Hadith Representative
Rasulullah mengendarai kendaraannya beliau bertakbir tiga kali kemudian berdoa: SUBHANALLADZI SAKHKHARA LANA HADZA ...
Imam Tirmidzi : 3368حَدَّثَنَا قُتَيْبَةُ حَدَّثَنَا أَبُو الْأَحْوَصِ عَنْ أَبِي إِسْحَقَ عَنْ عَلِيِّ بْنِ رَبِيعَةَ قَالَشَهِدْتُ عَلِيًّا أُتِيَ بِدَابَّةٍ لِيَرْكَبَهَا فَلَمَّا وَضَعَ رِجْلَهُ فِي الرِّكَابِ قَالَ بِسْمِ اللَّهِ ثَلَاثًا فَلَمَّا اسْتَوَى عَلَى ظَهْرِهَا قَالَ الْحَمْدُ لِلَّهِ ثُمَّ قَالَ{ سُبْحَانَ الَّذِي سَخَّرَ لَنَا هَذَا وَمَا كُنَّا لَهُ مُقْرِنِينَ وَإِنَّا إِلَى رَبِّنَا لَمُنْقَلِبُونَ }ثُمَّ قَالَ الْحَمْدُ لِلَّهِ ثَلَاثًا وَاللَّهُ أَكْبَرُ ثَلَاثًا سُبْحَانَكَ إِنِّي قَدْ ظَلَمْتُ نَفْسِي فَاغْفِرْ لِي فَإِنَّهُ لَا يَغْفِرُ الذُّنُوبَ إِلَّا أَنْتَ ثُمَّ ضَحِكَ قُلْتُ مِنْ أَيِّ شَيْءٍ ضَحِكْتَ يَا أَمِيرَ الْمُؤْمِنِينَ قَالَ رَأَيْتُ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ صَنَعَ كَمَا صَنَعْتُ ثُمَّ ضَحِكَ فَقُلْتُ مِنْ أَيِّ شَيْءٍ ضَحِكْتَ يَا رَسُولَ اللَّهِ قَالَ إِنَّ رَبَّكَ لَيَعْجَبُ مِنْ عَبْدِهِ إِذَا قَالَ رَبِّ اغْفِرْ لِي ذُنُوبِي إِنَّهُ لَا يَغْفِرُ الذُّنُوبَ غَيْرُكَوَفِي الْبَاب عَنْ ابْنِ عُمَرَ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُمَا قَالَ أَبُو عِيسَى هَذَا حَدِيثٌ حَسَنٌ صَحِيحٌ
Jis papasakojo mums apie Qutaibah, ką Abu Ishaq papasakojo apie Ali bin Rabi'ah; mačiau, kaip Ali buvo duodamas joti ant gyvūno, o kai jis įkėlė kojas į kilpeles, tris kartus tarė: BISMILLAAH, o kai atsigulė ant nugaros, tarė: Al HAMDULILLAAH; tada tarė: SUBHAANALLADZII SAKHKHARA LANAA HAADZAA WA MAA KUNNAA LAHUU MUQRININIIN, WA INNAA ILAA RABBINAA LAMUNQALIBUUN – Šlovė Tam, kuris mums pavergė šį gyvūną, ir mes negalime jo priversti, ir pas mūsų Viešpatį mes tikrai sugrįšime. Tada jis tarė: Tris kartus Al HAMDULILLAAH, tris kartus WALLAAHU AKBAR, tris kartus SUBHAANAKA INNII QAD ZHALAMTU NAFSII FAGHFIR LII, FAINNAHU LAA YAGHFIRUDZ DZUNUUBA ILLAA ANTA – Garbė Tau, iš tiesų aš pats sau nusikaltau, todėl atleisk man. Nes tikrai niekas negali atleisti nuodėmių, išskyrus tave. Tada jis nusijuokė. Sakau: „Kodėl tu juokiesi, o Amirul mu'minin?“ Jis pasakė: „Mačiau Rasulullah sallallaahu wa'alaihi wa sallam darant tai, ką aš padariau, tada jis nusijuokė, o aš pasakiau: „Kodėl tu juokiesi, o Alacho Pasiuntiny?“ Jis pasakė: „Iš tiesų, tavo Viešpats nustebo savo tarnu, kai šis tarė: „O Alache, atleisk mano nuodėmes, nes tikrai niekas neatleidžia nuodėmių, išskyrus tave“. Šiame skyriuje yra Ibn Umaro, tebūnie juo patenkintas, istorija.“ Abu Isa pasakė: „Šis hadisas yra hasan sahih hadisas.“