Hadith Representative
Wahai Muhammad, katakanlah kamu akan didengar dan berilah syafa'at kamu diberi izin memberi syafa'at
Imam Tirmidzi : 2358أَخْبَرَنَا سُوَيْدُ بْنُ نَصْرٍ أَخْبَرَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ الْمُبَارَكِ أَخْبَرَنَا أَبُو حَيَّانَ التَّيْمِيُّ عَنْ أَبِي زُرْعَةَ بْنِ عَمْرِو بْنِ جَرِيرٍ عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَ قَالَأُتِيَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ بِلَحْمٍ فَرُفِعَ إِلَيْهِ الذِّرَاعُ فَأَكَلَهُ وَكَانَتْ تُعْجِبُهُ فَنَهَسَ مِنْهَا نَهْسَةً ثُمَّ قَالَ أَنَا سَيِّدُ النَّاسِ يَوْمَ الْقِيَامَةِ هَلْ تَدْرُونَ لِمَ ذَاكَ يَجْمَعُ اللَّهُ النَّاسَ الْأَوَّلِينَ وَالْآخِرِينَ فِي صَعِيدٍ وَاحِدٍ فَيُسْمِعُهُمْ الدَّاعِي وَيَنْفُذُهُمْ الْبَصَرُ وَتَدْنُو الشَّمْسُ مِنْهُمْ فَبَلَغَ النَّاسُ مِنْ الْغَمِّ وَالْكَرْبِ مَا لَا يُطِيقُونَ وَلَا يَحْتَمِلُونَ فَيَقُولُ النَّاسُ بَعْضُهُمْ لِبَعْضٍ أَلَا تَرَوْنَ مَا قَدْ بَلَغَكُمْ أَلَا تَنْظُرُونَ مَنْ يَشْفَعُ لَكُمْ إِلَى رَبِّكُمْ فَيَقُولُ النَّاسُ بَعْضُهُمْ لِبَعْضٍ عَلَيْكُمْ بِآدَمَ فَيَأْتُونَ آدَمَ فَيَقُولُونَ أَنْتَ أَبُو الْبَشَرِ خَلَقَكَ اللَّهُ بِيَدِهِ وَنَفَخَ فِيكَ مِنْ رُوحِهِ وَأَمَرَ الْمَلَائِكَةَ فَسَجَدُوا لَكَ اشْفَعْ لَنَا إِلَى رَبِّكَ أَلَا تَرَى مَا نَحْنُ فِيهِ أَلَا تَرَى مَا قَدْ بَلَغَنَا فَيَقُولُ لَهُمْ آدَمُ إِنَّ رَبِّي قَدْ غَضِبَ الْيَوْمَ غَضَبًا لَمْ يَغْضَبْ قَبْلَهُ وَلَنْ يَغْضَبَ بَعْدَهُ مِثْلَهُ وَإِنَّهُ قَدْ نَهَانِي عَنْ الشَّجَرَةِ فَعَصَيْتُ نَفْسِي نَفْسِي نَفْسِي اذْهَبُوا إِلَى غَيْرِي اذْهَبُوا إِلَى نُوحٍ فَيَأْتُونَ نُوحًا فَيَقُولُونَ يَا نُوحُ أَنْتَ أَوَّلُ الرُّسُلِ إِلَى أَهْلِ الْأَرْضِ وَقَدْ سَمَّاكَ اللَّهُ عَبْدًا شَكُورًا اشْفَعْ لَنَا إِلَى رَبِّكَ أَلَا تَرَى إِلَى مَا نَحْنُ فِيهِ أَلَا تَرَى مَا قَدْ بَلَغَنَا فَيَقُولُ لَهُمْ نُوحٌ إِنَّ رَبِّي قَدْ غَضِبَ الْيَوْمَ غَضَبًا لَمْ يَغْضَبْ قَبْلَهُ مِثْلَهُ وَلَنْ يَغْضَبَ بَعْدَهُ مِثْلَهُ وَإِنَّهُ قَدْ كَانَ لِي دَعْوَةٌ دَعَوْتُهَا عَلَى قَوْمِي نَفْسِي نَفْسِي نَفْسِي اذْهَبُوا إِلَى غَيْرِي اذْهَبُوا إِلَى إِبْرَاهِيمَ فَيَأْتُونَ إِبْرَاهِيمَ فَيَقُولُونَ يَا إِبْرَاهِيمُ أَنْتَ نَبِيُّ اللَّهِ وَخَلِيلُهُ مِنْ أَهْلِ الْأَرْضِ اشْفَعْ لَنَا إِلَى رَبِّكَ أَلَا