Imam Darimi (الامام الدارمي) - 3469 Hadith
Hadith
Imam Darimi : 81
أَخْبَرَنَا فَرْوَةُ بْنُ أَبِي الْمَغْرَاءِ حَدَّثَنَا إِبْرَاهِيمُ بْنُ مُخْتَارٍ عَنْ مُحَمَّدِ بْنِ إِسْحَقَ عَنْ مُحَمَّدِ بْنِ كَعْبٍ عَنْ عُرْوَةَ عَنْ عَائِشَةَ قَالَتْ قَالَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فِي مَرَضِهِ صُبُّوا عَلَيَّ سَبْعَ قِرَبٍ مِنْ سَبْعِ آبَارٍ شَتَّى حَتَّى أَخْرُجَ إِلَى النَّاسِ فَأَعْهَدَ إِلَيْهِمْ قَالَتْ فَأَقْعَدْنَاهُ فِي مِخْضَبٍ لِحَفْصَةَ فَصَبَبْنَا عَلَيْهِ الْمَاءَ صَبًّا أَوْ شَنَنَّا عَلَيْهِ شَنًّا الشَّكُّ مِنْ قِبَلِ مُحَمَّدِ بْنِ إِسْحَقَ فَوَجَدَ رَاحَةً فَخَرَجَ فَصَعِدَ الْمِنْبَرَ فَحَمِدَ اللَّهَ وَأَثْنَى عَلَيْهِ وَاسْتَغْفَرَ لِلشُّهَدَاءِ مِنْ أَصْحَابِ أُحُدٍ وَدَعَا لَهُمْ ثُمَّ قَالَ أَمَّا بَعْدُ فَإِنَّ الْأَنْصَارَ عَيْبَتِي الَّتِي أَوَيْتُ إِلَيْهَا فَأَكْرِمُوا كَرِيمَهُمْ وَتَجَاوَزُوا عَنْ مُسِيئِهِمْ إِلَّا فِي حَدٍّ أَلَا إِنَّ عَبْدًا مِنْ عِبَادِ اللَّهِ قَدْ خُيِّرَ بَيْنَ الدُّنْيَا وَبَيْنَ مَا عِنْدَ اللَّهِ فَاخْتَارَ مَا عِنْدَ اللَّهِ فَبَكَى أَبُو بَكْرٍ وَظَنَّ أَنَّهُ يَعْنِي نَفْسَهُ فَقَالَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ عَلَى رِسْلِكَ يَا أَبَا بَكْرٍ سُدُّوا هَذِهِ الْأَبْوَابَ الشَّوَارِعَ إِلَى الْمَسْجِدِ إِلَّا بَابَ أَبِي بَكْرٍ فَإِنِّي لَا أَعْلَمُ امْرَأً أَفْضَلَ عِنْدِي يَدًا فِي الصُّحْبَةِ مِنْ أَبِي بَكْرٍ
[Farwah bin Abu Al Maghra`] mums pasakė, kad [Ibrahimas bin Mukhtaras] iš [Muhammado bin Ishaqo], iš [Muhammado bin Ka'abo], iš ['Urwah], iš ['Aisyah] Radliyallahu'anha sakė: Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam), kai sirgo, sakė: „Įpilkite man septynis kibirus vandens iš septynių skirtingų šulinių, kad galėčiau išeiti pas žmones ir ištesėti jų pažadus.“ Pasakotojas sakė: „Taigi, mes pasodinome jį ant indo, priklausančio Hafsah Radliyallahu'anha, apšlakstėme arba užpylėme ant jo vandens – užpylėme redakcinių abejonių arba užpylėme tai iš Muhammado bin Ishaqo – tada jis rado ramybę, tada išėjo ir užlipo ant sakyklos; sakydamas: „Ansarai yra mano patikimi žmonės ir mano paslapčių saugotojai, kur randu prieglobstį, nebent jie iš tikrųjų pažeidžia įstatymą.“ Atminkite, buvo Alacho Subhanahu wa Ta'ala tarnas, kuriam buvo duota laisvė rinktis tarp pasaulio ir to, kas yra su Alachu Subhanahu wa Ta'ala, todėl jis pasirinko tai, kas yra su Alachu Subhanahu wa Ta'ala.“ Tada Abu Bakras Radliyallahu'anhu sušuko, manydamas, kad Pranašo sallallaahu 'alaihi wasallam žodžiai buvo skirti jam. Tada Pranašas sallallaahu 'alaihi wasallam tarė: „Palauk minutėlę, o Abu Bakrai, užverk kelio, vedančio į mečetę, duris – Nabawi – išskyrus Abu Bakro duris, nes nepažįstu nė vieno, kuris man būtų svarbesnis draugystėje ir gynyboje nei Abu Bakras Radliyallahu'anhu.“
Hadith
Imam Darimi : 82
أَخْبَرَنَا سَعِيدُ بْنُ مَنْصُورٍ حَدَّثَنَا فُلَيْحُ بْنُ سُلَيْمَانَ عَنْ سُلَيْمَانَ بْنِ عَبْدِ الرَّحْمَنِ عَنْ الْقَاسِمِ بْنِ مُحَمَّدٍ عَنْ عَائِشَةَ قَالَتْ أُوذِنَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ بِالصَّلَاةِ فِي مَرَضِهِ فَقَالَ مُرُوا أَبَا بَكْرٍ يُصَلِّي بِالنَّاسِ ثُمَّ أُغْمِيَ عَلَيْهِ فَلَمَّا سُرِّيَ عَنْهُ قَالَ هَلْ أَمَرْتُنَّ أَبَا بَكْرٍ يُصَلِّي بِالنَّاسِ فَقُلْتُ إِنَّ أَبَا بَكْرٍ رَجُلٌ رَقِيقٌ فَلَوْ أَمَرْتَ عُمَرَ فَقَالَ أَنْتُنَّ صَوَاحِبُ يُوسُفَ مُرُوا أَبَا بَكْرٍ يُصَلِّي بِالنَّاسِ فَرُبَّ قَائِلٍ مُتَمَنٍّ وَيَأْبَى اللَّهُ وَالْمُؤْمِنُونَ
[Sa'id bin Manshur] mums pasakė, kad [Fulaih bin Sulaiman] iš [Sulaiman bin Abdurrahman] iš [Al Qasim bin Muhammad] iš ['Aisyah] Radliyallahu'anha jis pasakė: „Rasulullah sallallaahu „Alaihi wa Aallam leido sušaukti maldą, tada tarė: „Įsakyk Abu Bakr vesti maldą. Žmonės“, tada jis neteko sąmonės. Atgavęs sąmonę, jis paklausė: „Ar aš įsakiau Abu Bakr Radliyallahu'anhu vesti žmones?“ Tada aš – pasakotojas – pasakiau: „Argi Abu Bakr nėra švelnus žmogus, kuris lengvai verkia, ar neturėtum tiesiog įsakyti Umarui?“ Taigi, Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam tarė: „Ak, jūs esate lygiai tokie patys kaip Jusufo broliai, įsakyk Abu Bakr vesti žmones, kiek žmonių svajoja, bet Allah Subhanallahu wa Ta'ala ir tikintieji to nenori“.
