Hadith Representative
Rasulullah menangis karena kesedihan, namun melarang ratapan yang menjadi sebab azab bagi mayit
Imam Bukhari : 1221حَدَّثَنَا أَصْبَغُ عَنْ ابْنِ وَهْبٍ قَالَ أَخْبَرَنِي عَمْرٌو عَنْ سَعِيدِ بْنِ الْحَارِثِ الْأَنْصَارِيِّ عَنْ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ عُمَرَ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُمَا قَالَاشْتَكَى سَعْدُ بْنُ عُبَادَةَ شَكْوَى لَهُ فَأَتَاهُ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَعُودُهُ مَعَ عَبْدِ الرَّحْمَنِ بْنِ عَوْفٍ وَسَعْدِ بْنِ أَبِي وَقَّاصٍ وَعَبْدِ اللَّهِ بْنِ مَسْعُودٍ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُمْ فَلَمَّا دَخَلَ عَلَيْهِ فَوَجَدَهُ فِي غَاشِيَةِ أَهْلِهِ فَقَالَ قَدْ قَضَى قَالُوا لَا يَا رَسُولَ اللَّهِ فَبَكَى النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَلَمَّا رَأَى الْقَوْمُ بُكَاءَ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ بَكَوْا فَقَالَ أَلَا تَسْمَعُونَ إِنَّ اللَّهَ لَا يُعَذِّبُ بِدَمْعِ الْعَيْنِ وَلَا بِحُزْنِ الْقَلْبِ وَلَكِنْ يُعَذِّبُ بِهَذَا وَأَشَارَ إِلَى لِسَانِهِ أَوْ يَرْحَمُ وَإِنَّ الْمَيِّتَ يُعَذَّبُ بِبُكَاءِ أَهْلِهِ عَلَيْهِوَكَانَ عُمَرُ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ يَضْرِبُ فِيهِ بِالْعَصَا وَيَرْمِي بِالْحِجَارَةِ وَيَحْثِي بِالتُّرَابِ
Mums [Ašbagas] papasakojo iš [Ibn Vahbo], man [Amru] papasakojo iš [Sa'id bin Al Harits Al Anshariy] iš [Abdullah bin Umar radliallahu 'anhuma] sakė: „Kai Saad bin Ubadah sirgo, jį aplankė Pranašas (sallallaahu'alaihiwasallam) kartu su Abdurrahman bin 'Auf, Saad bin Abu Waqqash ir Abdullah bin Mas'ud radliallahu 'anhum. Kai Jis jį sutiko, rado jį apsuptą šeimos ir paklausė: „Ar jis miręs?“ Jie atsakė: „Dar ne, o Alacho Pasiuntiny“. Tada Pranašas (sallallaahu'alaihiwasallam) verkė.“ Kai žmonės pamatė Pranašą (tebūnie jam ramybė ir ramybė) verkiantį, jie taip pat verkė, todėl jis tarė: „Ar negirdėjote, kad Alachas nebaudžia ašaromis, ne liūdna širdimi, bet baudžia šiuo?“ Tada jis parodė į savo liežuvį arba buvo palaimintas – dėl to liežuvio – ir iš tikrųjų lavonas buvo nubaustas, nes jo šeima jo šaukėsi.“ Tuo tarpu Umaras (tebūnie jam ramybė ir ramybė) daužė žemę lazda, mėtė akmenis ir barstė žemę.