Hadith Representative
Larangan menumpuk dan bergelimang harta serta larangan menyedekahkan semua harta
Imam Muslim : 1656و حَدَّثَنِي زُهَيْرُ بْنُ حَرْبٍ حَدَّثَنَا إِسْمَعِيلُ بْنُ إِبْرَاهِيمَ عَنْ الْجُرَيْرِيِّ عَنْ أَبِي الْعَلَاءِ عَنْ الْأَحْنَفِ بْنِ قَيْسٍ قَالَ قَدِمْتُ الْمَدِينَةَ فَبَيْنَا أَنَا فِي حَلْقَةٍ فِيهَا مَلَأٌ مِنْ قُرَيْشٍ إِذْ جَاءَ رَجُلٌ أَخْشَنُ الثِّيَابِ أَخْشَنُ الْجَسَدِ أَخْشَنُ الْوَجْهِ فَقَامَ عَلَيْهِمْ فَقَالَ بَشِّرْ الْكَانِزِينَ بِرَضْفٍ يُحْمَى عَلَيْهِ فِي نَارِ جَهَنَّمَ فَيُوضَعُ عَلَى حَلَمَةِ ثَدْيِ أَحَدِهِمْ حَتَّى يَخْرُجَ مِنْ نُغْضِ كَتِفَيْهِ وَيُوضَعُ عَلَى نُغْضِ كَتِفَيْهِ حَتَّى يَخْرُجَ مِنْ حَلَمَةِ ثَدْيَيْهِ يَتَزَلْزَلُ قَالَ فَوَضَعَ الْقَوْمُ رُءُوسَهُمْ فَمَا رَأَيْتُ أَحَدًا مِنْهُمْ رَجَعَ إِلَيْهِ شَيْئًا قَالَ فَأَدْبَرَ وَاتَّبَعْتُهُ حَتَّى جَلَسَ إِلَى سَارِيَةٍ فَقُلْتُ مَا رَأَيْتُ هَؤُلَاءِ إِلَّا كَرِهُوا مَا قُلْتَ لَهُمْ قَالَ إِنَّ هَؤُلَاءِ لَا يَعْقِلُونَ شَيْئًا إِنَّ خَلِيلِي أَبَا الْقَاسِمِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ دَعَانِي فَأَجَبْتُهُ فَقَالَ أَتَرَى أُحُدًا فَنَظَرْتُ مَا عَلَيَّ مِنْ الشَّمْسِ وَأَنَا أَظُنُّ أَنَّهُ يَبْعَثُنِي فِي حَاجَةٍ لَهُ فَقُلْتُ أَرَاهُ فَقَالَ مَا يَسُرُّنِي أَنَّ لِي مِثْلَهُ ذَهَبًا أُنْفِقُهُ كُلَّهُ إِلَّا ثَلَاثَةَ دَنَانِيرَ ثُمَّ هَؤُلَاءِ يَجْمَعُونَ الدُّنْيَا لَا يَعْقِلُونَ شَيْئًا قَالَ قُلْتُ مَا لَكَ وَلِإِخْوَتِكَ مِنْ قُرَيْشٍ لَا تَعْتَرِيهِمْ وَتُصِيبُ مِنْهُمْ قَالَ لَا وَرَبِّكَ لَا أَسْأَلُهُمْ عَنْ دُنْيَا وَلَا أَسْتَفْتِيهِمْ عَنْ دِينٍ حَتَّى أَلْحَقَ بِاللَّهِ وَرَسُولِهِ
Ir [Zuhair bin Harb] papasakojo man [Isma'il bin Ibrahim] iš [Al Jurairi] iš [Abul Ala`] iš [Al Ahnaf bin Qais]: „Kai buvau Medinoje ir buvau tarp Kuraišų grupės, staiga atėjo [vyras], apsirengęs šiurkščia medžiaga, jo oda ir veidas taip pat buvo šiurkštūs. Tada vyras atsistojo ir tarė: „Praneškite gerą žinią tiems, kurie kaupia turtus – nemokėdami zakato – kad jie bus nubausti įkaitintais akmenimis pragare. Tada jis bus uždėtas ant vieno iš jų krūtinės, kol akmuo iškris iš jo peties. Tada akmuo bus uždėtas tarp jo dviejų pečių, kol iškris iš jo krūtinės verdantis.“ Tai išgirdę, žmonės nulenkė galvas. Ir aš nemačiau, kad kuris nors iš jų į jį žiūrėtų. Tada vyras atsisuko, ir aš sekiau paskui jį, kol jis atsisėdo su savo grupe. Tada aš jam pasakiau: „Aš jų nematau, bet nekenčiu to, ką pasakei.“ Jis atsakė: „Iš tiesų, tie žmonės visiškai nesupranta.“ Tiesą sakant, kartą man paskambino mano mylimasis Abu Al Qasim sallallaahu 'alaihi wasallam, ir aš atsiliepiau į jo skambutį. Tada jis paklausė: „Ar matei Uhudo kalno kalvą?“ Tada pamačiau, kad į mane šviečia saulė, ir pagalvojau, kad jis mane pasiųs su kokiu nors reikalu, tada atsakiau: „Taip, matau“. Taigi jis tarė: „Nebūčiau laimingas, jei turėčiau tokio dydžio aukso kaip ta kalva, iš tikrųjų aš jį visą iššvaistyčiau, išskyrus tris dinarus“. Bet jie sukaupė žemiškų turtų ir neturi nė menkiausio proto. Paklausiau: „Kodėl tu ir tavo seserys iš Kuraišo nenueini ir nepaklausi jų?“ Jis atsakė: „Ne, ir tavo Rabanu prisiekiu, aš neprašysiu iš jų nei pasaulio, nei fatvos, kol nesutiksiu Alachu ir Jo Pasiuntiniu“.