Hadith Representative
Tafsir Al Anbiya (21): 96 - hingga apabila dibukakan (tembok) ya'juj dan ma'juj, dan mereka turun dengan cepat dari seluruh tempat yang tinggi
Imam Ibnu Majah : 4065حَدَّثَنَا هِشَامُ بْنُ عَمَّارٍ حَدَّثَنَا يَحْيَى بْنُ حَمْزَةَ حَدَّثَنَا عَبْدُ الرَّحْمَنِ بْنُ يَزِيدَ بْنِ جَابِرٍ حَدَّثَنِي عَبْدُ الرَّحْمَنِ بْنُ جُبَيْرِ بْنِ نُفَيْرٍ حَدَّثَنِي أَبِي أَنَّهُ سَمِعَ النَّوَّاسَ بْنَ سَمْعَانَ الْكِلَابِيَّ يَقُولُذَكَرَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ الدَّجَّالَ الْغَدَاةَ فَخَفَضَ فِيهِ وَرَفَعَ حَتَّى ظَنَنَّا أَنَّهُ فِي طَائِفَةِ النَّخْلِ فَلَمَّا رُحْنَا إِلَى رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ عَرَفَ ذَلِكَ فِينَا فَقَالَ مَا شَأْنُكُمْ فَقُلْنَا يَا رَسُولَ اللَّهِ ذَكَرْتَ الدَّجَّالَ الْغَدَاةَ فَخَفَضْتَ فِيهِ ثُمَّ رَفَعْتَ حَتَّى ظَنَنَّا أَنَّهُ فِي طَائِفَةِ النَّخْلِ قَالَ غَيْرُ الدَّجَّالِ أَخْوَفُنِي عَلَيْكُمْ إِنْ يَخْرُجْ وَأَنَا فِيكُمْ فَأَنَا حَجِيجُهُ دُونَكُمْ وَإِنْ يَخْرُجْ وَلَسْتُ فِيكُمْ فَامْرُؤٌ حَجِيجُ نَفْسِهِ وَاللَّهُ خَلِيفَتِي عَلَى كُلِّ مُسْلِمٍ إِنَّهُ شَابٌّ قَطَطٌ عَيْنُهُ قَائِمَةٌ كَأَنِّي أُشَبِّهُهُ بِعَبْدِ الْعُزَّى بْنِ قَطَنٍ فَمَنْ رَآهُ مِنْكُمْ فَلْيَقْرَأْ عَلَيْهِ فَوَاتِحَ سُورَةِ الْكَهْفِ إِنَّهُ يَخْرُجُ مِنْ خَلَّةٍ بَيْنَ الشَّامِ وَالْعِرَاقِ فَعَاثَ يَمِينًا وَعَاثَ شِمَالًا يَا عِبَادَ اللَّهِ اثْبُتُوا قُلْنَا يَا رَسُولَ اللَّهِ وَمَا لُبْثُهُ فِي الْأَرْضِ قَالَ أَرْبَعُونَ يَوْمًا يَوْمٌ كَسَنَةٍ وَيَوْمٌ كَشَهْرٍ وَيَوْمٌ كَجُمُعَةٍ وَسَائِرُ أَيَّامِهِ كَأَيَّامِكُمْ قُلْنَا يَا رَسُولَ اللَّهِ فَذَلِكَ الْيَوْمُ الَّذِي كَسَنَةٍ تَكْفِينَا فِيهِ صَلَاةُ يَوْمٍ قَالَ فَاقْدُرُوا لَهُ قَدْرَهُ قَالَ قُلْنَا فَمَا إِسْرَاعُهُ فِي الْأَرْضِ قَالَ كَالْغَيْثِ اسْتَدْبَرَتْهُ الرِّيحُ قَالَ فَيَأْتِي الْقَوْمَ فَيَدْعُوهُمْ فَيَسْتَجِيبُونَ لَهُ وَيُؤْمِنُونَ بِهِ فَيَأْمُرُ السَّمَاءَ أَنْ تُمْطِرَ فَتُمْطِرَ وَيَأْمُرُ الْأَرْضَ أَنْ تُنْبِتَ فَتُنْبِتَ وَتَرُوحُ عَلَيْهِمْ سَارِحَتُهُمْ أَطْوَلَ مَا كَانَتْ ذُرًى وَأَسْبَغَهُ ضُرُوعًا وَأَمَدَّهُ خَوَاصِرَ ثُمَّ يَأْتِي الْقَوْمَ فَيَدْعُوهُمْ فَيَرُدُّونَ عَلَيْهِ قَوْلَهُ فَيَنْصَرِفُ عَنْهُمْ فَيُصْبِحُونَ مُمْحِلِينَ مَا بِأَيْدِيهِمْ شَيْءٌ ثُمَّ يَمُرَّ بِالْخَرِبَةِ فَيَقُولُ لَهَا أَخْرِجِي كُنُوزَكِ فَيَنْطَلِقُ فَتَتْبَعُهُ كُنُوزُهَا كَيَعَاسِيبِ النَّحْلِ ثُمَّ يَدْعُو رَجُلًا مُمْتَلِئًا شَبَابًا فَيَضْرِبُهُ بِالسَّيْفِ ضَرْبَةً فَيَقْطَعُهُ جِزْلَتَيْنِ رَمْيَةَ الْغَرَضِ ثُمَّ يَدْعُوهُ فَيُقْبِلُ يَتَهَلَّلُ وَجْهُهُ يَضْحَكُ فَبَيْنَمَا هُمْ كَذَلِكَ إِذْ بَعَثَ اللَّهُ عِيسَى ابْنَ مَرْيَمَ فَيَنْزِلُ عِنْدَ الْمَنَارَةِ الْبَيْضَاءِ شَرْقِيَّ دِمَشْقَ بَيْنَ مَهْرُودَتَيْنِ وَاضِعًا كَفَّيْهِ عَلَى أَجْنِحَةِ مَلَكَيْنِ إِذَا طَأْطَأَ رَأْسَهُ قَطَرَ وَإِذَا رَفَعَهُ يَنْحَدِرُ مِنْهُ جُمَانٌ كَاللُّؤْلُؤِ وَلَا يَحِلُّ لِكَافِرٍ يَجِدُ رِيحَ نَفَسِهِ إِلَّا مَاتَ وَنَفَسُهُ يَنْتَهِي حَيْثُ يَنْتَهِي طَرَفُهُ فَيَنْطَلِقُ حَتَّى يُدْرِكَهُ عِنْدَ بَابِ لُدٍّ فَيَقْتُلُهُ ثُمَّ يَأْتِي نَبِيُّ اللَّهِ عِيسَى قَوْمًا قَدْ عَصَمَهُمْ اللَّهُ فَيَمْسَحُ وُجُوهَهُمْ وَيُحَدِّثُهُمْ بِدَرَجَاتِهِمْ فِي الْجَنَّةِ فَبَيْنَمَا هُمْ كَذَلِكَ إِذْ أَوْحَى اللَّهُ إِلَيْهِ يَا عِيسَى إِنِّي قَدْ أَخْرَجْتُ عِبَادًا لِي لَا يَدَانِ لِأَحَدٍ بِقِتَالِهِمْ وَأَحْرِزْ عِبَادِي إِلَى الطُّورِ وَيَبْعَثُ اللَّهُ يَأْجُوجَ وَمَأْجُوجَ وَهُمْ كَمَا قَالَ اللَّهُ{ مِنْ كُلِّ حَدَبٍ يَنْسِلُونَ }فَيَمُرُّ أَوَائِلُهُمْ عَلَى بُحَيْرَةِ الطَّبَرِيَّةِ فَيَشْرَبُونَ مَا فِيهَا ثُمَّ يَمُرُّ آخِرُهُمْ فَيَقُولُونَ لَقَدْ كَانَ فِي هَذَا مَاءٌ مَرَّةً وَيَحْضُرُ نَبِيُّ اللَّهِ وَأَصْحَابُهُ حَتَّى يَكُونَ رَأْسُ الثَّوْرِ لِأَحَدِهِمْ خَيْرًا مِنْ مِائَةِ دِينَارٍ لِأَحَدِكُمْ الْيَوْمَ فَيَرْغَبُ نَبِيُّ اللَّهِ عِيسَى وَأَصْحَابُهُ إِلَى اللَّهِ فَيُرْسِلُ اللَّهُ عَلَيْهِمْ النَّغَفَ فِي رِقَابِهِمْ فَيُصْبِحُونَ فَرْسَى كَمَوْتِ نَفْسٍ وَاحِدَةٍ وَيَهْبِطُ نَبِيُّ اللَّهِ عِيسَى وَأَصْحَابُهُ فَلَا يَجِدُونَ مَوْضِعَ شِبْرٍ إِلَّا قَدْ مَلَأَهُ زَهَمُهُمْ وَنَتْنُهُمْ وَدِمَاؤُهُمْ فَيَرْغَبُونَ إِلَى اللَّهِ فَيُرْسِلُ عَلَيْهِمْ طَيْرًا كَأَعْنَاقِ الْبُخْتِ فَتَحْمِلُهُمْ فَتَطْرَحُهُمْ حَيْثُ شَاءَ اللَّهُ ثُمَّ يُرْسِلُ اللَّهُ عَلَيْهِمْ مَطَرًا لَا يُكِنُّ مِنْهُ بَيْتُ مَدَرٍ وَلَا وَبَرٍ فَيَغْسِلُهُ حَتَّى يَتْرُكَهُ كَالزَّلَقَةِ ثُمَّ يُقَالُ لِلْأَرْضِ أَنْبِتِي ثَمَرَتَكِ وَرُدِّي بَرَكَتَكِ فَيَوْمَئِذٍ تَأْكُلُ الْعِصَابَةُ مِنْ الرِّمَّانَةِ فَتُشْبِعُهُمْ وَيَسْتَظِلُّونَ بِقِحْفِهَا وَيُبَارِكُ اللَّهُ فِي الرِّسْلِ حَتَّى إِنَّ اللِّقْحَةَ مِنْ الْإِبِلِ تَكْفِي الْفِئَامَ مِنْ النَّاسِ وَاللِّقْحَةَ مِنْ الْبَقَرِ تَكْفِي الْقَبِيلَةَ وَاللِّقْحَةَ مِنْ الْغَنَمِ تَكْفِي الْفَخِذَ فَبَيْنَمَا هُمْ كَذَلِكَ إِذْ بَعَثَ اللَّهُ عَلَيْهِمْ رِيحًا طَيِّبَةً فَتَأْخُذُ تَحْتَ آبَاطِهِمْ فَتَقْبِضُ رُوحَ كُلَّ مُسْلِمٍ وَيَبْقَى سَائِرُ النَّاسِ يَتَهَارَجُونَ كَمَا تَتَهَارَجُ الْحُمُرُ فَعَلَيْهِمْ تَقُومُ السَّاعَةُ
