Hadith Representative
Nabi melarang mempekerjakan dalam urusan pemerintahan orang yang berambisi menginginkannya
Imam Abu Dawud : 3790حَدَّثَنَا أَحْمَدُ بْنُ حَنْبَلٍ وَمُسَدَّدٌ قَالَا حَدَّثَنَا يَحْيَى بْنُ سَعِيدٍ قَالَ مُسَدَّدٌ حَدَّثَنَا قُرَّةُ بْنُ خَالِدٍ حَدَّثَنَا حُمَيْدُ بْنُ هِلَالٍ حَدَّثَنَا أَبُو بُرْدَةَ قَالَ قَالَ أَبُو مُوسَىأَقْبَلْتُ إِلَى النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَمَعِي رَجُلَانِ مِنْ الْأَشْعَرِيِّينَ أَحَدُهُمَا عَنْ يَمِينِي وَالْآخَرُ عَنْ يَسَارِي فَكِلَاهُمَا سَأَلَ الْعَمَلَ وَالنَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ سَاكِتٌ فَقَالَ مَا تَقُولُ يَا أَبَا مُوسَى أَوْ يَا عَبْدَ اللَّهِ بْنَ قَيْسٍ قُلْتُ وَالَّذِي بَعَثَكَ بِالْحَقِّ مَا أَطْلَعَانِي عَلَى مَا فِي أَنْفُسِهِمَا وَمَا شَعَرْتُ أَنَّهُمَا يَطْلُبَانِ الْعَمَلَ وَكَأَنِّي أَنْظُرُ إِلَى سِوَاكِهِ تَحْتَ شَفَتِهِ قَلَصَتْ قَالَ لَنْ نَسْتَعْمِلَ أَوْ لَا نَسْتَعْمِلُ عَلَى عَمَلِنَا مَنْ أَرَادَهُ وَلَكِنْ اذْهَبْ أَنْتَ يَا أَبَا مُوسَى أَوْ يَا عَبْدَ اللَّهِ بْنَ قَيْسٍ فَبَعَثَهُ عَلَى الْيَمَنِ ثُمَّ أَتْبَعَهُ مُعَاذَ بْنَ جَبَلٍ قَالَ فَلَمَّا قَدِمَ عَلَيْهِ مُعَاذٌ قَالَ انْزِلْ وَأَلْقَى لَهُ وِسَادَةً وَإِذَا رَجُلٌ عِنْدَهُ مُوثَقٌ قَالَ مَا هَذَا قَالَ هَذَا كَانَ يَهُودِيًّا فَأَسْلَمَ ثُمَّ رَاجَعَ دِينَهُ دِينَ السُّوءِ قَالَ لَا أَجْلِسُ حَتَّى يُقْتَلَ قَضَاءُ اللَّهِ وَرَسُولِهِ قَالَ اجْلِسْ نَعَمْ قَالَ لَا أَجْلِسُ حَتَّى يُقْتَلَ قَضَاءُ اللَّهِ وَرَسُولِهِ ثَلَاثَ مَرَّاتٍ فَأَمَرَ بِهِ فَقُتِلَ ثُمَّ تَذَاكَرَا قِيَامَ اللَّيْلِ فَقَالَ أَحَدُهُمَا مُعَاذُ بْنُ جَبَلٍ أَمَّا أَنَا فَأَنَامُ وَأَقُومُ أَوْ أَقُومُ وَأَنَامُ وَأَرْجُو فِي نَوْمَتِي مَا أَرْجُو فِي قَوْمَتِي
Mums buvo pasakyta, kad [Ahmad bin Hanbal] ir [Musaddad] abu sakė; mums pasakė [Yahya bin Sa'id] sakė; [Musaddad] sakė; mums pasakė [Qurrah bin Khalid] sakė, mums pasakė [Humaid bin Hilal] sakė, mums pasakė [Abu Burdah] jis sakė; [Abu Musa] sakė: „Sutikau Pranašą (tebūnie jam ramybė ir ramybė) su dviem vyrais iš Al Ash'ari; vienas iš jų buvo mano dešinėje, o kitas – kairėje. Abu jie prašė darbo, o Pranašas (tebūnie jam ramybė ir ramybė) tylėjo. Tada jis tarė: „O Abu Musa, ką tu manai? Arba jis tarė: „O Abdullah bin Qais?“ Aš – Abu Musa – pasakiau: „Prisiekiu Tuo, kuris tave atsiuntė su tiesa, aš nežinojau, ko jie norėjo, ir nežinojau, kad abu jie taip pat prašė darbo.“ Tarsi mačiau, kad sivakas po jo lūpomis susitraukė. Tada jis tarė: „Mes niekada neįdarbinsime“, arba jis tarė: „niekada neįdarbinsime nė vieno, kuris nori, kad jis atliktų mūsų darbą. O Abu Musa, eik“, arba jis tarė: „O Abu Abdullah bin Qais“. Tada pranašas pasiuntė Abu Musą į Jemeną, po kurio sekė Mu'adz bin Jabal. Kai Mu'adz atėjo, Abu Musa tarė: „Nusileisk čia“. Tada Abu Musa paėmė Mu'adz pagalvę. Bet staiga šalia jo – Mu'adz – buvo surištas vyras. Mu'adz paklausė: „Kas tai?“ Abu Musa atsakė: „Tai žydas, jis kadaise atsivertė į islamą, bet grįžo prie savo blogos religijos“. Tada Mu'adz tarė: „Nesėsiu, kol jis nebus nužudytas, kaip Alacho ir Jo Pasiuntinio įsakymas“. Jis tai pasakė tris kartus. Abu Musa tarė: „Gerai, dabar atsisėsk“. Mu'adhas pasakė: „Nesėdėsiu, kol jis nebus nužudytas, kaip Alacho ir Jo Pasiuntinio įsakymo forma.“ Jis tai pasakė tris kartus. Tada Abu Musa įsakė nubausti vyrą, ir jis buvo įvykdytas mirties bausme. Po to jie paminėjo naktinę maldą, vienas iš jų – Mu'adhas ibn Džabalas – pasakė: „Aš miegojau ir pabudau“, arba, jis pasakė: „pabudau ir pabudau. Ir tikiuosi, kad miegodamas gausiu budrumo atlygį.“