تَرَى مَا نَحْنُ فِيهِ فَيَقُولُ إِنَّ رَبِّي قَدْ غَضِبَ الْيَوْمَ غَضَبًا لَمْ يَغْضَبْ قَبْلَهُ مِثْلَهُ وَلَنْ يَغْضَبَ بَعْدَهُ مِثْلَهُ وَإِنِّي قَدْ كَذَبْتُ ثَلَاثَ كَذِبَاتٍ فَذَكَرَهُنَّ أَبُو حَيَّانَ فِي الْحَدِيثِ نَفْسِي نَفْسِي نَفْسِي اذْهَبُوا إِلَى غَيْرِي اذْهَبُوا إِلَى مُوسَى فَيَأْتُونَ مُوسَى فَيَقُولُونَ يَا مُوسَى أَنْتَ رَسُولُ اللَّهِ فَضَّلَكَ اللَّهُ بِرِسَالَتِهِ وَبِكَلَامِهِ عَلَى الْبَشَرِ اشْفَعْ لَنَا إِلَى رَبِّكَ أَلَا تَرَى مَا نَحْنُ فِيهِ فَيَقُولُ إِنَّ رَبِّي قَدْ غَضِبَ الْيَوْمَ غَضَبًا لَمْ يَغْضَبْ قَبْلَهُ مِثْلَهُ وَلَنْ يَغْضَبَ بَعْدَهُ مِثْلَهُ وَإِنِّي قَدْ قَتَلْتُ نَفْسًا لَمْ أُومَرْ بِقَتْلِهَا نَفْسِي نَفْسِي نَفْسِي اذْهَبُوا إِلَى غَيْرِي اذْهَبُوا إِلَى عِيسَى فَيَأْتُونَ عِيسَى فَيَقُولُونَ يَا عِيسَى أَنْتَ رَسُولُ اللَّهِ وَكَلِمَتُهُ أَلْقَاهَا إِلَى مَرْيَمَ وَرُوحٌ مِنْهُ وَكَلَّمْتَ النَّاسَ فِي الْمَهْدِ اشْفَعْ لَنَا إِلَى رَبِّكَ أَلَا تَرَى مَا نَحْنُ فِيهِ فَيَقُولُ عِيسَى إِنَّ رَبِّي قَدْ غَضِبَ الْيَوْمَ غَضَبًا لَمْ يَغْضَبْ قَبْلَهُ مِثْلَهُ وَلَنْ يَغْضَبَ بَعْدَهُ مِثْلَهُ وَلَمْ يَذْكُرْ ذَنْبًا نَفْسِي نَفْسِي نَفْسِي اذْهَبُوا إِلَى غَيْرِي اذْهَبُوا إِلَى مُحَمَّدٍ قَالَ فَيَأْتُونَ مُحَمَّدًا فَيَقُولُونَ يَا مُحَمَّدُ أَنْتَ رَسُولُ اللَّهِ وَخَاتَمُ الْأَنْبِيَاءِ وَقَدْ غُفِرَ لَكَ مَا تَقَدَّمَ مِنْ ذَنْبِكَ وَمَا تَأَخَّرَ اشْفَعْ لَنَا إِلَى رَبِّكَ أَلَا تَرَى مَا نَحْنُ فِيهِ فَأَنْطَلِقُ فَآتِي تَحْتَ الْعَرْشِ فَأَخِرُّ سَاجِدًا لِرَبِّي ثُمَّ يَفْتَحُ اللَّهُ عَلَيَّ مِنْ مَحَامِدِهِ وَحُسْنِ الثَّنَاءِ عَلَيْهِ شَيْئًا لَمْ يَفْتَحْهُ عَلَى أَحَدٍ قَبْلِي ثُمَّ يُقَالَ يَا مُحَمَّدُ ارْفَعْ رَأْسَكَ سَلْ تُعْطَهْ وَاشْفَعْ تُشَفَّعْ فَأَرْفَعُ رَأْسِي فَأَقُولُ يَا رَبِّ أُمَّتِي يَا رَبِّ أُمَّتِي يَا رَبِّ أُمَّتِي فَيَقُولُ يَا مُحَمَّدُ أَدْخِلْ مِنْ أُمَّتِكَ مَنْ لَا حِسَابَ عَلَيْهِ مِنْ الْبَابِ الْأَيْمَنِ مِنْ أَبْوَابِ الْجَنَّةِ وَهُمْ شُرَكَاءُ النَّاسِ فِيمَا سِوَى ذَلِكَ مِنْ الْأَبْوَابِ ثُمَّ قَالَ وَالَّذِي نَفْسِي بِيَدِهِ مَا بَيْنَ الْمِصْرَاعَيْنِ مِنْ مَصَارِيعِ الْجَنَّةِ كَمَا بَيْنَ مَكَّةَ وَهَجَرَ وَكَمَا بَيْنَ مَكَّةَ وَبُصْرَىوَفِي الْبَاب عَنْ أَبِي بَكْرٍ الصِّدِّيقِ وَأَنَسٍ وَعُقْبَةَ بْنِ عَامِرٍ وَأَبِي سَعِيدٍ قَالَ أَبُو عِيسَى هَذَا حَدِيثٌ حَسَنٌ صَحِيحٌ وَأَبُو حَيَّانَ التَّيْمِيُّ اسْمُهُ يَحْيَى بْنُ سَعِيدِ بْنِ حَيَّانَ كُوفِيٌّ وَهُوَ ثِقَةٌ وَأَبُو زُرْعَةَ بْنُ عَمْرِو بْنِ جَرِيرٍ اسْمُهُ هَرِمٌ
