Hadith Representative
Rasulullah serta para pasukannya apabila menaiki tempat yang tinggi mereka bertakbir dan apabila turun mereka bertasbih
Imam Abu Dawud : 2232حَدَّثَنَا الْحَسَنُ بْنُ عَلِيٍّ حَدَّثَنَا عَبْدُ الرَّزَّاقِ أَخْبَرَنَا ابْنُ جُرَيْجٍ أَخْبَرَنِي أَبُو الزُّبَيْرِ أَنَّ عَلِيًّا الْأَزَدِيَّ أَخْبَرَهُأَنَّ ابْنَ عُمَرَ عَلَّمَهُ أَنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ كَانَ إِذَا اسْتَوَى عَلَى بِعِيرِهِ خَارِجًا إِلَى سَفَرٍ كَبَّرَ ثَلَاثًا ثُمَّ قَالَ{ سُبْحَانَ الَّذِي سَخَّرَ لَنَا هَذَا وَمَا كُنَّا لَهُ مُقْرِنِينَ وَإِنَّا إِلَى رَبِّنَا لَمُنْقَلِبُونَ }اللَّهُمَّ إِنِّي أَسْأَلُكَ فِي سَفَرِنَا هَذَا الْبِرَّ وَالتَّقْوَى وَمِنْ الْعَمَلِ مَا تَرْضَى اللَّهُمَّ هَوِّنْ عَلَيْنَا سَفَرَنَا هَذَا اللَّهُمَّ اطْوِ لَنَا الْبُعْدَ اللَّهُمَّ أَنْتَ الصَّاحِبُ فِي السَّفَرِ وَالْخَلِيفَةُ فِي الْأَهْلِ وَالْمَالِ وَإِذَا رَجَعَ قَالَهُنَّ وَزَادَ فِيهِنَّ آيِبُونَ تَائِبُونَ عَابِدُونَ لِرَبِّنَا حَامِدُونَ وَكَانَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَجُيُوشُهُ إِذَا عَلَوْا الثَّنَايَا كَبَّرُوا وَإِذَا هَبَطُوا سَبَّحُوا فَوُضِعَتْ الصَّلَاةُ عَلَى ذَلِكَ
Sakė mums [Al Hasan bin Ali], papasakojo mums [Abdurrazzaq], papasakojo mums [Ibn Juraij], pasakė man [Abu Az Zubair], kad [Ali Al Azdi] jam pasakė, kad [Ibn Umaras] jam pasakė, kad Alacho pasiuntinys šalahu, kai jis išėjo į kelionę, jis pasakė, kad jis išvyko į kelionę. kartų, tada pasakykite: SUBHAANALLADZII SAKHKHARA LANAA HAADZAA WA MAA KUNNAA LAHUU MUQRINIIN, WA INNAA ILAA RABBINAA LAMUNQALIBUUN. ALLAAHUMMA HAWWIN 'ALAINAA SAFARANAA HAADZAA, ALLAAHUMMATHWI LANAL BU'DA. ALLAAHUMMA ANTASH SHAHIBU FIS SAFARI WAL KHALIIATU FIL AHLI WAL MAALI – Garbė Tam, kuris mums suvaldė šį gyvūną, ir mes negalime jo priversti, ir pas mūsų Viešpatį mes tikrai sugrįšime. O Allah, palengvink mums šią kelionę ir sutrumpink ilgus atstumus. O Allah, tu esi palydovas kelionėje ir mūsų šeimos bei turto pakaitalas. Grįžęs jis dar tarė: „AAYIBUUNA, TAAIBUUNA 'AABIDUUNA LIRABBINAA HAAMIDUUN' – Mes grįžtame, atgailaujame, garbiname ir šloviname savo Dievą.“ Ir Alacho Pasiuntinys (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaimos) ir jo kariai, užkopę į aukštą vietą, sakė takbir, o nusileidę – tasbih, tada buvo paskirta malda.