Hadith Representative
Waroqoh bin Naufal menulis Kitab Injil dalam Bahasa Ibrani dengan izin Allah
Imam Bukhari : 3حَدَّثَنَا يَحْيَى بْنُ بُكَيْرٍ قَالَ حَدَّثَنَا اللَّيْثُ عَنْ عُقَيْلٍ عَنْ ابْنِ شِهَابٍ عَنْ عُرْوَةَ بْنِ الزُّبَيْرِ عَنْ عَائِشَةَ أُمِّ الْمُؤْمِنِينَ أَنَّهَا قَالَتْأَوَّلُ مَا بُدِئَ بِهِ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ مِنْ الْوَحْيِ الرُّؤْيَا الصَّالِحَةُ فِي النَّوْمِ فَكَانَ لَا يَرَى رُؤْيَا إِلَّا جَاءَتْ مِثْلَ فَلَقِ الصُّبْحِ ثُمَّ حُبِّبَ إِلَيْهِ الْخَلَاءُ وَكَانَ يَخْلُو بِغَارِ حِرَاءٍ فَيَتَحَنَّثُ فِيهِ وَهُوَ التَّعَبُّدُ اللَّيَالِيَ ذَوَاتِ الْعَدَدِ قَبْلَ أَنْ يَنْزِعَ إِلَى أَهْلِهِ وَيَتَزَوَّدُ لِذَلِكَ ثُمَّ يَرْجِعُ إِلَى خَدِيجَةَ فَيَتَزَوَّدُ لِمِثْلِهَا حَتَّى جَاءَهُ الْحَقُّ وَهُوَ فِي غَارِ حِرَاءٍ فَجَاءَهُ الْمَلَكُ فَقَالَ اقْرَأْ قَالَ مَا أَنَا بِقَارِئٍ قَالَ فَأَخَذَنِي فَغَطَّنِي حَتَّى بَلَغَ مِنِّي الْجَهْدَ ثُمَّ أَرْسَلَنِي فَقَالَ اقْرَأْ قُلْتُ مَا أَنَا بِقَارِئٍ فَأَخَذَنِي فَغَطَّنِي الثَّانِيَةَ حَتَّى بَلَغَ مِنِّي الْجَهْدَ ثُمَّ أَرْسَلَنِي فَقَالَ اقْرَأْ فَقُلْتُ مَا أَنَا بِقَارِئٍ فَأَخَذَنِي فَغَطَّنِي الثَّالِثَةَ ثُمَّ أَرْسَلَنِي فَقَالَ{ اقْرَأْ بِاسْمِ رَبِّكَ الَّذِي خَلَقَ خَلَقَ الْإِنْسَانَ مِنْ عَلَقٍ اقْرَأْ وَرَبُّكَ الْأَكْرَمُ }فَرَجَعَ بِهَا رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَرْجُفُ فُؤَادُهُ فَدَخَلَ عَلَى خَدِيجَةَ بِنْتِ خُوَيْلِدٍ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهَا فَقَالَ زَمِّلُونِي زَمِّلُونِي فَزَمَّلُوهُ حَتَّى ذَهَبَ عَنْهُ الرَّوْعُ فَقَالَ لِخَدِيجَةَ وَأَخْبَرَهَا الْخَبَرَ لَقَدْ خَشِيتُ عَلَى نَفْسِي فَقَالَتْ خَدِيجَةُ كَلَّا وَاللَّهِ مَا يُخْزِيكَ اللَّهُ أَبَدًا إِنَّكَ لَتَصِلُ الرَّحِمَ وَتَحْمِلُ الْكَلَّ وَتَكْسِبُ الْمَعْدُومَ وَتَقْرِي الضَّيْفَ وَتُعِينُ عَلَى نَوَائِبِ الْحَقِّ فَانْطَلَقَتْ بِهِ خَدِيجَةُ حَتَّى أَتَتْ بِهِ وَرَقَةَ بْنَ نَوْفَلِ بْنِ أَسَدِ بْنِ عَبْدِ الْعُزَّى ابْنَ عَمِّ خَدِيجَةَ وَكَانَ امْرَأً قَدْ تَنَصَّرَ فِي الْجَاهِلِيَّةِ وَكَانَ يَكْتُبُ الْكِتَابَ الْعِبْرَانِيَّ فَيَكْتُبُ مِنْ الْإِنْجِيلِ بِالْعِبْرَانِيَّةِ مَا شَاءَ اللَّهُ أَنْ يَكْتُبَ وَكَانَ شَيْخًا كَبِيرًا قَدْ عَمِيَ فَقَالَتْ لَهُ خَدِيجَةُ يَا ابْنَ عَمِّ اسْمَعْ مِنْ ابْنِ أَخِيكَ فَقَالَ لَهُ وَرَقَةُ يَا ابْنَ أَخِي مَاذَا تَرَى فَأَخْبَرَهُ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ خَبَرَ مَا رَأَى فَقَالَ لَهُ وَرَقَةُ هَذَا النَّامُوسُ الَّذِي نَزَّلَ اللَّهُ عَلَى مُوسَى يَا لَيْتَنِي فِيهَا جَذَعًا لَيْتَنِي أَكُونُ حَيًّا إِذْ يُخْرِجُكَ قَوْمُكَ فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَوَمُخْرِجِيَّ هُمْ قَالَ نَعَمْ لَمْ يَأْتِ رَجُلٌ قَطُّ بِمِثْلِ مَا جِئْتَ بِهِ إِلَّا عُودِيَ وَإِنْ يُدْرِكْنِي يَوْمُكَ أَنْصُرْكَ نَصْرًا مُؤَزَّرًا ثُمَّ لَمْ يَنْشَبْ وَرَقَةُ أَنْ تُوُفِّيَ وَفَتَرَ الْوَحْيُقَالَ ابْنُ شِهَابٍ وَأَخْبَرَنِي أَبُو سَلَمَةَ بْنُ عَبْدِ الرَّحْمَنِ أَنَّ جَابِرَ بْنَ عَبْدِ اللَّهِ الْأَنْصَارِيَّ قَالَ وَهُوَ يُحَدِّثُ عَنْ فَتْرَةِ الْوَحْيِ فَقَالَ فِي حَدِيثِهِ بَيْنَا أَنَا أَمْشِي إِذْ سَمِعْتُ صَوْتًا مِنْ السَّمَاءِ فَرَفَعْتُ بَصَرِي فَإِذَا الْمَلَكُ الَّذِي جَاءَنِي بِحِرَاءٍ جَالِسٌ عَلَى كُرْسِيٍّ بَيْنَ السَّمَاءِ وَالْأَرْضِ فَرُعِبْتُ مِنْهُ فَرَجَعْتُ فَقُلْتُ زَمِّلُونِي زَمِّلُونِي فَأَنْزَلَ اللَّهُ تَعَالَى{ يَا أَيُّهَا الْمُدَّثِّرُ قُمْ فَأَنْذِرْ إِلَى قَوْلِهِ وَالرُّجْزَ فَاهْجُرْ }فَحَمِيَ الْوَحْيُ وَتَتَابَعَ تَابَعَهُ عَبْدُ اللَّهِ بْنُ يُوسُفَ وَأَبُو صَالِحٍ وَتَابَعَهُ هِلَالُ بْنُ رَدَّادٍ عَنْ الزُّهْرِيِّ وَقَالَ يُونُسُ وَمَعْمَرٌ بَوَادِرُهُ
Mums [Yahya bin Bukair] sakė: „Mums [Al Laits], ['Uqail], [Ibn Shihab], ['Urwah bin Az Zubair], [Aisyah] – mu'mininų motinos – papasakojo, kad ji sakė: „Apreiškimo, kuris atėjo Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam, pradžia buvo tikras sapnas miegant. Ir Jis nesapnuoja, nebent tai ateina kaip aušros šviesa.“ Tada jis buvo palaimintas meile vienatvei, todėl pasirinko Hiro olą ir ją ištvėrė, būtent kurį laiką meldėsi naktį, prieš grįždamas pas savo šeimą, kad pasiruoštų atsargų išgyvenimui. Tada jis sutiko Khadiją, kad pasiruoštų atsargų. Kol galiausiai Al Haq atėjo, kai jis buvo Hiro oloje, atėjo angelas ir paklausė: „Skaityti?“ Jis atsakė: „Aš nemoku skaityti“. Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) paaiškino: „Taigi angelas mane sugriebė, labai stipriai apkabino, tada paleido ir vėl tarė: „Skaityk!“ Jis atsakė: „Negaliu skaityti“. Taigi angelas mane sugriebė, labai stipriai apkabino, tada paleido ir vėl tarė: „Skaityk!“ Jis atsakė: „Negaliu skaityti“. Angelas vėl mane sugriebė, trečią kartą labai stipriai apkabino, tada paleido ir vėl tarė: „Skaityk, paminėdamas savo Dievo, kuris sukūrė, vardą. Jis sukūrė žmones iš kraujo krešulio. Skaityk, ir tavo Viešpats yra Maloningiausias...“ Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) grįžo pas savo šeimą su apreiškimo žodžiais nerimastingai. Jis sutiko Khadiją bint Khawailidh ir tarė: „Uždenk mane, uždenk mane!“. Jis buvo apgaubtas, kol prarado baimę. Tada jis papasakojo Khadijai, kas nutiko: „Aš nerimauju dėl savęs“. Taigi Khadija tarė: „Prisiekiu Alachu, Alachas tau nepakenks amžinai, nes tu esi žmogus, kuris tęsia draugystę“. Tada Khadija pakvietė jį susitikti su Waroqoh bin Naufal bin Asad bin Abdul 'Uzza, Khadijos dėdės, kuris buvo krikščionis Jahiliyyah eroje, sūnumi. Jis taip pat rašė knygas hebrajų kalba ir, Alacho leidimu, parašė Bibliją hebrajų kalba. Tuo metu Waroqoh buvo senas ir jo akys buvo aklos. Khadija tarė: „O mano dėdės sūnau, klausyk, ką sako tavo brolio sūnus“. Waroqoh tarė: „O mano brolio sūnau, ką tu patyrei?“. Taigi Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam papasakojo, kas jam nutiko. Waroqoh tarė: „Tai yra Namusas, kaip Alachas kartą apreiškė Mozei. O, norėčiau, kad būčiau dar jaunas ir vis dar gyvas, kai jus išvijo jūsų žmonės“. Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam paklausė: „Ar jie mane išmes?“ Waroqoh atsakė: „Taip. Nes niekas neateis su tuo, ką atnešate, nebent jiems bus pakenkta – jie taps priešais.“ Jei būčiau buvęs šalia to įvykio metu, būčiau jums padėjęs kiek galėdamas. Waroqoh nepatyrė įvykio, kuriuo tikėjo, nes mirė anksčiau, per apreiškimo fatroh – tuštumą. [Ibn Syihab] sakė; pranešė man [Abu Salamah bin Abdurrahman], kad [Jabir bin Abdullah Al Anshari] kalbėjo apie apreiškimo tuštumą, kaip pasakojo Alacho Pasiuntinys shallallahu 'alaihi wasallam: „Eidamas išgirdau balsą iš dangaus, pažvelgiau į jį ir tai buvo Angelas, kuris atėjo pas mane Hiro oloje, sėdėdamas ant kėdės tarp dangaus ir žemės. Aš išsigandau ir grįžau namo, ir pasakiau: „Uždenkite mane. Uždenkite mane.“ Taigi Alachas Ta'ala apreiškė apreiškimą: „O jūs, kurie esate apgaubti iki Alacho žodžio ir palikite stabus.“ Nuo tada apreiškimas toliau nuolat siunčiamas.“ Šį hadisą taip pat perdavė [Abdullah bin Yusuf] ir [Abu Salih], taip pat [Hilal bin Raddad] iš [Az Zuhri]. Ir [Yunus] pasakė; ir [Ma'mar] sutiko, kad gavo jį iš Az Zuhri.