Hadith
Imam Darimi : 83
َخْبَرَنَا سُلَيْمَانُ بْنُ حَرْبٍ حَدَّثَنَا حَمَّادُ بْنُ زَيْدٍ عَنْ أَيُّوبَ عَنْ عِكْرِمَةَ قَالَ تُوُفِّيَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَوْمَ الِاثْنَيْنِ فَحُبِسَ بَقِيَّةَ يَوْمِهِ وَلَيْلَتَهُ وَالْغَدَ حَتَّى دُفِنَ لَيْلَةَ الْأَرْبِعَاءِ وَقَالُوا إِنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ لَمْ يَمُتْ وَلَكِنْ عُرِجَ بِرُوحِهِ كَمَا عُرِجَ بِرُوحِ مُوسَى فَقَامَ عُمَرُ فَقَالَ إِنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ لَمْ يَمُتْ وَلَكِنْ عُرِجَ بِرُوحِهِ كَمَا عُرِجَ بِرُوحِ مُوسَى وَاللَّهِ لَا يَمُوتُ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ حَتَّى يَقْطَعَ أَيْدِيَ أَقْوَامٍ وَأَلْسِنَتَهُمْ فَلَمْ يَزَلْ عُمَرُ يَتَكَلَّمُ حَتَّى أَزْبَدَ شِدْقَاهُ مِمَّا يُوعِدُ وَيَقُولُ فَقَامَ الْعَبَّاسُ فَقَالَ إِنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَدْ مَاتَ وَإِنَّهُ لَبَشَرٌ وَإِنَّهُ يَأْسُنُ كَمَا يَأْسُنُ الْبَشَرُ أَيْ قَوْمِ فَادْفِنُوا صَاحِبَكُمْ فَإِنَّهُ أَكْرَمُ عَلَى اللَّهِ مِنْ أَنْ يُمِيتَهُ إِمَاتَتَيْنِ أَيُمِيتُ أَحَدَكُمْ إِمَاتَةً وَيُمِيتُهُ إِمَاتَتَيْنِ وَهُوَ أَكْرَمُ عَلَى اللَّهِ مِنْ ذَلِكَ أَيْ قَوْمِ فَادْفِنُوا صَاحِبَكُمْ فَإِنْ يَكُ كَمَا تَقُولُونَ فَلَيْسَ بِعَزِيزٍ عَلَى اللَّهِ أَنْ يَبْحَثَ عَنْهُ التُّرَابَ إِنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَاللَّهِ مَا مَاتَ حَتَّى تَرَكَ السَّبِيلَ نَهْجًا وَاضِحًا فَأَحَلَّ الْحَلَالَ وَحَرَّمَ الْحَرَامَ وَنَكَحَ وَطَلَّقَ وَحَارَبَ وَسَالَمَ مَا كَانَ رَاعِي غَنَمٍ يَتَّبِعُ بِهَا صَاحِبُهَا رُءُوسَ الْجِبَالِ يَخْبِطُ عَلَيْهَا الْعِضَاهَ بِمِخْبَطِهِ وَيَمْدُرُ حَوْضَهَا بِيَدِهِ بِأَنْصَبَ وَلَا أَدْأَبَ مِنْ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ كَانَ فِيكُمْ أَيْ قَوْمِ فَادْفِنُوا صَاحِبَكُمْ قَالَ وَجَعَلَتْ أُمُّ أَيْمَنَ تَبْكِي فَقِيلَ لَهَا يَا أُمَّ أَيْمَنَ تَبْكِي عَلَى رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَتْ إِنِّي وَاللَّهِ مَا أَبْكِي عَلَى رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَلَّا أَكُونَ أَعْلَمُ أَنَّهُ قَدْ ذَهَبَ إِلَى مَا هُوَ خَيْرٌ لَهُ مِنْ الدُّنْيَا وَلَكِنِّي أَبْكِي عَلَى خَبَرِ السَّمَاءِ انْقَطَعَ قَالَ حَمَّادٌ خَنَقَتْ الْعَبْرَةُ أَيُّوبَ حِينَ بَلَغَ هَا هُنَا
[Sulaimanas bin Harbas] mums pasakė [Hammadas bin Zaidas] iš [Ayyubo] iš ['Ikrimos] sakė: „Rašulullah shallallahu 'alaihi wasallam mirė pirmadienį, bet jo kūnas dar nebuvo palaidotas tą dieną, tą vakarą ir kitą dieną, todėl jis buvo palaidotas trečiadienio vakarą. Jie sakė: „Rašulullah shallallahu 'alaihi wasallam nemirė, tik jis pakilo į dangų su savo dvasia, kaip buvo prikeltas Musa 'Aalaihissalam.“ Tada Umaras Radliyallahu'anhu atsistojo ir tarė: „Iš tiesų Alacho Pasiuntinys shallallahu 'alaihi wasallam nemirė, bet jis buvo prikeltas su savo dvasia į dangų, kaip buvo prikeltas Musa 'Aalaihissalam.“ Alachu, Subhaaanallahu wa Ta'ala, shallallahu shallallahu 'alaihi wasallam nemirė, kol nenukirto jiems rankų ir liežuvių.