[Suwaid bin Nasr] mums pasakė, kad [Abdullah bin Al Mubarak] mums pasakė, kad [Abu Hayyan At Taimi] iš [Abu Zur'ah bin 'Amru bin Jarir] iš [Abu Hurairah] sakė: Rasulullah sallallaahu 'alahi wa Salamui buvo duota mėsos, o tada jis pakėlė ranką į jaunuolį, šis ją valgė, ir ranka jį pradžiugino, tada jis ją įkando, po to tarė: „Aš, žmonių valdove Teismo dieną, ar žinai kodėl? Alachas surinko visus žmones nuo pirmo iki paskutinio vienoje proskynoje, šauklys juos išgirdo, žvilgsnis persmelkė juos ir artėjo saulė, žmonių skausmai ir sunkumai pasiekė tokį lygį, kokio jie negalėjo ir nebegalėjo pakelti. Žmonės sako vienas kitam: Ar nematote, kas jums nutiko, ar nematote, kas už jus užtaria pas jūsų Rabą? Žmonės sakė vienas kitam: „Eikite pas Adomą.“ Jie sutiko Adomą ir tarė: Tu esi žmonijos protėvis, Alachas sukūrė tave savo rankomis, įkvėpė į tave savo dvasią ir įsakė angelams, ir jie nusilenkė tau, duok mums užtarimą savo Rabhui, ar nematai mūsų padėties, ar nematai, kas mums atsitiko? Adomas jiems tarė: Mano Raba dabar tikrai piktas. Jis niekada anksčiau nebuvo taip piktas ir niekada nebus toks piktas vėliau. Jis draudė man artintis prie medžio, bet aš buvau nepaklusnus, aš pats, aš pats, aš pats. Eikite pas mane, eikite pas Nojų. Jie atėjo pas Nojų ir tarė: O Nojau, tu esi pirmasis žemės gyventojų apaštalas, Alachas vadina tave labai dėkingu tarnu, duok mums užtarimą savo Rabhui, ar nematai mūsų padėties, ar nematai, kas mums atsitiko? Nuhas jiems tarė: Mano Raba dabar tikrai piktas. Jis niekada anksčiau nebuvo taip piktas ir niekada nebus toks piktas vėliau. Aš melsdavau blogio savo žmonėms, sau pačiam, sau pačiam, eik pas ką nors kitą, eik pas Abraomą. Jie atėjo pas Ibrahimą ir tarė: „O Ibrahimai, tu esi Alacho pranašas ir Jo mylimasis tarp žemės žmonių, suteik mums užtarimą savo Rabhui, ar nematai mūsų padėties, ar nematai, kas mums atsitiko?