Hadith Representative
Tidak boleh meninggalkan sa’i bagi yang berhaji atau berumroh
Imam Tirmidzi : 2891حَدَّثَنَا ابْنُ أَبِي عُمَرَ حَدَّثَنَا سُفْيَانُ قَال سَمِعْتُ الزُّهْرِيَّ يُحَدِّثُ عَنْ عُرْوَةَ قَالَ قُلْتُ لِعَائِشَةَ مَا أَرَى عَلَى أَحَدٍ لَمْ يَطُفْ بَيْنَ الصَّفَا وَالْمَرْوَةِ شَيْئًا وَمَا أُبَالِي أَنْ لَا أَطُوفَ بَيْنَهُمَا فَقَالَتْ بِئْسَ مَا قُلْتَ يَا ابْنَ أُخْتِي طَافَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَطَافَ الْمُسْلِمُونَ وَإِنَّمَا كَانَ مَنْ أَهَلَّ لِمَنَاةَ الطَّاغِيَةِ الَّتِي بِالْمُشَلَّلِ لَا يَطُوفُونَ بَيْنَ الصَّفَا وَالْمَرْوَةِ فَأَنْزَلَ اللَّهُ تَبَارَكَ وَتَعَالَى { فَمَنْ حَجَّ الْبَيْتَ أَوْ اعْتَمَرَ فَلَا جُنَاحَ عَلَيْهِ أَنْ يَطَّوَّفَ بِهِمَا } وَلَوْ كَانَتْ كَمَا تَقُولُ لَكَانَتْ فَلَا جُنَاحَ عَلَيْهِ أَنْ لَا يَطَّوَّفَ بِهِمَا قَالَ الزُّهْرِيُّ فَذَكَرْتُ ذَلِكَ لِأَبِي بَكْرِ بْنِ عَبْدِ الرَّحْمَنِ بْنِ الْحَارِثِ بْنِ هِشَامٍ فَأَعْجَبَهُ ذَلِكَ وَقَالَ إِنَّ هَذَا الْعِلْمُ وَلَقَدْ سَمِعْتُ رِجَالًا مِنْ أَهْلِ الْعِلْمِ يَقُولُونَ إِنَّمَا كَانَ مَنْ لَا يَطُوفُ بَيْنَ الصَّفَا وَالْمَرْوَةِ مِنْ الْعَرَبِ يَقُولُونَ إِنَّ طَوَافَنَا بَيْنَ هَذَيْنِ الْحَجَرَيْنِ مِنْ أَمْرِ الْجَاهِلِيَّةِ وَقَالَ آخَرُونَ مِنْ الْأَنْصَارِ إِنَّمَا أُمِرْنَا بِالطَّوَافِ بِالْبَيْتِ وَلَمْ نُؤْمَرْ بِهِ بَيْنَ الصَّفَا وَالْمَرْوَةِ فَأَنْزَلَ اللَّهُ تَعَالَى { إِنَّ الصَّفَا وَالْمَرْوَةَ مِنْ شَعَائِرِ اللَّهِ } قَالَ أَبُو بَكْرِ بْنُ عَبْدُ الرَّحْمَنِ فَأُرَاهَا قَدْ نَزَلَتْ فِي هَؤُلَاءِ وَهَؤُلَاءِ قَالَ أَبُو عِيسَى هَذَا حَدِيثٌ حَسَنٌ صَحِيحٌ
[Ibn Abu Umaras] mums pasakė, kad [Sufyanas] mums pasakė; girdėjau [Az Zuhri] pasakojant iš [Urvos], kad jis pasakė; pasakiau [Aišai]: „Mano nuomone, tas, kuris neatlieka maldos tarp Safos ir Marvos, nėra už nieką atsakingas ir man nerūpi, kad tarp jų neatliktų maldos“. Aiša atsakė: „Tai, ką sakai, yra labai blogai, o mano sūnėne, Alacho Pasiuntinys (SAW) atliko maldą, kaip ir musulmonai. Iš tiesų, tas, kuris kalba maldą už Manatą Musyallilyje – vietoje tarp Mekos ir Medinos, kur yra daug vandens – yra tas, kuris neatlieka maldos tarp Safos ir Marvos.“ Tada Alachas Tabaraka wa Ta'ala apreiškė eilutę: „Taigi, kas atlieka hadžą Namams arba Umrą, tam nėra nuodėmės, jei jis atlieka sa'i tarp jų“. QS Al-Baqarah: 158. Jei yra taip, kaip sakote, eilutė, žinoma, bus: „Tada jam nėra nuodėmės, jei jis neatlieka sa'i tarp jųdviejų“. Az Zuhri pasakė: „Aš tai užsiminiau Abu Bakr bin Abdurrahman bin Al Harith bin Hisyam, matyt, tai jį nustebino, – pasakė jis; – Tai yra mokslas, ir aš girdėjau kai kuriuos mokslininkus sakant: „Tie, kurie nesutaria tarp Šafos ir Marvos iš arabų sluoksnių, sako, kad mūsų tawaf tarp Šafos ir Marvos yra nežinojimo reikalas“. O kiti, iš Ansaro, sakė: „Mums buvo įsakyta atlikti Tawaf tik Baitullah metu ir nebuvo įsakyta atlikti Tawaf tarp Shafa ir Marwa, tada Alachas Ta'ala apreiškė eilutę: „Iš tiesų Shafa ir Marwa yra Alacho syi'ar dalis“. QS Al-Baqarah: 158. Abu Bakr bin Abdurrahmanas sakė: „Mano nuomone, ši eilutė buvo apreikšta apie juos ir apie juos“. Abu Isa sakė: „Šis hadisas yra hasan sahih.“