“ Umaras Radliyallahu'anhu toliau taip kalbėjo, kol jo burnos kampučiai apsiputojo nuo grasinimų ir žodžių. Tada Abbasas Radliyallahu'anhu atsistojo ir tarė: „Iš tiesų, Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam mirė, nes jis buvo paprastas žmogus ir keitėsi, kaip keičiasi žmonės. Tad palaidokite savo draugą. Iš tiesų jis buvo kilnesnis Alacho Subhanallahu wa Ta'ala akyse, nei jei būtų miręs du kartus. Ar įmanoma, kad jūs buvote nužudyti vieną kartą, o jis mirė du kartus, nors Alacho Subhanallahu wa Ta'ala akyse jis buvo kilnesnis už juos? O žmonės, palaidokite savo draugą. Jei jis bus toks, kaip sakote, Alachui Subhanallahu wa Ta'ala nebus sunku rasti jam laidojimo vietą.“ Prisiekiu Alachu, iš tiesų Alacho Pasiuntinys (sallallaahu 'alaihi wasallam) nemirė, kol nepaliko švaraus manhajo (miesto), jis įteisino tai, kas leistina, ir uždraudė tai, kas haram, vedė ir išsiskyrė, pradėjo karą ir sudarė taiką. Ir nebuvo piemens, kuris būtų labiau pavargęs sekdamas savo ožkas į kalnų viršūnes, lazda išvertęs dygliuotus medžius, rankomis sutvarkęs vandens telkinius, nei Alacho Pasiuntinys (ramybė ir Alacho palaiminimas tebūnie jam). Dabar jis yra tarp jūsų, tad palaidokite savo draugą.“ Jis tarė: „Umm Aiman Radliyallahu'anha verkė, tada jo paklausė: „O Umm Aiman, ar tu verki dėl Alacho Pasiuntinio (sallallaahu 'alaihi wasallam)?“ Jis atsakė: „Prisiekiu Alachu, aš neverkiu dėl Alacho Pasiuntinio (sallallaahu 'alaihi wasallam).“ „Žinai, kad aš geriau žinau, jog jis iškeliavo į geresnę šalį nei šis pasaulis, bet aš verkiu, nes dangaus žinia – apreiškimas – buvo nutraukta.“ Hammadas Rahimahullah: „Ayyubas graudžiai verkė, kai Umm Aimano žodžiai pasiekė mus.“
Hadith
Imam Darimi : 84
أَخْبَرَنَا عَبْدُ الْوَهَّابِ بْنُ سَعِيدٍ الدِّمَشْقِيُّ حَدَّثَنَا شُعَيْبٌ هُوَ ابْنُ إِسْحَقَ حَدَّثَنَا الْأَوْزَاعِيُّ حَدَّثَنِي يَعِيشُ بْنُ الْوَلِيدِ حَدَّثَنِي مَكْحُولٌ أَنَّ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ إِذَا أَصَابَ أَحَدَكُمْ مُصِيبَةٌ فَلْيَذْكُرْ مُصِيبَتَهُ بِي فَإِنَّهَا مِنْ أَعْظَمِ الْمَصَائِبِ
[Abdul Wahab bin Sa'id Ad Dimasyqi] mums pasakė [Syu'aib Ibn Ishaq], [Al 'Auza'i] man pasakė [Ya'isy bin Al Walid] man pasakė [Makhul], kad pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) sakė: „Jei kurį nors iš jūsų ištiktų nelaimė, įsivaizduokite, kad tokia nelaimė, kuri jį ištiko, ištiktų ir mane, tada tai būtų didžiausia nelaimė“.
Hadith
Imam Darimi : 85
أَخْبَرَنَا أَبُو نُعَيْمٍ حَدَّثَنَا فِطْرٌ عَنْ عَطَاءٍ قَالَ قَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ إِذَا أَصَابَ أَحَدَكُمْ مُصِيبَةٌ فَلْيَذْكُرْ مُصَابَهُ بِي فَإِنَّهَا مِنْ أَعْظَمِ الْمَصَائِبِ
Mums buvo pranešta, kad [Abu Nu'aim] papasakojo mums [Fithr] iš ['Athos'], jog jis sakė: „Alacho Pasiuntinys (sallallahu 'alaihi wasallam): „Jei vieną iš jūsų ištinka nelaimė, įsivaizduokite, kad ji ištinka mane, tai yra viena didžiausių nelaimių“.
Hadith
Imam Darimi : 86
حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ أَحْمَدَ بْنِ أَبِي خَلَفٍ حَدَّثَنَا سُفْيَانُ عَنْ عُمَرَ بْنِ مُحَمَّدٍ عَنْ أَبِيهِ قَالَ مَا سَمِعْتُ ابْنَ عُمَرَ يَذْكُرُ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَطُّ إِلَّا بَكَى
[Muhammadas bin Ahmadas bin Abu Khalafas] mums pasakė, kad [Sufyanas] iš [Amro bin Muhammado] iš [jo tėvo] sakė: „Negirdėjau, kad [Ibn Umaras] prisimenatų pranašą (sallallaahu) „alaihi wasallam“ kitaip, nei kad jis verkė“.
