Hadith Representative
Doa ketika ziarah kubur: ASSALAMU ‘ALAA AHLID DIYAAR MINAL MUKMININ WAL MUSLIMIN WA YARHAMULLAHU ALMUSTAQDIMIIN MINNA WAL MUSTA`KHIRIIN …
Imam Nasa'i : 2010أَخْبَرَنَا يُوسُفُ بْنُ سَعِيدٍ قَالَ حَدَّثَنَا حَجَّاجٌ عَنْ ابْنِ جُرَيْجٍ قَالَ أَخْبَرَنِي عَبْدُ اللَّهِ بْنُ أَبِي مُلَيْكَةَ أَنَّهُ سَمِعَ مُحَمَّدَ بْنَ قَيْسِ بْنِ مَخْرَمَةَ يَقُولُ سَمِعْتُ عَائِشَةَ تُحَدِّثُ قَالَتْأَلَا أُحَدِّثُكُمْ عَنِّي وَعَنْ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قُلْنَا بَلَى قَالَتْ لَمَّا كَانَتْ لَيْلَتِي الَّتِي هُوَ عِنْدِي تَعْنِي النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ انْقَلَبَ فَوَضَعَ نَعْلَيْهِ عِنْدَ رِجْلَيْهِ وَبَسَطَ طَرَفَ إِزَارِهِ عَلَى فِرَاشِهِ فَلَمْ يَلْبَثْ إِلَّا رَيْثَمَا ظَنَّ أَنِّي قَدْ رَقَدْتُ ثُمَّ انْتَعَلَ رُوَيْدًا وَأَخَذَ رِدَاءَهُ رُوَيْدًا ثُمَّ فَتَحَ الْبَابَ رُوَيْدًا وَخَرَجَ رُوَيْدًا وَجَعَلْتُ دِرْعِي فِي رَأْسِي وَاخْتَمَرْتُ وَتَقَنَّعْتُ إِزَارِي وَانْطَلَقْتُ فِي إِثْرِهِ حَتَّى جَاءَ الْبَقِيعَ فَرَفَعَ يَدَيْهِ ثَلَاثَ مَرَّاتٍ فَأَطَالَ ثُمَّ انْحَرَفَ فَانْحَرَفْتُ فَأَسْرَعَ فَأَسْرَعْتُ فَهَرْوَلَ فَهَرْوَلْتُ فَأَحْضَرَ فَأَحْضَرْتُ وَسَبَقْتُهُ فَدَخَلْتُ فَلَيْسَ إِلَّا أَنْ اضْطَجَعْتُ فَدَخَلَ فَقَالَ مَا لَكِ يَا عَائِشَةُ حَشْيَا رَابِيَةً قَالَتْ لَا قَالَ لَتُخْبِرِنِّي أَوْ لَيُخْبِرَنِّي اللَّطِيفُ الْخَبِيرُ قُلْتُ يَا رَسُولَ اللَّهِ بِأَبِي أَنْتَ وَأُمِّي فَأَخْبَرْتُهُ الْخَبَرَ قَالَ فَأَنْتِ السَّوَادُ الَّذِي رَأَيْتُ أَمَامِي قَالَتْ نَعَمْ فَلَهَزَنِي فِي صَدْرِي لَهْزَةً أَوْجَعَتْنِي ثُمَّ قَالَ أَظَنَنْتِ أَنْ يَحِيفَ اللَّهُ عَلَيْكِ وَرَسُولُهُ قُلْتُ مَهْمَا يَكْتُمُ النَّاسُ فَقَدْ عَلِمَهُ اللَّهُ قَالَ فَإِنَّ جِبْرِيلَ أَتَانِي حِينَ رَأَيْتِ وَلَمْ يَدْخُلْ عَلَيَّ وَقَدْ وَضَعْتِ ثِيَابَكِ فَنَادَانِي فَأَخْفَى مِنْكِ فَأَجَبْتُهُ فَأَخْفَيْتُهُ مِنْكِ فَظَنَنْتُ أَنْ قَدْ رَقَدْتِ وَكَرِهْتُ أَنْ أُوقِظَكِ وَخَشِيتُ أَنْ تَسْتَوْحِشِي فَأَمَرَنِي أَنْ آتِيَ الْبَقِيعَ فَأَسْتَغْفِرَ لَهُمْ قُلْتُ كَيْفَ أَقُولُ يَا رَسُولَ اللَّهِ قَالَ قُولِي السَّلَامُ عَلَى أَهْلِ الدِّيَارِ مِنْ الْمُؤْمِنِينَ وَالْمُسْلِمِينَ يَرْحَمُ اللَّهُ الْمُسْتَقْدِمِينَ مِنَّا وَالْمُسْتَأْخِرِينَ وَإِنَّا إِنْ شَاءَ اللَّهُ بِكُمْ لَاحِقُونَ
