Hadith Representative
Al-Hasan bin Ali akan mendamaikan dua kelompok besar kaum muslimin
Imam Bukhari : 2505حَدَّثَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ مُحَمَّدٍ حَدَّثَنَا سُفْيَانُ عَنْ أَبِي مُوسَى قَالَ سَمِعْتُ الْحَسَنَ يَقُولُاسْتَقْبَلَ وَاللَّهِ الْحَسَنُ بْنُ عَلِيٍّ مُعَاوِيَةَ بِكَتَائِبَ أَمْثَالِ الْجِبَالِ فَقَالَ عَمْرُو بْنُ الْعَاصِ إِنِّي لَأَرَى كَتَائِبَ لَا تُوَلِّي حَتَّى تَقْتُلَ أَقْرَانَهَا فَقَالَ لَهُ مُعَاوِيَةُ وَكَانَ وَاللَّهِ خَيْرَ الرَّجُلَيْنِ أَيْ عَمْرُو إِنْ قَتَلَ هَؤُلَاءِ هَؤُلَاءِ وَهَؤُلَاءِ هَؤُلَاءِ مَنْ لِي بِأُمُورِ النَّاسِ مَنْ لِي بِنِسَائِهِمْ مَنْ لِي بِضَيْعَتِهِمْ فَبَعَثَ إِلَيْهِ رَجُلَيْنِ مِنْ قُرَيْشٍ مِنْ بَنِي عَبْدِ شَمْسٍ عَبْدَ الرَّحْمَنِ بْنَ سَمُرَةَ وَعَبْدَ اللَّهِ بْنَ عَامِرِ بْنِ كُرَيْزٍ فَقَالَ اذْهَبَا إِلَى هَذَا الرَّجُلِ فَاعْرِضَا عَلَيْهِ وَقُولَا لَهُ وَاطْلُبَا إِلَيْهِ فَأَتَيَاهُ فَدَخَلَا عَلَيْهِ فَتَكَلَّمَا وَقَالَا لَهُ فَطَلَبَا إِلَيْهِ فَقَالَ لَهُمَا الْحَسَنُ بْنُ عَلِيٍّ إِنَّا بَنُو عَبْدِ الْمُطَّلِبِ قَدْ أَصَبْنَا مِنْ هَذَا الْمَالِ وَإِنَّ هَذِهِ الْأُمَّةَ قَدْ عَاثَتْ فِي دِمَائِهَا قَالَا فَإِنَّهُ يَعْرِضُ عَلَيْكَ كَذَا وَكَذَا وَيَطْلُبُ إِلَيْكَ وَيَسْأَلُكَ قَالَ فَمَنْ لِي بِهَذَا قَالَا نَحْنُ لَكَ بِهِ فَمَا سَأَلَهُمَا شَيْئًا إِلَّا قَالَا نَحْنُ لَكَ بِهِ فَصَالَحَهُ فَقَالَ الْحَسَنُ وَلَقَدْ سَمِعْتُ أَبَا بَكْرَةَ يَقُولُ رَأَيْتُ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ عَلَى الْمِنْبَرِ وَالْحَسَنُ بْنُ عَلِيٍّ إِلَى جَنْبِهِ وَهُوَ يُقْبِلُ عَلَى النَّاسِ مَرَّةً وَعَلَيْهِ أُخْرَى وَيَقُولُ إِنَّ ابْنِي هَذَا سَيِّدٌ وَلَعَلَّ اللَّهَ أَنْ يُصْلِحَ بِهِ بَيْنَ فِئَتَيْنِ عَظِيمَتَيْنِ مِنْ الْمُسْلِمِينَقَالَ أَبُو عَبْد اللَّهِ قَالَ لِي عَلِيُّ بْنُ عَبْدِ اللَّهِ إِنَّمَا ثَبَتَ لَنَا سَمَاعُ الْحَسَنِ مِنْ أَبِي بَكْرَةَ بِهَذَا الْحَدِيثِ
[Abdullah bin Muhammad] mums pasakė, kad [Sufyanas] iš [Abu Musos] sakė girdėjęs [Al Hasaną] sakant: „Prisiekiu Alachu, Al Hasanas bin Ali stojo prieš Mu'awiyah su armija, kurios skaičius buvo beveik toks pat kaip kalno, o tada Amru bin Al 'Ash tarė: „Tikrai matau armiją, kuri neatsisuks, bet kovos su savo priešu“. Taigi Mu'awiyah jam tarė: „Prisiekiu Alachu, jis yra geriausias iš dviejų žmonių, tai yra, Amru: „Jei jie kovos vienas su kitu, šis susidurs su jais, o jie susidurs su šituo, tai kas jais pasirūpins, o kas jų žmonomis ir kas prižiūrės jų laukus?“ Taigi Mu'awiyah pasiuntė du vyrus iš Kuraišo, iš Bani 'Abdi Shams genties: Abdur Rahman bin Samrah ir Abdullah bin Amir bin Kuraiz, sakydamas: „Eikite abu pas šį vyrą ir pasiūlykite jam, pasakykite jam ir paklauskite jo.“ Taigi du vyrai jį sutiko, įėjo, kalbėjosi, sakė ir klausinėjo. Tada Al Hasanas bin 'Ali jiems abiem tarė: „Mes esame Banu 'Abdul Muthallib, kur įsigijome nuosavybės, ir iš tikrųjų ši umma kovojo vienas su kitu praliedami savo kraują“. Du pasiuntiniai tarė: „Iš tiesų jis jums siūlo tai ir tai, ieško sprendimo ir jūsų klausia“. Jis klausia: „Kas gali man padėti?“ Du pasiuntiniai tarė: „Mes galime padėti jums tai perduoti jam“. Taigi Al Hasanas neklausė jų abiejų, bet abu tarė: „Mes esame tie, kurie jums padės, ir jis nori sudaryti taiką“. Taigi Al Hasanas tarė: „Iš tiesų girdėjau Abu Bakrah sakant; „Mačiau ant sakyklos Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam, o šalia buvo Al Hasanas bin Ali, kuris retkarčiais žvilgtelėdavo į minią, o retkarčiais į jį ir sakydavo: „Iš tiesų, mano sūnus yra sayyidas – lyderis – ir tegul Alachas sutaiko dvi dideles musulmonų grupes per jo rankas“. Abu Abdullah Al Bukhariy pasakė man [Ali bin Abdullah]: „Iš tiesų, mes nustatėme šį pasakojimą remdamiesi tuo, ką Al Hasanas girdėjo iš Abu Bakrah apie šio hadiso tarimą“.