Hadith
Imam Darimi : 87
أَخْبَرَنَا أَبُو النُّعْمَانِ حَدَّثَنَا حَمَّادُ بْنُ زَيْدٍ عَنْ ثَابِتٍ عَنْ أَنَسِ بْنِ مَالِكٍ أَنَّ فَاطِمَةَ قَالَتْ يَا أَنَسُ كَيْفَ طَابَتْ أَنْفُسُكُمْ أَنْ تَحْثُوا عَلَى رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ التُّرَابَ وَقَالَتْ يَا أَبَتَاهْ مِنْ رَبِّهِ مَا أَدْنَاهْ وَا أَبَتَاهْ جَنَّةُ الْفِرْدَوْسِ مَأْوَاهْ وَا أَبَتَاهْ إِلَى جِبْرِيلَ نَنْعَاهْ وَا أَبَتَاهْ أَجَابَ رَبًّا دَعَاهْ قَالَ حَمَّادٌ حِينَ حَدَّثَ ثَابِتٌ بَكَى و قَالَ ثَابِتٌ حِينَ حَدَّثَ أَنَسٌ بَكَى
[Abu An Nu'manas] papasakojo mums [Hammadas bin Zaidas] iš [Tsabito] iš [Anaso bin Maliko] Radliyallahu'anhu, kad [Fatimah] Radliyallahu'anha paklausė: „O Anasai, kaip tau patinka pabarstyti žemių ant Alacho Pasiuntinio (sallallaahu 'alaihi wasallam) kapo?“ Ir Fatimah skaitė savo skundus: „O mano tėve, kuris yra taip arti savo Viešpaties, o mano tėve, kurio Rojus yra jo sugrįžimo vieta, o mano tėve, kuriam pranešame Gabrieliui 'Alaihissalam' apie jo mirtį, o mano tėve, kuris atsako savo Viešpačiui, kai šis jį šaukia“. Hammadas Rahimahullah sakė: „Kai Thabit perdavė šį hadisą, jis verkė“. Thabit sakė: „Anasas Radliyallahu'anhu, kai jis perdavė šį hadisą, jis verkė“.
Hadith
Imam Darimi : 88
حَدَّثَنَا عَفَّانُ حَدَّثَنَا حَمَّادُ بْنُ سَلَمَةَ عَنْ ثَابِتٍ عَنْ أَنَسٍ وَذَكَرَ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ شَهِدْتُهُ يَوْمَ دَخَلَ الْمَدِينَةَ فَمَا رَأَيْتُ يَوْمًا قَطُّ كَانَ أَحْسَنَ وَلَا أَضْوَأَ مِنْ يَوْمٍ دَخَلَ عَلَيْنَا فِيهِ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَشَهِدْتُهُ يَوْمَ مَوْتِهِ فَمَا رَأَيْتُ يَوْمًا كَانَ أَقْبَحَ وَلَا أَظْلَمَ مِنْ يَوْمٍ مَاتَ فِيهِ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ
[Affanas] mums pasakė [Hammadas Salamahas] iš [Tsabito] iš [Anaso] Radliyallahu'anhu, kad jis prisiminė Pranašą (sallallaahu 'alaihi wasallam). Aš mačiau jį, kai jis įžengė į Mediną. Niekada nemačiau geresnės ir šviesesnės dienos už tą, kai Alacho Pasiuntinys (sallallaahu 'alaihi wasallam) atvyko į Mediną. Aš taip pat mačiau jo mirties dieną, todėl nemačiau blogesnės ir tamsesnės dienos už tą, kai mirė Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam).
Hadith
Imam Darimi : 89
حَدَّثَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ مُطِيعٍ حَدَّثَنَا هُشَيْمٌ عَنْ أَبِي عَبْدِ الْجَلِيلِ عَنْ أَبِي حَرِيزٍ الْأَزْدِيِّ قَالَ قَالَ عَبْدُ اللَّهِ بْنُ سَلَامٍ لِلنَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَا رَسُولَ اللَّهِ إِنَّا نَجِدُكَ يَوْمَ الْقِيَامَةِ قَائِمًا عِنْدَ رَبِّكَ وَأَنْتَ مُحْمَارَّةٌ وَجْنَتَاكَ مُسْتَحْيٍ مِنْ رَبِّكَ مِمَّا أَحْدَثَتْ أُمَّتُكَ مِنْ بَعْدِكَ
[Abdullah bin Muthi] mums [Husyaim] iš [Abu Abdul Jalil] iš [Abu Hariz Al Azdi] pasakė: „Abdullah bin Salam pasakė Pranašui (sallallaahu 'alaihi wa sallam): „O Alacho Pasiuntiny, mes matėme tave stovintį savo Rabbo pusėje, ir tavo veidas paraudo – jis šiek tiek paraudo – o tavo kaktoje buvo gėda dėl tavo Rabbo dėl tavo žmonių veiksmų po tavo mirties“.