Jis pranešė mums [Yusuf bin Sa'id], – sakė jis; jis papasakojo mums [Hadžają] iš [Ibn Juraij], – sakė jis; jis pranešė man [Abdullah bin Abu Awalkah], kad girdėjo [Muhammad bin Qais bin Makhramah] sakant: „Girdėjau [Aisyah] pasakojant istoriją, – tarė ji; – Ar turėčiau jums papasakoti apie save ir Pranašą (sallallaahu 'alaihi wasallam)?“ Mes atsakėme: „Taip“. Jis sako: „Naktį – tai buvo mano eilė – tuo metu jis buvo su manimi, – būtent Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam), – grįžęs atlikęs Išos maldą, jis pasidėjo dvi basutes priešais kojas ir patiesė medžiagos galą ant lovos. Netrukus jis pamanė, kad aš miegu, apsiavė šlepetes ir lėtai nusiėmė turbaną, atidarė duris ir lėtai išėjo.“ Greitai apsivilkau marškinius ant galvos, užsidėjau šydą, apsivilkau apatinį drabužį ir sekiau jo pėdomis, kol pasiekiau Bakį. Tada jis tris kartus ilgai pakėlė rankas, tada grįžo namo, todėl aš grįžau namo, jis ėjo greitai – jo eisena – ir aš taip pat greitai, jis ėjo pusiau bėgdamas, tada jis atvyko, ir aš taip pat atvykau, bet jį pasivijau, tada įėjau. Netrukus po to, kai atsiguliau, jis įėjo ir tarė: „Kas tau nutiko, o Aiša, tau trūksta oro?“, – atsakė ji. „Ne“. Jis atsakė: „Tikrai tu man papasakosi, arba man pasakys Visagalis ir Visažinis!“ Aš pasakiau: „O Alacho Pasiuntiny! Mano tėvu ir motina kaip išpirka! Aš tau papasakosiu, kas nutiko.“ Jis paklausė: „Ar tu esi tas juodai apsirengęs vyras, kurį mačiau priešais save?“ Aš pasakiau: „Taip“. Tada Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) mane taip sudavė, kad sukeltų skausmą.“ Tada jis paklausė: „Ar manai, kad Alachas ir Jo Pasiuntinys tau daro neteisybę?“ Aš atsakiau: „Kad ir kaip žmonės tai slėptų, Alachas tai žino.“ Jis pasakė: „Gabrielius sutiko mane, kai tu į jį žiūrėjai, ir jis neįėjo pas mane, nes tu nusirengei, tada jis mane pašaukė, todėl aš pasislėpiau nuo tavęs. Maniau, kad tu miegi, nenorėjau tavęs pažadinti ir bijojau tave nustebinti, todėl Alachas įsakė man nueiti į Bakį ir prašyti jiems atleidimo.“ Aš paklausiau: „Ką turėčiau pasakyti, o Alacho Pasiuntiny (ramybė ir Alacho palaiminimas tebūnie jam)?“ Jis atsakė: „Sakyk: „Tebūnie ramybė kapų gyventojams iš tikinčiųjų ir musulmonų. Tegul Alachas pasigaili tų, kurie atėjo prieš mus, ir tų, kurie ateis po mūsų, ir mes susitiksime su tavimi, jei Dievas duos.“