Hadith Representative
Umur Nabi Dawud pada awalnya 40 tahun, lalu menjadi 100 tahun diambilkan dari umur Nabi Adam
Imam Tirmidzi : 3290حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ بَشَّارٍ حَدَّثَنَا صَفْوَانُ بْنُ عِيسَى حَدَّثَنَا الْحَارِثُ بْنُ عَبْدِ الرَّحْمَنِ بْنِ أَبِي ذُبَابٍ عَنْ سَعِيدِ بْنِ أَبِي سَعِيدٍ الْمَقْبُرِيِّ عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَ قَالَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ لَمَّا خَلَقَ اللَّهُ آدَمَ وَنَفَخَ فِيهِ الرُّوحَ عَطَسَ فَقَالَ الْحَمْدُ لِلَّهِ فَحَمِدَ اللَّهَ بِإِذْنِهِ فَقَالَ لَهُ رَبُّهُ يَرْحَمُكَ اللَّهُ يَا آدَمُ اذْهَبْ إِلَى أُولَئِكَ الْمَلَائِكَةِ إِلَى مَلَإٍ مِنْهُمْ جُلُوسٍ فَقُلْ السَّلَامُ عَلَيْكُمْ قَالُوا وَعَلَيْكَ السَّلَامُ وَرَحْمَةُ اللَّهِ ثُمَّ رَجَعَ إِلَى رَبِّهِ فَقَالَ إِنَّ هَذِهِ تَحِيَّتُكَ وَتَحِيَّةُ بَنِيكَ بَيْنَهُمْ فَقَالَ اللَّهُ لَهُ وَيَدَاهُ مَقْبُوضَتَانِ اخْتَرْ أَيَّهُمَا شِئْتَ قَالَ اخْتَرْتُ يَمِينَ رَبِّي وَكِلْتَا يَدَيْ رَبِّي يَمِينٌ مُبَارَكَةٌ ثُمَّ بَسَطَهَا فَإِذَا فِيهَا آدَمُ وَذُرِّيَّتُهُ فَقَالَ أَيْ رَبِّ مَا هَؤُلَاءِ فَقَالَ هَؤُلَاءِ ذُرِّيَّتُكَ فَإِذَا كُلُّ إِنْسَانٍ مَكْتُوبٌ عُمْرُهُ بَيْنَ عَيْنَيْهِ فَإِذَا فِيهِمْ رَجُلٌ أَضْوَؤُهُمْ أَوْ مِنْ أَضْوَئِهِمْ قَالَ يَا رَبِّ مَنْ هَذَا قَالَ هَذَا ابْنُكَ دَاوُدُ قَدْ كَتَبْتُ لَهُ عُمْرَ أَرْبَعِينَ سَنَةً قَالَ يَا رَبِّ زِدْهُ فِي عُمْرِهِ قَالَ ذَاكَ الَّذِي كَتَبْتُ لَهُ قَالَ أَيْ رَبِّ فَإِنِّي قَدْ جَعَلْتُ لَهُ مِنْ عُمْرِي سِتِّينَ سَنَةً قَالَ أَنْتَ وَذَاكَ قَالَ ثُمَّ أُسْكِنَ الْجَنَّةَ مَا شَاءَ اللَّهُ ثُمَّ أُهْبِطَ مِنْهَا فَكَانَ آدَمُ يَعُدُّ لِنَفْسِهِ قَالَ فَأَتَاهُ مَلَكُ الْمَوْتِ فَقَالَ لَهُ آدَمُ قَدْ عَجَّلْتَ قَدْ كُتِبَ لِي أَلْفُ سَنَةٍ قَالَ بَلَى وَلَكِنَّكَ جَعَلْتَ لِابْنِكِ دَاوُدَ سِتِّينَ سَنَةً فَجَحَدَ فَجَحَدَتْ ذُرِّيَّتُهُ وَنَسِيَ فَنَسِيَتْ ذُرِّيَّتُهُ قَالَ فَمِنْ يَوْمِئِذٍ أُمِرَ بِالْكِتَابِ وَالشُّهُودِقَالَ أَبُو عِيسَى هَذَا حَدِيثٌ حَسَنٌ غَرِيبٌ مِنْ هَذَا الْوَجْهِ وَقَدْ رُوِيَ مِنْ غَيْرِ وَجْهٍ عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَ عَنْ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ مِنْ رِوَايَةِ زَيْدِ بْنِ أَسْلَمَ عَنْ أَبِي صَالِحٍ عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَ عَنْ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ
Mums pasakė [Muhammadas bin Basysyaras] mums pasakė [Shafwanas bin Isa] mums pasakė [Al Harithas bin Abdurrahmanas bin Abu Dzubabas] iš [Sa'ido bin Abu Sa'ido Al Maqburi] iš [Abu Hurairah], jis sakė: Pranašas sallallaahu 'alaihi wasallam sakė: „Kai Alachas sukūrė Adomą ir įkvėpė į jį savo sielą, jis nusičiaudėjo, tada tarė al hamdulillah. Jis šlovino Alachą, Jam leidus.“ Tada jo Viešpats tarė: „yarhamukallah. O Adomai, eik pas angelus, pas jų grupę, kuri sėdi aplinkui, ir sakyk: as salaamu 'alaikum.“ Jie taip pat tarė: wa 'alaikas salaam wa rahmatullaah. Tada jis sugrįžo pas savo Viešpatį. Tada Alachas tarė: „Tai tavo pasisveikinimas ir tavo vaikų pasisveikinimas.“ Tada Alachas tarė jam, sunėrus rankas: „Pasirink vieną iš dviejų, kurį nori!“ – tarė Adomas; Aš pasirinkau savo Viešpaties dešinę ranką, o dvi mano Viešpaties rankos yra dešiniosios, kurios gauna palaiminimus. Tada Alachas atvėrė savo ranką, ir paaiškėjo, kad joje buvo Adomas ir jo palikuonys. Tada jis tarė: „O mano Viešpatie, kas jie?“ Tada Alachas tarė: „Jie yra jūsų palikuonys, ir pasirodo, kad kiekvieno žmogaus amžius užrašytas tarp akių, ir pasirodo, kad tarp jų yra labiausiai spindintis žmogus arba tarp žmonių, kurie labiausiai spindi.“ Adomas tarė: „O mano Dieve, kas yra šis asmuo?“ Alachas tarė: „Tai tavo sūnus Dovydas, aš užrašiau jam keturiasdešimt metų.“ Adomas tarė: „O mano Viešpatie, pailgink jo amžių.“ Alachas tarė: „Štai ką aš jam parašiau.“ Adomas tarė: „O mano Viešpatie, aš jam daviau šešiasdešimt savo gyvenimo metų.“ Alachas sako: „Tai tavo teisė“. Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam tarė: „Tada jis buvo paguldytas į dangų pagal Alacho valią ir tada jis buvo atsiųstas žemyn. Ir Adomas suskaičiavo savo amžių“. Jis pasakė: „Tada pas jį atėjo mirties angelas, ir Adomas tarė jam: „Tu paskubėjai, man buvo parašyta tūkstantį metų.“ Angelas pasakė: „Tiesa, bet tu davei šešiasdešimt metų savo sūnui Dovydui.“ Tada Adomas tai neigė, ir jo palikuonys taip pat tai neigė, jis pamiršo, ir jo palikuonys taip pat pamiršo“. Jis pasakė: „Taigi nuo tos akimirkos jam buvo įsakyta rašyti ir atsivesti liudytojus“. Abu Isa pasakė: „Šis hadisas yra hasan gharib hadisas iš šios pusės ir buvo papasakotas ne tik iš vienos pusės iš Abu Hurairah, iš pranašo sallallaahu 'alaihi wasallam. Iš [Zaid bin Aslam] istorijos iš [Abu Salih], iš [Abu Hurairah], iš pranašo sallallaahu 'alaihi wasallam.“