Hadith
Imam Darimi : 90
أَخْبَرَنَا الْقَاسِمُ بْنُ كَثِيرٍ قَالَ سَمِعْتُ عَبْدَ الرَّحْمَنِ بْنَ شُرَيْحٍ يُحَدِّثُ عَنْ أَبِي الْأَسْوَدِ الْقُرَشِيِّ عَنْ أَبِي قُرَّةَ مَوْلَى أَبِي جَهْلٍ عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَ عَنْ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَنَّ هَذِهِ السُّورَةَ لَمَّا أُنْزِلَتْ عَلَى رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ إِذَا جَاءَ نَصْرُ اللَّهِ وَالْفَتْحُ وَرَأَيْتَ النَّاسَ يَدْخُلُونَ فِي دِينِ اللَّهِ أَفْوَاجًا قَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ لَيَخْرُجُنَّ مِنْهَا أَفْوَاجًا كَمَا دَخَلُوهُ أَفْوَاجًا
Pranešęs mums [Al Qasim bin Katsir], jis pasakė: „Aš girdėjau [Abdurrahman bin Syuraih] pasakojimą iš [Abu Al Aswad Al Qurasyi] iš [Abu Farwah] - buvusio Abu Jahlio vergo - iš [Abu Hurairah] Radliyallahu'anhu Iš pranašo laiško buvo išsiųstas pranašas, kai buvo paskelbtas pranašas sallai atskleidė „IDZAA JAA`A NASHRULLAHI WAL FATHU WA RAITANNASA YADKHULUNA FI DIINILLAHI AFWAAJAA“ – kai ateina Allaho pagalba Suhaanallahu wa Ta'ala ir pergalė. Ir jūs matote, kaip žmonės būriais eina į Alacho religiją. An Nashr: 1-2-. Pranašas sallallaahu „alaihi wasallam“ pasakė: „Iš tiesų jie paliks savo religiją būriais, kaip į ją įžengs“.
Hadith
Imam Darimi : 91
أَخْبَرَنِي أَبُو بَكْرٍ الْمِصْرِيُّ عَنْ سُلَيْمَانَ أَبِي أَيُّوبَ الْخُزَاعِيِّ عَنْ يَحْيَى بْنِ سَعِيدٍ الْأُمَوِيِّ عَنْ مَعْرُوفِ بْنِ خَرَّبُوذَ الْمَكِّيِّ عَنْ خَالِدِ بْنِ مَعْدَانَ قَالَ دَخَلَ عَبْدُ اللَّهِ بْنُ الْأَهْتَمِ عَلَى عُمَرَ بْنِ عَبْدِ الْعَزِيزِ مَعَ الْعَامَّةِ فَلَمْ يُفْجَأْ عُمَرُ إِلَّا وَهُوَ بَيْنَ يَدَيْهِ يَتَكَلَّمُ فَحَمِدَ اللَّهَ وَأَثْنَى عَلَيْهِ ثُمَّ قَالَ أَمَّا بَعْدُ فَإِنَّ اللَّهَ خَلَقَ الْخَلْقَ غَنِيًّا عَنْ طَاعَتِهِمْ آمِنًا لِمَعْصِيَتِهِمْ وَالنَّاسُ يَوْمَئِذٍ فِي الْمَنَازِلِ وَالرَّأْيِ مُخْتَلِفُونَ فَالْعَرَبُ بِشَرِّ تِلْكَ الْمَنَازِلِ أَهْلُ الْحَجَرِ وَأَهْلُ الْوَبَرِ وَأَهْلُ الدَّبَرِ يُحْتَازُ دُونَهُمْ طَيِّبَاتُ الدُّنْيَا وَرَخَاءُ عَيْشِهَا لَا يَسْأَلُونَ اللَّهَ جَمَاعَةً وَلَا يَتْلُونَ لَهُ كِتَابًا مَيِّتُهُمْ فِي النَّارِ وَحَيُّهُمْ أَعْمَى نَجِسٌ مَعَ مَا لَا يُحْصَى مِنْ الْمَرْغُوبِ عَنْهُ وَالْمَزْهُودِ فِيهِ فَلَمَّا أَرَادَ اللَّهُ أَنْ يَنْشُرَ عَلَيْهِمْ رَحْمَتَهُ بَعَثَ إِلَيْهِمْ رَسُولًا مِنْ أَنْفُسِهِمْ { عَزِيزٌ عَلَيْهِ مَا عَنِتُّمْ حَرِيصٌ عَلَيْكُمْ بِالْمُؤْمِنِينَ رَءُوفٌ رَحِيمٌ } صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَعَلَيْهِ السَّلَامُ وَرَحْمَةُ اللَّهِ وَبَرَكَاتُهُ فَلَمْ يَمْنَعْهُمْ ذَلِكَ أَنْ جَرَحُوهُ فِي جِسْمِهِ وَلَقَّبُوهُ فِي اسْمِهِ وَمَعَهُ كِتَابٌ مِنْ اللَّهِ نَاطِقٌ لَا يُقَدَّمُ إِلَّا بِأَمْرِهِ وَلَا يُرْحَلُ إِلَّا بِإِذْنِهِ فَلَمَّا أُمِرَ بِالْعَزْمَةِ وَحُمِلَ عَلَى الْجِهَادِ انْبَسَطَ لِأَمْرِ اللَّهِ لَوْثُهُ فَأَفْلَجَ اللَّهُ حُجَّتَهُ وَأَجَازَ كَلِمَتَهُ وَأَظْهَرَ دَعْوَتَهُ وَفَارَقَ الدُّنْيَا تَقِيًّا نَقِيًّا ثُمَّ قَامَ بَعْدَهُ أَبُو بَكْرٍ فَسَلَكَ سُنَّتَهُ وَأَخَذَ سَبِيلَهُ وَارْتَدَّتْ الْعَرَبُ أَوْ مَنْ فَعَلَ ذَلِكَ مِنْهُمْ فَأَبَى أَنْ يَقْبَلَ مِنْهُمْ بَعْدَ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ إِلَّا الَّذِي كَانَ قَابِلًا انْتَزَعَ السُّيُوفَ مِنْ أَغْمَادِهَا وَأَوْقَدَ النِّيرَانَ فِي شُعُلِهَا ثُمَّ رَكِبَ بِأَهْلِ الْحَقِّ أَهْلَ الْبَاطِلِ فَلَمْ يَبْرَحْ يُقَطِّعُ أَوْصَالَهُمْ وَيَسْقِي الْأَرْضَ دِمَاءَهُمْ حَتَّى أَدْخَلَهُمْ فِي الَّذِي خَرَجُوا مِنْهُ وَقَرَّرَهُمْ بِالَّذِي نَفَرُوا عَنْهُ وَقَدْ كَانَ أَصَابَ مِنْ مَالِ اللَّهِ بَكْرًا يَرْتَوِي عَلَيْهِ وَحَبَشِيَّةً أَرْضَعَتْ وَلَدًا لَهُ فَرَأَى ذَلِكَ عِنْدَ مَوْتِهِ غُصَّةً فِي حَلْقِهِ فَأَدَّى ذَلِكَ إِلَى الْخَلِيفَةِ مِنْ بَعْدِهِ وَفَارَقَ الدُّنْيَا تَقِيًّا نَقِيًّا عَلَى مِنْهَاجِ صَاحِبِهِ ثُمَّ قَامَ بَعْدَهُ عُمَرُ بْنُ الْخَطَّابِ فَمَصَّرَ الْأَمْصَارَ وَخَلَطَ الشِّدَّةَ بِاللِّينِ وَحَسَرَ عَنْ ذِرَاعَيْهِ وَشَمَّرَ عَنْ سَاقَيْهِ وَأَعَدَّ لِلْأُمُورِ أَقْرَانَهَا وَلِلْحَرْبِ آلَتَهَا فَلَمَّا أَصَابَهُ قَيْنُ الْمُغِيرَةِ بْنِ شُعْبَةَ أَمَرَ ابْنَ عَبَّاسٍ يَسْأَلُ النَّاسَ هَلْ يُثْبِتُونَ قَاتِلَهُ فَلَمَّا قِيلَ قَيْنُ الْمُغِيرَةِ بْنِ شُعْبَةَ اسْتَهَلَّ يَحْمَدُ رَبَّهُ أَنْ لَا يَكُونَ أَصَابَهُ ذُو حَقٍّ فِي الْفَيْءِ فَيَحْتَجَّ عَلَيْهِ بِأَنَّهُ إِنَّمَا اسْتَحَلَّ دَمَهُ بِمَا اسْتَحَلَّ مِنْ حَقِّهِ وَقَدْ كَانَ أَصَابَ مِنْ مَالِ اللَّهِ بِضْعَةً وَثَمَانِينَ أَلْفًا فَكَسَرَ لَهَا رِبَاعَهُ وَكَرِهَ بِهَا كَفَالَةَ أَوْلَادِهِ فَأَدَّاهَا إِلَى الْخَلِيفَةِ مِنْ بَعْدِهِ وَفَارَقَ الدُّنْيَا تَقِيًّا نَقِيًّا عَلَى مِنْهَاجِ صَاحِبَيْهِ ثُمَّ إِنَّكَ يَا عُمَرُ بُنَيُّ الدُّنْيَا وَلَّدَتْكَ مُلُوكُهَا وَأَلْقَمَتْكَ ثَدْيَيْهَا وَنَبَتَّ فِيهَا تَلْتَمِسُهَا مَظَانَّهَا فَلَمَّا وُلِّيتَهَا أَلْقَيْتَهَا حَيْثُ أَلْقَاهَا اللَّهُ هَجَرْتَهَا وَجَفَوْتَهَا وَقَذِرْتَهَا إِلَّا مَا تَزَوَّدْتَ مِنْهَا فَالْحَمْدُ لِلَّهِ الَّذِي جَلَا بِكَ حَوْبَتَنَا وَكَشَفَ بِكَ كُرْبَتَنَا فَامْضِ وَلَا تَلْتَفِتْ فَإِنَّهُ لَا يَعِزُّ عَلَى الْحَقِّ شَيْءٌ وَلَا يَذِلُّ عَلَى الْبَاطِلِ شَيْءٌ أَقُولُ قَوْلِي وَأَسْتَغْفِرُ اللَّهَ لِي وَلِلْمُؤْمِنِينَ وَالْمُؤْمِنَاتِ قَالَ أَبُو أَيُّوبَ فَكَانَ عُمَرُ بْنُ عَبْدِ الْعَزِيزِ يَقُولُ فِي الشَّيْءِ قَالَ لِيَ ابْنُ الْأَهْتَمِ امْضِ وَلَا تَلْتَفِتْ
[Abu Bakr Al Mishri] man pranešė, kad [Sulaiman Abu Ayyub Al Khuza'i], [Yahya bin Sa'id Al Umawi], [Ma'ruf bin Kharrabudz Al Makki], [Khalid bin Ma'dan] sakė: „[Abdullah bin Al Ahtam] sutiko Umarą bin Abdul'azizą su žmonėmis. Umaras nieko nepadarė, staiga priešais jį atsistojo Abdullah bin Al Ahtam Rahimahullah ir iš karto pradėjo kalbėti, šlovino Alachą Subhanallahu wa Ta'ala ir Jį šlovino, tada tarė: „Amma ba'd. Iš tiesų, Alachas Subhanallahu wa Ta'ala sukūrė žmones ir Jam nereikia jų paklusnumo, Jis visada yra saugus nuo jų nuodėmių. Tuo metu žmonės buvo skirtingų lygių ir požiūrių, o arabai buvo pačiame sugedusiausiame lygmenyje.“ Miesto, kaimo ir kalnų gyventojai negali naudotis pasaulio gerumu ir jo malonumais, jie paprastai nežino, kaip prašyti Alacho Subhanallahu wa Ta'ala, ir neskaito Jo knygos. Tie, kurie miršta, yra pragare, o tie, kurie gyvena akli vedimui ir nešvarūs, turi daugybę bjaurių ir erzinančių problemų. Kai Alachas Subhanallahu wa Ta'ala norėjo jiems suteikti Savo gailestingumą, Jis pasiuntė iš jų Pasiuntinį, kuris turėjo „AZIIZUN 'ALAIHIM MA ANITTUM HARIISUN 'ALAIKUM BIL MU'MININA RAUFURRAHIIM“ charakterį. – Labai pergyvenu dėl jūsų kančios, tikrai trokštu jums tikėjimo ir išganymo, esu labai gailestingas ir užjaučiantis tikinčiuosius. – Klausimai. Taubah: 128. Tegul Alachas Subhanallahu wa Ta'ala suteikia jam Savo palaiminimą, gerovę, gailestingumą ir palaiminimą. Tačiau, nepaisant visų jo gerų savybių, tai nesutrukdė jiems žaloti jo kūno, suteikti jam blogų titulų, nors jis nešiojosi knygą, kuri kalbėjo iš Alacho, jis nesakė nieko kito, išskyrus tai, ką Jis įsakė, jis ėjo nebent Jis davė jam leidimą. Taigi, kai jam buvo įsakyta nuraminti savo širdį, nešti džihado