[Hisyam bin 'Ammar] mums pasakė, kad [Yahya bin Hamzah] mums pasakė, kad [Abdurrahman bin Yazid bin Jabir] man pasakė, kad [Abdurrahman bin Jubair bin Nufair] man [mano tėvui] pasakė, jog kartą girdėjo [An Nawwas bin Sam'an Al Kilabi] sakant: „Ryte Alacho Pasiuntinys (sallallaahu 'alaihi wasallam) paminėjo Dajjalą, tada jis nusileido ir pakėlė balsą, todėl pamanėme, kad jau esame datulių palmių sode. Kai priėjome prie Rasulullah (sallallaahu 'alaihi wasallam), jis suprato, ką mes turėjome omenyje, todėl paklausė: „Kas tau negerai?“ Mes atsakėme: „O Alacho Pasiuntiny, tu ryte paminėjai Dajjalą, tada nusileidai ir atsistojai, todėl pamanėme, kad jis jau yra datulių palmių sode“. Jis pasakė: „Aš ne Dadžalo jūsų bijau, nes jei jis išeis, kol aš dar būsiu tarp jūsų, aš jį blokuosiu, kol jis jūsų nepasieks, o jei jis išeis, kol aš nesu tarp jūsų, tada visi turi saugotis, ir Alachas yra mano kalifas – mano įpėdinis – kiekvienam musulmonui. Dadžalas yra jaunas vyras garbanotais plaukais, sukryžiuotomis akimis, tarsi būčiau panašus į jį kaip Abdulas Uzza bin Katanas. Kas iš jūsų jį pamatys, perskaitykite jam Suros Al Kahf pradžią, iš tiesų jis išėjo iš tarpo tarp Sirijos ir Irako, svirduliavo į dešinę ir į kairę. O Alacho tarnai, sustiprinkite save“. Mes paklausėme: „O Alacho Pasiuntiny, kiek laiko jis pasiliks žemėje?“ Jis atsakė: „Keturiasdešimt dienų, diena kaip metai, diena kaip mėnuo, diena kaip savaitė, ir visos dienos yra kaip jūsų dienos“. Mes paklausėme: „O Alacho Pasiuntiny, kai viena diena bus lygi metams, ar mūsų kasdienių maldų pakaks?“ Jis atsakė: „Įvertinkite pagal jos dydį.“ Mes paklausėme: „Koks greitis tai bus žemėje?“ Jis atsakė: „Kaip debesis, kurį neša vėjas.“ Jis tęsė: „Tada jis ateis pas žmones ir pakvies juos, ir jie seks jo kvietimu ir juo tikės. Tada jis įsakys dangui siųsti lietų, ir šis siųs lietų. Jis taip pat įsakys žemei išauginti augmeniją, ir žemė išaugins savo augmeniją. Jų gyvuliai vakare patys grįš su labai ilgomis nugaromis, pilnomis mėsos ir pieno. Tada jis ateis pas kitus žmones ir pakvies juos, bet jie atmes jo kvietimą, todėl jis juos paliks. Staiga jie taps skurdūs ir paralyžiuoti. Tada jis pasakys žemei: „Išvesk savo turtus.“ Žemės turtai išeis ir seks paskui jį kaip bičių spiečius paskui savo motinėlę. Tada jis pasišauks vyrą, smogs jam kardu ir perskels jį per atstumą per pusę. Tada Dadžalas pašaukė perplėštą pusiau vyrą, ir žmogaus veidas atrodė laimingas ir besijuokiantis. Kai jie buvo tokioje būsenoje, Alachas pasiuntė Isa bin Maryamą, jis nusileido į baltą bokštą Damasko žemėje, vilkėdamas dviem drabužiais, o rankas uždėjęs ant