Hadith Representative
Adam yang Allah ciptakan dengan tangan-Nya
Imam Ahmad : 2415حَدَّثَنَا عَفَّانُ حَدَّثَنَا حَمَّادُ بْنُ سَلَمَةَ عَنْ عَلِيِّ بْنِ زَيْدٍ عَنْ أَبِي نَضْرَةَ قَالَ خَطَبَنَا ابْنُ عَبَّاسٍ عَلَى مِنْبَرِ الْبَصْرَةِ فَقَالَ قَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ إِنَّهُ لَمْ يَكُنْ نَبِيٌّ إِلَّا لَهُ دَعْوَةٌ قَدْ تَنَجَّزَهَا فِي الدُّنْيَا وَإِنِّي قَدْ اخْتَبَأْتُ دَعْوَتِي شَفَاعَةً لِأُمَّتِي وَأَنَا سَيِّدُ وَلَدِ آدَمَ يَوْمَ الْقِيَامَةِ وَلَا فَخْرَ وَأَنَا أَوَّلُ مَنْ تَنْشَقُّ عَنْهُ الْأَرْضُ وَلَا فَخْرَ وَبِيَدِي لِوَاءُ الْحَمْدِ وَلَا فَخْرَ آدَمُ فَمَنْ دُونَهُ تَحْتَ لِوَائِي وَلَا فَخْرَ وَيَطُولُ يَوْمُ الْقِيَامَةِ عَلَى النَّاسِ فَيَقُولُ بَعْضُهُمْ لِبَعْضٍ انْطَلِقُوا بِنَا إِلَى آدَمَ أَبِي الْبَشَرِ فَلْيَشْفَعْ لَنَا إِلَى رَبِّنَا عَزَّ وَجَلَّ فَلْيَقْضِ بَيْنَنَا فَيَأْتُونَ آدَمَ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَيَقُولُونَ يَا آدَمُ أَنْتَ الَّذِي خَلَقَكَ اللَّهُ بِيَدِهِ وَأَسْكَنَكَ جَنَّتَهُ وَأَسْجَدَ لَكَ مَلَائِكَتَهُ اشْفَعْ لَنَا إِلَى رَبِّنَا فَلْيَقْضِ بَيْنَنَا فَيَقُولُ إِنِّي لَسْتُ هُنَاكُمْ إِنِّي قَدْ أُخْرِجْتُ مِنْ الْجَنَّةِ بِخَطِيئَتِي وَإِنَّهُ لَا يُهِمُّنِي الْيَوْمَ إِلَّا نَفْسِي وَلَكِنْ ائْتُوا نُوحًا رَأْسَ النَّبِيِّينَ فَيَأْتُونَ نُوحًا فَيَقُولُونَ يَا نُوحُ اشْفَعْ لَنَا إِلَى رَبِّنَا فَلْيَقْضِ بَيْنَنَا فَيَقُولُ إِنِّي لَسْتُ هُنَاكُمْ إِنِّي دَعَوْتُ بِدَعْوَةٍ أَغْرَقَتْ أَهْلَ الْأَرْضِ وَإِنَّهُ لَا يُهِمُّنِي الْيَوْمَ إِلَّا نَفْسِي وَلَكِنْ ائْتُوا إِبْرَاهِيمَ خَلِيلَ اللَّهِ فَيَأْتُونَ إِبْرَاهِيمَ عَلَيْهِ السَّلَام فَيَقُولُونَ يَا إِبْرَاهِيمُ اشْفَعْ لَنَا إِلَى رَبِّنَا فَلْيَقْضِ بَيْنَنَا فَيَقُولُ إِنِّي لَسْتُ هُنَاكُمْ إِنِّي كَذَبْتُ فِي الْإِسْلَامِ ثَلَاثَ كِذْبَاتٍ وَاللَّهِ إِنْ حَاوَلَ بِهِنَّ إِلَّا عَنْ دِينِ اللَّهِ قَوْلُهُ { إِنِّي سَقِيمٌ } وَقَوْلُهُ { بَلْ فَعَلَهُ كَبِيرُهُمْ هَذَا فَاسْأَلُوهُمْ إِنْ كَانُوا يَنْطِقُونَ } وَقَوْلُهُ لِامْرَأَتِهِ حِينَ أَتَى عَلَى الْمَلِكِ أُخْتِي وَإِنَّهُ لَا يُهِمُّنِي الْيَوْمَ إِلَّا نَفْسِي وَلَكِنْ ائْتُوا مُوسَى عَلَيْهِ السَّلَام الَّذِي اصْطَفَاهُ اللَّهُ بِرِسَالَتِهِ وَكَلَامِهِ فَيَأْتُونَهُ فَيَقُولُونَ يَا مُوسَى أَنْتَ الَّذِي اصْطَفَاكَ اللَّهُ بِرِسَالَتِهِ وَكَلَّمَكَ فَاشْفَعْ لَنَا إِلَى رَبِّكَ فَلْيَقْضِ بَيْنَنَا فَيَقُولُ لَسْتُ هُنَاكُمْ إِنِّي قَتَلْتُ نَفْسًا بِغَيْرِ نَفْسٍ وَإِنَّهُ لَا يُهِمُّنِي الْيَوْمَ إِلَّا نَفْسِي وَلَكِنْ ائْتُوا عِيسَى رُوحَ اللَّهِ وَكَلِمَتَهُ فَيَأْتُونَ عِيسَى فَيَقُولُونَ يَا عِيسَى اشْفَعْ لَنَا إِلَى رَبِّكَ فَلْيَقْضِ بَيْنَنَا فَيَقُولُ إِنِّي لَسْتُ هُنَاكُمْ إِنِّي اتُّخِذْتُ إِلَهًا مِنْ دُونِ اللَّهِ وَإِنَّهُ لَا يُهِمُّنِي الْيَوْمَ إِلَّا نَفْسِي وَلَكِنْ أَرَأَيْتُمْ لَوْ كَانَ مَتَاعٌ فِي وِعَاءٍ مَخْتُومٍ عَلَيْهِ أَكَانَ يُقْدَرُ عَلَى مَا فِي جَوْفِهِ حَتَّى يُفَضَّ الْخَاتَمُ قَالَ فَيَقُولُونَ لَا قَالَ فَيَقُولُ إِنَّ مُحَمَّدًا صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ خَاتَمُ النَّبِيِّينَ وَقَدْ حَضَرَ الْيَوْمَ وَقَدْ غُفِرَ لَهُ مَا تَقَدَّمَ مِنْ ذَنْبِهِ وَمَا تَأَخَّرَ قَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَيَأْتُونِي فَيَقُولُونَ يَا مُحَمَّدُ اشْفَعْ لَنَا إِلَى رَبِّكَ فَلْيَقْضِ بَيْنَنَا فَأَقُولُ أَنَا لَهَا حَتَّى يَأْذَنَ اللَّهُ عَزَّ وَجَلَّ لِمَنْ شَاءَ وَيَرْضَى فَإِذَا أَرَادَ اللَّهُ تَبَارَكَ وَتَعَالَى أَنْ يَصْدَعَ بَيْنَ خَلْقِهِ نَادَى مُنَادٍ أَيْنَ أَحْمَدُ وَأُمَّتُهُ فَنَحْنُ الْآخِرُونَ الْأَوَّلُونَ نَحْنُ آخِرُ الْأُمَمِ وَأَوَّلُ مَنْ يُحَاسَبُ فَتُفْرَجُ لَنَا الْأُمَمُ عَنْ طَرِيقِنَا فَنَمْضِي غُرًّا مُحَجَّلِينَ مِنْ أَثَرِ الطُّهُورِ فَتَقُولُ الْأُمَمُ كَادَتْ هَذِهِ الْأُمَّةُ أَنْ تَكُونَ أَنْبِيَاءَ كُلُّهَا فَنَأْتِي بَابَ الْجَنَّةِ فَآخُذُ بِحَلْقَةِ الْبَابِ فَأَقْرَعُ الْبَابَ فَيُقَالُ مَنْ أَنْتَ فَأَقُولُ أَنَا مُحَمَّدٌ فَيُفْتَحُ لِي فَآتِي رَبِّي عَزَّ وَجَلَّ عَلَى كُرْسِيِّهِ أَوْ سَرِيرِهِ شَكَّ حَمَّادٌ فَأَخِرُّ لَهُ سَاجِدًا فَأَحْمَدُهُ بِمَحَامِدَ لَمْ يَحْمَدْهُ بِهَا أَحَدٌ كَانَ قَبْلِي وَلَيْسَ يَحْمَدُهُ بِهَا أَحَدٌ بَعْدِي فَيُقَالُ يَا مُحَمَّدُ ارْفَعْ رَأْسَكَ وَسَلْ تُعْطَهْ وَقُلْ تُسْمَعْ وَاشْفَعْ تُشَفَّعْ فَأَرْفَعُ رَأْسِي فَأَقُولُ أَيْ رَبِّ أُمَّتِي أُمَّتِي فَيَقُولُ أَخْرِجْ مَنْ كَانَ فِي قَلْبِهِ مِثْقَالُ كَذَا وَكَذَا لَمْ يَحْفَظْ حَمَّادٌ ثُمَّ أُعِيدُ فَأَسْجُدُ فَأَقُولُ مَا قُلْتُ فَيُقَالُ ارْفَعْ رَأْسَكَ وَقُلْ تُسْمَعْ وَسَلْ تُعْطَهْ وَاشْفَعْ تُشَفَّعْ فَأَقُولُ أَيْ رَبِّ أُمَّتِي أُمَّتِي فَيَقُولُ أَخْرِجْ مَنْ كَانَ فِي قَلْبِهِ مِثْقَالُ كَذَا وَكَذَا دُونَ الْأَوَّلِ ثُمَّ أُعِيدُ فَأَسْجُدُ فَأَقُولُ مِثْلَ ذَلِكَ فَيُقَالُ لِيَ ارْفَعْ رَأْسَكَ وَقُلْ تُسْمَعْ وَسَلْ تُعْطَهْ وَاشْفَعْ تُشَفَّعْ فَأَقُولُ أَيْ رَبِّ أُمَّتِي أُمَّتِي فَقَالَ أَخْرِجْ مَنْ كَانَ فِي قَلْبِهِ مِثْقَالُ كَذَا وَكَذَا دُونَ ذَلِكَ
