Hadith Representative
Tidaklah duduk suatu kaum untuk mengingat Allah kecuali para malaikat menaungi mereka
Imam Muslim : 4854حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ حَاتِمِ بْنِ مَيْمُونٍ حَدَّثَنَا بَهْزٌ حَدَّثَنَا وُهَيْبٌ حَدَّثَنَا سُهَيْلٌ عَنْ أَبِيهِ عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَ عَنْ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ إِنَّ لِلَّهِ تَبَارَكَ وَتَعَالَى مَلَائِكَةً سَيَّارَةً فُضُلًا يَتَتَبَّعُونَ مَجَالِسَ الذِّكْرِ فَإِذَا وَجَدُوا مَجْلِسًا فِيهِ ذِكْرٌ قَعَدُوا مَعَهُمْ وَحَفَّ بَعْضُهُمْ بَعْضًا بِأَجْنِحَتِهِمْ حَتَّى يَمْلَئُوا مَا بَيْنَهُمْ وَبَيْنَ السَّمَاءِ الدُّنْيَا فَإِذَا تَفَرَّقُوا عَرَجُوا وَصَعِدُوا إِلَى السَّمَاءِ قَالَ فَيَسْأَلُهُمْ اللَّهُ عَزَّ وَجَلَّ وَهُوَ أَعْلَمُ بِهِمْ مِنْ أَيْنَ جِئْتُمْ فَيَقُولُونَ جِئْنَا مِنْ عِنْدِ عِبَادٍ لَكَ فِي الْأَرْضِ يُسَبِّحُونَكَ وَيُكَبِّرُونَكَ وَيُهَلِّلُونَكَ وَيَحْمَدُونَكَ وَيَسْأَلُونَكَ قَالَ وَمَاذَا يَسْأَلُونِي قَالُوا يَسْأَلُونَكَ جَنَّتَكَ قَالَ وَهَلْ رَأَوْا جَنَّتِي قَالُوا لَا أَيْ رَبِّ قَالَ فَكَيْفَ لَوْ رَأَوْا جَنَّتِي قَالُوا وَيَسْتَجِيرُونَكَ قَالَ وَمِمَّ يَسْتَجِيرُونَنِي قَالُوا مِنْ نَارِكَ يَا رَبِّ قَالَ وَهَلْ رَأَوْا نَارِي قَالُوا لَا قَالَ فَكَيْفَ لَوْ رَأَوْا نَارِي قَالُوا وَيَسْتَغْفِرُونَكَ قَالَ فَيَقُولُ قَدْ غَفَرْتُ لَهُمْ فَأَعْطَيْتُهُمْ مَا سَأَلُوا وَأَجَرْتُهُمْ مِمَّا اسْتَجَارُوا قَالَ فَيَقُولُونَ رَبِّ فِيهِمْ فُلَانٌ عَبْدٌ خَطَّاءٌ إِنَّمَا مَرَّ فَجَلَسَ مَعَهُمْ قَالَ فَيَقُولُ وَلَهُ غَفَرْتُ هُمْ الْقَوْمُ لَا يَشْقَى بِهِمْ جَلِيسُهُمْ
[Muhammadas bin Hatimas bin Maimunas] mums pasakė, kad [Bahzas] mums pasakė, kad [Wuhaibas] mums pasakė, kad [Suhailas] iš [savo tėvo] iš [Abu Hurairah] iš Pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam) jis pasakė: „Iš tiesų, Alachas, Švenčiausiasis ir Aukščiausiasis, turi kelis angelus, kurie nuolat vaikšto ieškodami dhikr susirinkusiųjų. Kai jie randa dhikr susirinkusiuosius, jie toliau ten sėdi, dengdami vienas kito sparnus, kol užpildo erdvę tarp jų ir apatinio dangaus. Kai dhikr susibūrimas pasibaigia, jie taip pat atsiskiria ir pakilo į dangų.“ Tada Pranašas tęsė savo žodžius: „Tada jų paklausė Alachas Subhanahu wa Ta'ala, Tas, kuris iš tikrųjų geriausiai apie juos žino: „Iš kur jūs atėjote?“ Jie atsakė: „Mes atėjome iš Tavo tarnų žemėje, kurie visada šlovina, atlieka takbirą, bertahmid ir klausia Tavęs, o Alachai.“ Tada Alachas Subhanahu wa Ta'ala paklausė: „Ko jie prašo?“ Angelai atsakė: „Jie prašo Tavo dangaus, o Allah.“ Alachas Subhanahu wa Ta'ala vėl paklausė: „Ar jie kada nors matė Mano dangų?“ Angelai atsakė: „Dar ne. Jie niekada jo nematė, o Allah.“ Alachas Subhanahu wa Ta'ala tarė: „O kas, jeigu jie kada nors būtų matę Mano dangų?“ Angelai tarė: „Jie taip pat prašo Tavęs apsaugos, o Allah.“ Alachas Subhanahu wa Ta'ala atsakė: „Nuo ko jie prašo Manęs apsaugos?“ Angelai atsakė: „Jie prašo Tavęs apsaugos nuo Tavo pragaro, o Allah.“ Alachas Subhanahu wa Ta'ala paklausė: „Ar jie kada nors matė Mano pragarą?“ Angelai atsakė: „Dar ne. Jie niekada nematė Tavo pragaro, o Allah.“ Alachas Subhanahu wa Ta'ala tarė: „O kas, jeigu jie būtų matę Mano pragarą?“ Angelai tarė: „O Allah, atrodo, kad jie taip pat maldauja Tavęs atleidimo?“ Tada Allah Subhanahu wa Ta'ala atsakė: „Žinokite, o Mano angelai, kad Aš iš tiesų jiems atleidau, daviau jiems tai, ko jie prašė, ir apsaugojau juos nuo pragaro.“ Angelai tarė: „O Allah, jų susirinkime buvo tarnas, kuris buvo nusidėjėlis ir atsitiktinai praėjo pro šalį bei atsisėdo su jais.“ Taigi Allah atsakė: „Žinokite, kad Aš iš tiesų atleisiu tam žmogui. Iš tiesų, jie yra žmonės, kurių kaimynai dėl jų nenukentės.“