Hadith Representative
Setiap harta rampasan perang dibagi secara adil setelah kemenangan
Imam Bukhari : 3992حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ بَشَّارٍ حَدَّثَنَا مُعَاذُ بْنُ مُعَاذٍ حَدَّثَنَا ابْنُ عَوْنٍ عَنْ هِشَامِ بْنِ زَيْدِ بْنِ أَنَسِ بْنِ مَالِكٍ عَنْ أَنَسِ بْنِ مَالِكٍ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ قَالَ لَمَّا كَانَ يَوْمَ حُنَيْنٍ أَقْبَلَتْ هَوَازِنُ وَغَطَفَانُ وَغَيْرُهُمْ بِنَعَمِهِمْ وَذَرَارِيِّهِمْ وَمَعَ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ عَشَرَةُ آلَافٍ وَمِنْ الطُّلَقَاءِ فَأَدْبَرُوا عَنْهُ حَتَّى بَقِيَ وَحْدَهُ فَنَادَى يَوْمَئِذٍ نِدَاءَيْنِ لَمْ يَخْلِطْ بَيْنَهُمَا الْتَفَتَ عَنْ يَمِينِهِ فَقَالَ يَا مَعْشَرَ الْأَنْصَارِ قَالُوا لَبَّيْكَ يَا رَسُولَ اللَّهِ أَبْشِرْ نَحْنُ مَعَكَ ثُمَّ الْتَفَتَ عَنْ يَسَارِهِ فَقَالَ يَا مَعْشَرَ الْأَنْصَارِ قَالُوا لَبَّيْكَ يَا رَسُولَ اللَّهِ أَبْشِرْ نَحْنُ مَعَكَ وَهُوَ عَلَى بَغْلَةٍ بَيْضَاءَ فَنَزَلَ فَقَالَ أَنَا عَبْدُ اللَّهِ وَرَسُولُهُ فَانْهَزَمَ الْمُشْرِكُونَ فَأَصَابَ يَوْمَئِذٍ غَنَائِمَ كَثِيرَةً فَقَسَمَ فِي الْمُهَاجِرِينَ وَالطُّلَقَاءِ وَلَمْ يُعْطِ الْأَنْصَارَ شَيْئًا فَقَالَتْ الْأَنْصَارُ إِذَا كَانَتْ شَدِيدَةٌ فَنَحْنُ نُدْعَى وَيُعْطَى الْغَنِيمَةَ غَيْرُنَا فَبَلَغَهُ ذَلِكَ فَجَمَعَهُمْ فِي قُبَّةٍ فَقَالَ يَا مَعْشَرَ الْأَنْصَارِ مَا حَدِيثٌ بَلَغَنِي عَنْكُمْ فَسَكَتُوا فَقَالَ يَا مَعْشَرَ الْأَنْصَارِ أَلَا تَرْضَوْنَ أَنْ يَذْهَبَ النَّاسُ بِالدُّنْيَا وَتَذْهَبُونَ بِرَسُولِ اللَّهِ تَحُوزُونَهُ إِلَى بُيُوتِكُمْ قَالُوا بَلَى فَقَالَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ لَوْ سَلَكَ النَّاسُ وَادِيًا وَسَلَكَتْ الْأَنْصَارُ شِعْبًا لَأَخَذْتُ شِعْبَ الْأَنْصَارِ وَقَالَ هِشَامٌ قُلْتُ يَا أَبَا حَمْزَةَ وَأَنْتَ شَاهِدٌ ذَاكَ قَالَ وَأَيْنَ أَغِيبُ عَنْهُ
[Muhammad bin Basyar] mums pasakė [Mu'adz bin Mu'adz] mums pasakė [Ibn Aun] iš [Hisyam bin Zaid bin Anas bin Malik] iš [Anas bin Malik] radiallahu 'anhu, – sakė jis, – Hunaino karo metu havaziniai, ghatafanai ir kiti atėjo su savo kupranugariais ir mažais vaikais. Tuo tarpu Pranašo (sallallaahu 'alaihi wa sallam) kariuomenėje buvo dešimt tūkstančių plius kaliniai, kurie buvo išlaisvinti. Bet tada jie netvarkingai pasitraukė, kol jis liko vienas. Tuo metu jis padarė du aiškius kvietimus. Jis pasisuko į dešinę ir tarė: „O visi ansarai!“ Jie atsakė: „Gerai, Alacho Pasiuntiny, būkite laimingi, mes visada jums ištikimi“. Tada jis pasisuko į kairę ir tarė: „O visi ansarai!“ „Gerai, mes įvykdome jūsų kvietimą, Alacho Pasiuntiny, būkite laimingi ir mes visada būsime jums ištikimi“. Ansaras atsakė, ir tuo metu jis buvo ant balto bighalo, tada nusileido ir tarė: „Štai aš, Alacho tarnas ir Jo pasiuntinys“. Tuomet politeistai buvo chaose, ir jis gavo gausybę ganimų (ghanimah). Tačiau jis išdalino specialias ganimas muhadžirinams ir išlaisvino vergus, o ansarams visiškai nedavė. Taigi ansarų gentis atsakė: „Jei mūsų šaukia sunkmečio metu, bet ganimai duodami kam nors kitam, o ne mums?“. Šis protestas pasiekė Pranašą (sallallaahu'alaihiwasallam), todėl jis surinko juos į kupolą ir tarė: „O Ansarai, ką reiškia jūsų protestas, kuris mane pasiekė?“ Jie tylėjo. Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) tęsė: „O Ansarai, ar nebūtumėte patenkintas, jei žmonės eitų su pasauliu, o jūs grįžtumėte su Alacho Pasiuntiniu (sallallaahu 'alaihi wasallam) ir parneštumėte jį į savo namus?“ „Žinoma“, – atsakė jie. Tada pranašas (sallallaahu 'alaihi wa sallam) tarė: „Jei žmonės eitų per slėnį, o ansarai – per slėnį, aš pasirinkčiau šlaitą, kurį kirto ansarai.“ Ir Hishamas tarė: „Aš pasakiau: „O Abu Hamzah, ir tu buvai šio įvykio liudininkas?“ Jis atsakė: „Tai kur aš būčiau, jei jo nebūtų?“