Pasakojo mums [Affanas] papasakojo [Hammadas] iš [Ali bin Zaid] iš [Abu Nadhroh], jis pasakė: [Ibn Abbasas] kartą pamokslavo mums sakykloje Bašro mieste. Jis pasakė; Pranašas sallallaahu 'alaihi wasallam pasakė: Iš tiesų, pranašo nėra, jei jis neturi maldos, kuria naudojosi pasaulyje. Ir iš tikrųjų aš išsaugojau savo maldas, kad galėčiau užtarti savo tautą. Aš esu Adomo vaikų vadovas Teismo dieną, o ne arogantiškas. Aš taip pat buvau pirmasis žmogus, kuriam buvo atidarytas kapas, ne todėl, kad buvau arogantiškas. Mano rankose padėta šlovinimo, o ne pasididžiavimo vėliava. Adomas ir kiti yra po mano vėliava, nėra arogantiški. Žmonėms teismo diena yra labai ilga, todėl kai kurie iš jų sako kitiems: Eikime pas Adomą, žmonijos tėvą, kad jis prašytų Allah azza wa jalla užtarti mus ir nuspręsti tarp mūsų reikalus. Taigi jie priėjo prie Adomo Alaihiso Salamo ir pasakė: O Adomai, tu esi tas, kurį Alachas sukūrė savo rankomis, sukūrė tave savo rojuje ir privertė angelus nusilenkti tau. Taigi paprašykite mūsų rabo užtarti mus ir nuspręsti tarp mūsų reikalus. Tada Adomas atsakė: Tikrai, aš nesu tau tinkamas žmogus ir dėl savo klaidų buvau išvarytas iš dangaus. Ir tikrai šiandien man nėra nieko svarbiau už save patį. Bet atėjo pas Nojų, pranašų vadą. Taigi jie atėjo pas Nojų ir tarė: O Nojau, paprašyk mūsų rabo užtarti mus ir nuspręsti tarp mūsų reikalus. Tada Nojus atsakė: Tiesą sakant, aš nesu tau tinkamas žmogus, iš tikrųjų pasinaudojau savo maldomis, kuriomis paskandinau žemės gyventojus. Ir tikrai man nėra nieko svarbiau už save patį. Bet atėjo pas Abraomą, Alacho mylimą. Taigi jie atėjo pas Ibrahimą Alaihisą Salamą ir pasakė: O Ibrahimai, paprašyk mūsų rabo užtarti mus ir nuspręsti tarp mūsų reikalus. Tada jis atsakė: Tiesą sakant, aš nesu tau tinkamas žmogus, iš tikrųjų aš melavau tris kartus. Ir Allah, jis to nepadarė, išskyrus tai, kad palaikė Allaho deeną, būtent jo žodžius „Tada jis pasakė: „Iš tikrųjų aš sergu“. -QS. Ash Shoffaat: 89- ir jo žodžiai „... Iš tikrųjų tai padarė didžioji statula, todėl paklauskite stabų, ar jie gali kalbėti“. -QS. Al Anbiya': 63 – taip pat tai, ką jis pasakė savo žmonai, kai atvyko pas karalių, kad ji yra mano sesuo. Ir iš tikrųjų šiandien man nėra nieko svarbiau, išskyrus mane patį. Tačiau atėjo Musa 'Alaihis Salamas, kurį Alachas pašlovino savo žinia ir žodžiais. Taigi jie priėjo prie jo ir pasakė: O Musa, tu esi tas, kurį Alachas pašlovino savo žinia ir pakvietė tave kalbėti, prašyti savo rabo užtarimo ir spręsti tarp mūsų reikalus. Tada jis atsakė: Tiesą sakant, aš nesu tau tinkamas žmogus, iš tikrųjų aš nužudžiau sielą, kurios nevalia žudyti. Ir tikrai šiandien man nėra nieko svarbiau už save patį. Bet pas Jėzų atėjo Dievo dvasia ir Jo žodžiai. Taigi jie priėjo prie Jėzaus ir pasakė: O Jėzau, paprašyk mūsų rabo užtarti mus ir nuspręsti tarp mūsų reikalus. Tada Jėzus atsakė; Tiesą sakant, aš nesu tau tinkamas žmogus, iš tikrųjų buvau padarytas