naštą, jis ištempė jėgas, kad įvykdytų Alacho Subhanallahu wa Ta'ala įsakymus, kad Alachas atskleistų Savo įrodymus ir išsaugotų Savo žodžius, taip pat parodytų savo pamokslus. Ir jis mirė pamaldžios ir švarios būsenos. Tada jį pakeitė Abu Bakras Radliyallahu'anhu ir sekė savo sunna, eidamas jo keliu, bet - kai kurie arabai atsimetė nuo tikėjimo arba kas nors iš jų tai padarė, tada Abu Bakras atsisakė juos priimti po - jo mirties - Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam, išskyrus tuos, kurie norėjo jį priimti, išsitraukė kardą iš makšties ir uždegė ugnį, kad jis liktų su jo fakelu - priėmė jo karo politiką - tada su tiesos gynėjais jis išnaikino kultistų blogį. Jis niekada nenustojo kariauti ir laistyti žemės jų krauju, kol iš tikrųjų nesugrąžino jų į religijos, kurią jie buvo apleidę, glėbį ir neatkūrė jų atmestų mokymų. Ir jis gavo Alacho lobį – ghanimah – jaunų kupranugarių pavidalu, kuriais jis buvo patenkintas, ir jis gavo habasyah moterį, kuri maitino krūtimi jo vaiką, kurį jis po jos mirties palaikė kamščiu gerklėje. Galiausiai jis perdavė šią užduotį kalifui po jo ir paliko pasaulį pamaldumo ir tyrumo būsenoje, palaikydamas savo draugo – pranašo sallallaahu 'alaihi wasallam – manhadžą. Tada Umaras bin Khattabas tapo kalifu po jo; Jis pastatė ir suklestino kelis miestus, derino tvirtumą su švelnumu, pasiraitojo rankoves ir blauzdas – tai yra, dirbo kiek galėdamas sunkiau, – sutvarkė viską, kas susiję su problema, ir paruošė visą karo įrangą, todėl, kai Mughirah bin Syu`bah Radliyallahu'anhu vergas jį subadė, jis liepė Ibn Abbasui Radliyallahu'anhu paklausti žmonių: „Ar žmonės patvirtino žudiką?“ Kai atėjo žinia, kad žudikas buvo „Mughirah bin Syu`bah vergas“, jis garsiai sušuko, šlovindamas savo Viešpatį, nes jį subadęs nebuvo asmuo, turintis teisę į tai, todėl jis galėjo teigti, kad savo kraują teisėtu padarė dėl to, kad įtvirtino savo teisę. Umaras uždirbo maždaug aštuoniasdešimčia tūkstančių daugiau nei Alacho Subhanallahu wa Ta'alos turtas, ir jis netgi pardavė savo namą, nes nerimavo, kad jis gali tapti jo vaikų išlaikytiniu. Tada jis perdavė šiuos lobius kalifui, kuris atėjo po jo, ir šis – Umaras Radliyallahu'anhu – paliko pasaulį pamaldumo ir švaros būsenoje, pagal savo draugo manhadžą. Tada, o Umarai bin Abd Azizai, pasaulis pagimdė tau karalystę ir davė tau du savo spenelius, ir tu ten augai, ieškodamas vietos egzistuoti, kai tau buvo suteikta ta galia, vietoj to tu ją numetei ten, kur ją numetė Alachas Subhanallahu wa Ta'ala, tu ją apleidai, laikei ją niekšiška ir laikėte ją nešvaria, išskyrus tai, ką pasiėmei kaip maisto produktus. Šlovė Alachui Subhanallahu wa Ta'ala, dėl Tavęs mūsų nuodėmės yra apvalytos, mūsų nelaimės atskleidžiamos, todėl eik toliau, nesižvalgyk atgal, nes niekas negali nugalėti to, kas teisinga, ir niekas negali nugalėti to, kas neteisinga. Man užtenka pasakyti šiuos žodžius: prašau Alacho Subhanallahu wa Ta'ala atleidimo man ir tikintiesiems bei tikintiesiems. Khalidas bin Ma'dan Rahimahullah pasakė: „Tada Umaras bin Abdul Azizas kažką pasakė“. Ibn Haitsamas man pasakė: „Eik ir neatsigręžk.“
Hadith
Imam Darimi : 92
حَدَّثَنَا أَبُو النُّعْمَانِ حَدَّثَنَا سَعِيدُ بْنُ زَيْدٍ حَدَّثَنَا عَمْرُو بْنُ مَالِكٍ النُّكْرِيُّ حَدَّثَنَا أَبُو الْجَوْزَاءِ أَوْسُ بْنُ عَبْدِ اللَّهِ قَالَ قُحِطَ أَهْلُ الْمَدِينَةِ قَحْطًا شَدِيدًا فَشَكَوْا إِلَى عَائِشَةَ فَقَالَتْ انْظُرُوا قَبْرَ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَاجْعَلُوا مِنْهُ كِوًى إِلَى السَّمَاءِ حَتَّى لَا يَكُونَ بَيْنَهُ وَبَيْنَ السَّمَاءِ سَقْفٌ قَالَ فَفَعَلُوا فَمُطِرْنَا مَطَرًا حَتَّى نَبَتَ الْعُشْبُ وَسَمِنَتْ الْإِبِلُ حَتَّى تَفَتَّقَتْ مِنْ الشَّحْمِ فَسُمِّيَ عَامَ الْفَتْقِ
