Hadith Representative
Nabi mengulang tiga kali, Doa Beliau Memilih Ar-Rafiq al-A‘la
Imam Bukhari : 4094حَدَّثَنِي مُحَمَّدُ بْنُ عُبَيْدٍ حَدَّثَنَا عِيسَى بْنُ يُونُسَ عَنْ عُمَرَ بْنِ سَعِيدٍ قَالَ أَخْبَرَنِي ابْنُ أَبِي مُلَيْكَةَ أَنَّ أَبَا عَمْرٍو ذَكْوَانَ مَوْلَى عَائِشَةَ أَخْبَرَهُ أَنَّ عَائِشَةَ كَانَتْ تَقُولُ إِنَّ مِنْ نِعَمِ اللَّهِ عَلَيَّ أَنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ تُوُفِّيَ فِي بَيْتِي وَفِي يَوْمِي وَبَيْنَ سَحْرِي وَنَحْرِي وَأَنَّ اللَّهَ جَمَعَ بَيْنَ رِيقِي وَرِيقِهِ عِنْدَ مَوْتِهِ دَخَلَ عَلَيَّ عَبْدُ الرَّحْمَنِ وَبِيَدِهِ السِّوَاكُ وَأَنَا مُسْنِدَةٌ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَرَأَيْتُهُ يَنْظُرُ إِلَيْهِ وَعَرَفْتُ أَنَّهُ يُحِبُّ السِّوَاكَ فَقُلْتُ آخُذُهُ لَكَ فَأَشَارَ بِرَأْسِهِ أَنْ نَعَمْ فَتَنَاوَلْتُهُ فَاشْتَدَّ عَلَيْهِ وَقُلْتُ أُلَيِّنُهُ لَكَ فَأَشَارَ بِرَأْسِهِ أَنْ نَعَمْ فَلَيَّنْتُهُ فَأَمَرَّهُ وَبَيْنَ يَدَيْهِ رَكْوَةٌ أَوْ عُلْبَةٌ يَشُكُّ عُمَرُ فِيهَا مَاءٌ فَجَعَلَ يُدْخِلُ يَدَيْهِ فِي الْمَاءِ فَيَمْسَحُ بِهِمَا وَجْهَهُ يَقُولُ لَا إِلَهَ إِلَّا اللَّهُ إِنَّ لِلْمَوْتِ سَكَرَاتٍ ثُمَّ نَصَبَ يَدَهُ فَجَعَلَ يَقُولُ فِي الرَّفِيقِ الْأَعْلَى حَتَّى قُبِضَ وَمَالَتْ يَدُهُ
Man [Muhammadas bin 'Ubaidas] pasakė mums ['Isa bin Yunus] iš ['Umaro bin Sa'ido]: „Man [Ibnu Abumulaikah] buvo pranešta, kad [Abu 'Amru Dzakwano] 'Aisyah vergas jam pranešė, kad ['Aisyah] kartą pasakė: „Tarp palaiminimų, kuriuos man suteikė Alachas, buvo tai, kad Rasulullah Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam mirė mano namuose tą dieną, kai atėjo mano eilė, ir tuo metu jis buvo tarp mano smakro ir kaklo. Ir iš tiesų Alachas sujungė mano seiles su savo seilėmis, kai jis mirė. Tuo metu Abdurrahmanas įėjo į mano namus nešinas sivaku. Tuo metu aš rėmiausi į Pranašą sallallaahu 'alaihi wasallam. Tada pamačiau jį žiūrintį į jį. Žinau, kad jam patinka sivakas. Taigi aš jam pasakiau: „Aš tau jį atnešiu.“ Jis linktelėdamas davė ženklą. Tada aš jam jį padaviau. Bet sivakas jam atrodė šiurkštus. Taigi aš pasakiau: „Aš suminkštinu sivaką“. Jis linktelėjo. Tada aš jį išlyginau. Po to padaviau jam. Tarp dviejų jo rankų buvo skardinė arba mažas kibirėlis – Umaras abejojo – jame buvo vandens. Tada jis įkišo abi rankas į skardinę ir patrynė jomis veidą, sakydamas: „Laailaaha Illallah, iš tiesų, mirtis reiškia mirtį – girtam –“. Tada jis pakėlė ranką ir tarė: „Arrafiiqul A'laa“, kol šis mirė ir jo rankos suglebo.