dviejų angelų pečių. Jei jis linktelės galva, pasirodys perlo formos jumanas. Joks netikintis nesusidurs su jo kvėpavimu, nebent jis žūtų. Tada Isa bin Maryamas ieškojo Dadžalo ir rado jį prie Luddo vartų – vietos netoli Baitul Maqdis – ir tada jį nužudė. Tada Alacho pranašas Isa atėjo pas žmones, kuriuos Alachas buvo saugojęs. Taigi jis nušluostė jų veidus ir papasakojo jiems apie jų laipsnius danguje. Kai jie buvo tokioje būsenoje, Alachas apreiškė Isa bin Maryamui: „O Jėzau, iš tiesų aš išvedžiau savo tarnus be jokio“ „Jėga, kuri gali su jais kovoti, tad nuveskite Mano tarnus į Tursinos kalvą“. Tada Alachas pasiuntė Gogą ir Magogą, kaip minėta Alacho žodyje: „-Kol Gogas ir Magogas atsivėrė ir greitai nusileido iš visų aukštumų-“ -Klausimai. Al Anbiyaa: 96-, Pirmasis iš jų nuėjo ir perėjo At Thabariyah ežerą ir viską išgėrė, tada atėjo kita grupė ir perėjo tą vietovę, tada pasakė: „Šioje vietoje anksčiau buvo tekančio vandens“. Tada atėjo pranašas Isa ir jo kompanionai ir pamatė, kad vienos jaučio galvos kaina jiems buvo vertingesnė nei šimtas dinarų, kuriuos turite šiandien. Taigi Alacho pranašas Isa ir jo kompanionai meldėsi Alachui, Alachas pasiuntė naghafų pulką – vikšrą ant ožkos ar kupranugario nosies – ant jų kaklų, todėl ryte jie mirė gulėdami žemėje kaip sielos mirtis. Tada Alacho pranašas Isa ir jo kompanionai atvyko į vietą, bet ta vieta buvo pilna Dajjalo pasekėjų, ir Jų kvėpavimo kvapas užpildė vietą. Tada jie – pranašas Isa ir jo bendražygiai – paprašė Alacho, tada Alachas atsiuntė paukščių, panašių į kupranugarius su ilgais kaklais, pulką, kad juos – Dadžalo pasekėjus – išmestų į įvairias vietas, kurių norėjo Alachas. Po to Alachas atsiuntė ant jų lietaus, todėl neliko nė vieno kieto namo ar palapinės, kol lietaus vanduo jų neapvalė ir nepadarė kaip skaidraus veidrodžio. Tada žemei buvo pasakyta: „Išnešk savo augalus ir grąžink savo palaiminimus“. Tą dieną grupė žmonių valgė granatus ir galėjo pasislėpti po oda. Alachas laimina pieną, kad kupranugaris, kuris ruošiasi gimdyti, galėtų būti pakankamai valgomas daugeliui žmonių, karvė, kuri ruošiasi gimdyti, taip pat gali būti pakankamai valgoma genčiai, o ožka, kuri ruošiasi gimdyti, taip pat gali būti pakankamai valgoma žmonių grupei. Ir kai jie buvo tokioje būsenoje, tada Alachas atsiuntė gero ir kvapnaus vėjo gūsį, ir visos musulmonų sielos buvo paimtos. Ir tai, kas lieka, yra tie, kurie yra blogi ir elgiasi kaip asilai, ir būtent jiems Diena... ateis teismo diena.“