dievu be Allaho. Ir tikrai šiandien man nėra nieko svarbiau už save patį. Tačiau ką manote, jei papuošalai dedami į uždarą indą, ar galime žinoti viduje esančio daikto vertę, kol dangtelis nebus atidarytas? pasakė jis : Jie atsakė: Ne. Jis pasakė: Tada Jėzus pasakė: Iš tiesų, Muhammadas shallahu 'alaihi wasallam yra pranašų antspaudas, jis taip pat yra šią dieną, ir jam buvo atleistos visos jo buvusios ir būsimos nuodėmės. Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam pasakė: Tada jie priėjo prie manęs ir pasakė: O Mahometai, paprašyk mūsų rabo užtarti mus ir nuspręsti tarp mūsų reikalus. Taigi aš atsakiau: Aš turiu teisę tai daryti, kol Allah 'azza wajalla leis tai padaryti tam, kam Jis nori ir yra patenkintas. Ir jei Alachas „azza wajalla nori ką nors perteikti savo būtybėms“, pasigirsta šauksmas „Kur yra Ahmadas ir jo žmonės?“. Mes esame paskutiniai ir mes taip pat pirmi, esame paskutiniai žmonės ir esame pirmieji žmonės, su kuriais reikia atsižvelgti. Tada kiti žmonės buvo pašalinti iš mūsų kelio, o mes mirėme, veidai ir galūnės spindėjo apsiprausimo žymėmis“. Taip žmonės sakė; Beveik visi šie žmonės tapo pranašais. Tada mes priėjome prie dangaus durų, tada aš patraukiau duris ir pabeldžiau, tada kažkas paklausė: kas tu toks? Aš atsakiau: Aš esu Mahometas. Taigi durys buvo atidarytos, tada aš sutikau savo rabą 'azza wajalla, kuris sėdėjo ant savo kėdės ar sosto - Hammadas dvejojo - taigi aš pargriuvau ir parpuoliau, tada pagyriau jį pagyrimais, kurių niekas nebuvo pasakęs nei prieš mane, nei po manęs. Tada man buvo pasakyta: O Mahometai, pakelk galvą! Prašyk, ir tau bus duota, sakyk, ir tavo žodžiai bus išgirsti, ir prašyk užtarimo, ir bus suteikta! Tada pakėliau galvą ir pasakiau; O mano Rabai, mano ummah... mano ummah... Taigi Jis pasakė: Išmesk visus, kurių širdyje yra šio ir to dydžio, Hamedas to nežino mintinai. Tada pakartojau, nusilenkiau ir pasakiau, ką sakiau. Taip man buvo pasakyta: Pakelk galvą ir kalbėk, ir bus išgirsta, prašyk ir bus duota ir prašyk užtarimo, ir bus suteikta. Tada aš pasakiau: O mano Rabbe, mano umma... mano ummah... Taigi Jis pasakė: Išimkite visus, kurių širdyje yra ta ar kita priemonė, išskyrus tuos, kurie buvo paminėti anksčiau. Tada dar kartą pakartojau, parpuoliau ir pasakiau kaip anksčiau. Taip man buvo pasakyta: Pakelk galvą, kalbėk ir bus išgirsta, prašyk ir bus duota ir prašyk užtarimo, ir bus. Tada aš pasakiau: o mano Rabi, mano umma... mano umma... Taigi Jis pasakė: Išimk kiekvieną, kuris turi savo širdyje tą ar kitą matą, išskyrus pirmą ir antrą.