“ Nuhas jiems tarė: „Mano Rabhas dabar tikrai piktas. Jis niekada anksčiau taip nebuvo piktas ir niekada nebus toks piktas. Kartą tris kartus melavau – Abu Hajjanas šiame hadise mini visus tris – aš pats, aš pats, aš pats, eik pas ką nors kitą, o ne pas mane, eik pas Mozę.“ Jie sutiko Mozę ir tarė: „O Musa, tu esi Alacho pasiuntinys. Alachas savo žinutėmis ir žodžiais tave pagerbė labiau už visą žmoniją, suteik mums užtarimą savo Rabhui, ar nematai mūsų padėties, ar nematai, kas mums atsitiko?“ Mozė jiems tarė: „Mano Raba dabar tikrai pyksta. Jis niekada anksčiau taip nebuvo piktas ir niekada taip nebus. Kartą nužudžiau sielą, nors man nebuvo įsakyta jos nužudyti. Aš, aš pats, aš pats, eik pas ką nors kitą, eik pas Izą.“ Jie atėjo pas Izą ir tarė: „O Isa, tu esi Alacho pasiuntinys. Jo žodžiai buvo perduoti Marijai, Jo dvasiai. Tu kalbėjai su žmonėmis dar lopšyje. Užtark mus savo Rabai. Ar nematai mūsų padėties? Ar nematai, kas mums nutiko?“ Jėzus jiems tarė: „Mano Raba dabar tikrai pyksta. Jis niekada anksčiau taip nebuvo piktas ir niekada taip nebus. Jis neužsimena apie nuodėmę. Aš, aš, aš, eik pas ką nors kitą, eik pas Muhammadą.“ Jie atėjo pas Muhammadą ir tarė: „O Muhammadai, tu esi Alacho pasiuntinys, pranašų antspaudas. Tavo nuodėmės praėjo ir buvo atleistos. Užtark mus savo Rabai. Ar nematai mūsų padėties?“ Tada ėjau iki aršo apačios, parpuoliau kniūbsčias savo Rabhui, tada Alachas pradėjo mane girti ir meilikauti, kokie niekada nebuvo perduoti niekam prieš mane, tada pasigirdo balsas: O Muhamedai, pakelk galvą, prašyk, kad tau būtų duota, užtark ir tau bus leista užtarti. Tada pakėliau galvą ir tariau: O Rabha, mano umma, o Rabha, mano umma, o Rabha, mano umma. Jis tarė: O Muhamedai, įeik pro teisingus dangaus vartus pas tuos, kurie nėra priskirti tavo ummai, ir jie yra visų žmonių sąjungininkai, išskyrus tuos vartus.“ Po to jis tarė: „Prisiekiu Tuo, kurio rankose yra mano siela, atstumas tarp dviejų dangaus vartų yra kaip atstumas tarp Mekos ir Hadžaro ir kaip atstumas tarp Mekos ir Bašros.“ Šiuo atveju yra panašių hadisų iš Abu Bakaro Aš Šidiko, Anaso, Ukbos bin Amiro, Abu Saido. Abu Isa pasakė: Šis haditas yra hasan sahih, o Abu Hayyan At Taimi yra Yahya bin Sa'id bin Hayyan, Kufi, patikimas, o Abu Zur'ah bin 'Amru bin Jarir vardas yra Harim.