Hadith Representative
Jika perjalanan mendesak, menangguhkan shalat maghrib dan menggabungkan dengan isya
Imam Bukhari : 1029حَدَّثَنَا أَبُو الْيَمَانِ قَالَ أَخْبَرَنَا شُعَيْبٌ عَنْ الزُّهْرِيِّ قَالَ أَخْبَرَنِي سَالِمٌ عَنْ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ عُمَرَ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُمَا قَالَرَأَيْتُ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ إِذَا أَعْجَلَهُ السَّيْرُ فِي السَّفَرِ يُؤَخِّرُ الْمَغْرِبَ حَتَّى يَجْمَعَ بَيْنَهَا وَبَيْنَ الْعِشَاءِقَالَ سَالِمٌ وَكَانَ عَبْدُ اللَّهِ بْنُ عُمَرَ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُمَا يَفْعَلُهُ إِذَا أَعْجَلَهُ السَّيْرُ وَزَادَ اللَّيْثُ قَالَ حَدَّثَنِي يُونُسُ عَنْ ابْنِ شِهَابٍ قَالَ سَالِمٌ كَانَ ابْنُ عُمَرَ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُمَا يَجْمَعُ بَيْنَ الْمَغْرِبِ وَالْعِشَاءِ بِالْمُزْدَلِفَةِ قَالَ سَالِمٌ وَأَخَّرَ ابْنُ عُمَرَ الْمَغْرِبَ وَكَانَ اسْتُصْرِخَ عَلَى امْرَأَتِهِ صَفِيَّةَ بِنْتِ أَبِي عُبَيْدٍ فَقُلْتُ لَهُ الصَّلَاةَ فَقَالَ سِرْ فَقُلْتُ الصَّلَاةَ فَقَالَ سِرْ حَتَّى سَارَ مِيلَيْنِ أَوْ ثَلَاثَةً ثُمَّ نَزَلَ فَصَلَّى ثُمَّ قَالَ هَكَذَا رَأَيْتُ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يُصَلِّي إِذَا أَعْجَلَهُ السَّيْرُ وَقَالَ عَبْدُ اللَّهِ رَأَيْتُ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ إِذَا أَعْجَلَهُ السَّيْرُ يُؤَخِّرُ الْمَغْرِبَ فَيُصَلِّيهَا ثَلَاثًا ثُمَّ يُسَلِّمُ ثُمَّ قَلَّمَا يَلْبَثُ حَتَّى يُقِيمَ الْعِشَاءَ فَيُصَلِّيهَا رَكْعَتَيْنِ ثُمَّ يُسَلِّمُ وَلَا يُسَبِّحُ بَعْدَ الْعِشَاءِ حَتَّى يَقُومَ مِنْ جَوْفِ اللَّيْلِ
Mums buvo pranešta [Abu Al Yamanas] sakė, mums [Syu'aibas] buvo pranešta iš [Az Zuhriy] sakė, man [Salim] buvo pranešta iš ['Abdullah bin 'Umar radliallahu 'anhu] sakė: „Mačiau Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam, kai kelionė buvo skubi. Jis atidėjo Maghrib maldą ir sujungė ją su „Isha“ malda.“ Sakė: Salimas: „Ir 'Abdullah bin 'Umar radiallahu 'anhu taip pat tai padarė, kai pakeliui buvo priverstas skubėti“. [Al Laitsas] pridūrė ir pasakė: „Man [Yunusas] papasakojo iš [Ibn Shihab]; [Salim] sakė: [Ibn 'Umar radliallahu 'anhuma] sujungė Maghrib ir „Isha“ maldas, būdamas Muzdalifoje.“ Salimas vėl sako; Ibn Umaras, tebūnie juo Alachas patenkintas, baigė Maghrib maldą, nes norėjo padėti savo žmonai Shafiyah bint Abu Ubaid, kuri sirgo. Aš jam pasakiau: „Melskimės?!“. Jis atsakė: „Tiesiog eik toliau“. Aš vėl kartoju: „Melskimės?!“. Jis atsakė: „Tiesiog eik toliau“. Kai kelionė pasiekė dvi ar tris mylias, jis išlipo ir pasimeldė. Baigęs jis tarė: „Na, kartą mačiau Pranašą sallallaahu 'alaihi wasallam besimeldžiantį, kai jam kelionėje buvo skubi būsena“. Ir tarė: „Abdullah bin 'Umaras, tebūnie juo Alachas patenkintas: „Mačiau Pranašą sallallaahu 'alaihi wasallam, kai kelionė buvo skubi. Jis atidėjo Maghrib maldą, tada atliko tris rak'ah ir pasisveikino. Tada akimirką patylėkite, tada atlikite „Isha“ maldą su dviem rak'ah, tada pasisveikinkite.“ Jis neatliko tasbih – sunnah maldų – po „Isha“ maldos, kol nepabudo nakties pabaigoje.