Hadith Representative
Awal Hijrah Rasulullah SAW bersama Abu Bakar
Imam Bukhari : 3626حَدَّثَنَا أَحْمَدُ بْنُ عُثْمَانَ حَدَّثَنَا شُرَيْحُ بْنُ مَسْلَمَةَ حَدَّثَنَا إِبْرَاهِيمُ بْنُ يُوسُفَ عَنْ أَبِيهِ عَنْ أَبِي إِسْحَاقَ قَالَ سَمِعْتُ الْبَرَاءَ يُحَدِّثُ قَالَ ابْتَاعَ أَبُو بَكْرٍ مِنْ عَازِبٍ رَحْلًا فَحَمَلْتُهُ مَعَهُ قَالَ فَسَأَلَهُ عَازِبٌ عَنْ مَسِيرِ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ أُخِذَ عَلَيْنَا بِالرَّصَدِ فَخَرَجْنَا لَيْلًا فَأَحْثَثْنَا لَيْلَتَنَا وَيَوْمَنَا حَتَّى قَامَ قَائِمُ الظَّهِيرَةِ ثُمَّ رُفِعَتْ لَنَا صَخْرَةٌ فَأَتَيْنَاهَا وَلَهَا شَيْءٌ مِنْ ظِلٍّ قَالَ فَفَرَشْتُ لِرَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَرْوَةً مَعِي ثُمَّ اضْطَجَعَ عَلَيْهَا النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَانْطَلَقْتُ أَنْفُضُ مَا حَوْلَهُ فَإِذَا أَنَا بِرَاعٍ قَدْ أَقْبَلَ فِي غُنَيْمَةٍ يُرِيدُ مِنْ الصَّخْرَةِ مِثْلَ الَّذِي أَرَدْنَا فَسَأَلْتُهُ لِمَنْ أَنْتَ يَا غُلَامُ فَقَالَ أَنَا لِفُلَانٍ فَقُلْتُ لَهُ هَلْ فِي غَنَمِكَ مِنْ لَبَنٍ قَالَ نَعَمْ قُلْتُ لَهُ هَلْ أَنْتَ حَالِبٌ قَالَ نَعَمْ فَأَخَذَ شَاةً مِنْ غَنَمِهِ فَقُلْتُ لَهُ انْفُضْ الضَّرْعَ قَالَ فَحَلَبَ كُثْبَةً مِنْ لَبَنٍ وَمَعِي إِدَاوَةٌ مِنْ مَاءٍ عَلَيْهَا خِرْقَةٌ قَدْ رَوَّأْتُهَا لِرَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَصَبَبْتُ عَلَى اللَّبَنِ حَتَّى بَرَدَ أَسْفَلُهُ ثُمَّ أَتَيْتُ بِهِ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقُلْتُ اشْرَبْ يَا رَسُولَ اللَّهِ فَشَرِبَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ حَتَّى رَضِيتُ ثُمَّ ارْتَحَلْنَا وَالطَّلَبُ فِي إِثْرِنَا قَالَ الْبَرَاءُ فَدَخَلْتُ مَعَ أَبِي بَكْرٍ عَلَى أَهْلِهِ فَإِذَا عَائِشَةُ ابْنَتُهُ مُضْطَجِعَةٌ قَدْ أَصَابَتْهَا حُمَّى فَرَأَيْتُ أَبَاهَا فَقَبَّلَ خَدَّهَا وَقَالَ كَيْفَ أَنْتِ يَا بُنَيَّةُ
[Ahmadas bin Usmanas] mums papasakojo, kad [Syuraih bin Maslamah] mums papasakojo, jog [Ibrahimas bin Yusufas] iš [jo tėvo] pasakė, kad [Abu Ishaqas] sakė: „Girdėjau [Al Bara] pasakojant istoriją, – tarė jis; – Abu Bakras nupirko balnų komplektą iš Azibo, ir aš juos pasiėmiau su juo.“ – Jis – Al Bara – tęsė; – Taigi Azibas paklausė jo apie pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam) hidžrą. Abu Bakras pasakė: „Mes stebėjome, kol nusprendėme eiti naktį, tada paspartinome savo kelionę per naktį ir dieną, kol galiausiai vidurdienį mums pasirodė didelė uola. Tada priėjome uolą ir radome tarpą pastogei. Taigi aš patiesiau savo kupranugario odos audinį pranašui (sallallaahu 'alaihi wasallam), tada pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) ant jo miegojo.“ Akimirką pasitraukiau į šalį, kad apžiūrėčiau aplinką, ir paaiškėjo, kad sutikau vergą piemenį, kuris varė savo ožką link uolos, kad pasislėptų, kaip mes norėjome. Paklausiau jo: „Kam tu priklausai, verge?“ – atsakė piemuo. – „Aš priklausau tam ir tam.“ Vėl paklausiau: „Ar tavo ožka duoda pieno?“ – atsakė piemuo. – „Taip.“ Vėl paklausiau: „Ar nori nusitraukti pieną?“ Jis atsakė: „Taip.“ Taigi, jis paėmė vieną iš savo ožkų, o aš pasakiau: „Išvalyk spenelius nuo dulkių, kailio ir purvo“. Abu Bakras tęsė: „Tada piemuo išspaudė šiek tiek pieno ir supylė jį į stiklinę, o aš atnešiau nedidelį indelį, kurį buvau paruošęs Alacho Pasiuntiniui (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaimos). Taigi įpyliau vandens į pieną, kad jis atvėstų apačioje, ir tada nunešiau pieną Pranašui (sallallaahu 'alaihi wasallam). Sakau: „Gerk, Alacho Pasiuntiny“. Taigi Alacho Pasiuntinys (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaimos) gėrė iš jo, kol aš pasisotinau. Tada mes tęsėme savo kelionę, o tie, kurie mūsų ieškojo, sekė paskui mus. Al-Bara pasakė: „Įėjau su Abu Bakru susitikti su jo šeima, kur paaiškėjo, kad jo dukra Aiša (tebūnie ja patenkinta) gulėjo sergančia karščiuojančia. Mačiau, kaip jos tėvas ją bučiavo ir sakė: „Kaip laikaisi, mano dukra?“