Mums buvo pasakyta, kad [Abu Nu'manas] mums pasakė, kad [Sa'idas bin Zaidas] mums pasakė, kad [Umaras bin Malik An Nukri] mums pasakė [Abu Al Jauza` Aus bin Abdullah]: „Vieną dieną Medinos žmones ištiko labai didelė sausra, ir tuo metu jie skundėsi [Aišai] Radliyallahu'anha, tada ji tarė: „Eikite prie pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam) kapo, padarykite skylę link dangaus ir neleiskite, kad tarp jos ir dangaus būtų stogas.“ Tada Abu Al Jauza` tęsė savo istoriją: „Tada Medinos žmonės padarė tai, ką įsakė Aiša Radliyallahu'anha, po to lijo, augo žolė ir gyvuliai tapo sveiki. Todėl tie metai vadinami pergalės metais“.
Hadith
Imam Darimi : 93
أَخْبَرَنَا مَرْوَانُ بْنُ مُحَمَّدٍ عَنْ سَعِيدِ بْنِ عَبْدِ الْعَزِيزِ قَالَ لَمَّا كَانَ أَيَّامُ الْحَرَّةِ لَمْ يُؤَذَّنْ فِي مَسْجِدِ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ ثَلَاثًا وَلَمْ يُقَمْ وَلَمْ يَبْرَحْ سَعِيدُ بْنُ الْمُسَيَّبِ مِنْ الْمَسْجِدِ وَكَانَ لَا يَعْرِفُ وَقْتَ الصَّلَاةِ إِلَّا بِهَمْهَمَةٍ يَسْمَعُهَا مِنْ قَبْرِ النَّبِيِّ فَذَكَرَ مَعْنَاهُ
Mums [Marwanui bin Muhammadui] buvo pranešta iš [Sa'ido bin Abdul Azizo], kad jis sakė: „Kai buvo baisus sausasis sezonas, Nabawi mečetėje tris kartus nebuvo kvietimo melstis ir nebuvo ikamos. Ir [Sa'idas bin Al Musayyibas] neišėjo iš pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam) mečetės. Jis nežinojo maldos laiko, išskyrus tai, kad išgirdo balsus iš pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam) kapo pusės. Tada jis paaiškino jo reikšmę.“
Hadith
Imam Darimi : 94
حَدَّثَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ صَالِحٍ حَدَّثَنِي اللَّيْثُ حَدَّثَنِي خَالِدٌ هُوَ ابْنُ يَزِيدَ عَنْ سَعِيدٍ هُوَ ابْنُ أَبِي هِلَالٍ عَنْ نُبَيْهِ بْنِ وَهْبٍ أَنَّ كَعْبًا دَخَلَ عَلَى عَائِشَةَ فَذَكَرُوا رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقَالَ كَعْبٌ مَا مِنْ يَوْمٍ يَطْلُعُ إِلَّا نَزَلَ سَبْعُونَ أَلْفًا مِنْ الْمَلَائِكَةِ حَتَّى يَحُفُّوا بِقَبْرِ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَضْرِبُونَ بِأَجْنِحَتِهِمْ وَيُصَلُّونَ عَلَى رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ حَتَّى إِذَا أَمْسَوْا عَرَجُوا وَهَبَطَ مِثْلُهُمْ فَصَنَعُوا مِثْلَ ذَلِكَ حَتَّى إِذَا انْشَقَّتْ عَنْهُ الْأَرْضُ خَرَجَ فِي سَبْعِينَ أَلْفًا مِنْ الْمَلَائِكَةِ يَزِفُّونَهُ
Mums buvo pasakyta, kad [Abdullah bin Salih] man pasakė, [Al Laits] man pasakė, [Khalid Ibnu Yazid] iš [Sa`id Ibnu Abu Hilal] iš [Nubaih bin Wahb], kad Ka'abas atėjo aplankyti Aisyah Radliyallahu'anha. Tada palydovai paminėjo pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam) vardą, [Ka'abas] tarė: „Nepraeina nė viena diena, kol tūkstantis angelų nenusileidžia ir neapsups pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam) kapo, jie plasnoja sparnais ir nesimeldžia pranašui (sallallaahu 'alaihi wasallam). Kol atėjo vakaras, jie pakilo į dangų, ir angelai nusileido kaip jie ir atliko veiksmus, kaip ir anksčiau, kol, kai žemė suskilo, Jis (sallallahu 'alaihi wasallam) išėjo, lydimas septyniasdešimties tūkstančių angelų.“
Hadith
Imam Darimi : 95
أَخْبَرَنَا أَبُو عَاصِمٍ أَخْبَرَنَا ثَوْرُ بْنُ يَزِيدَ حَدَّثَنِي خَالِدُ بْنُ مَعْدَانَ عَنْ عَبْدِ الرَّحْمَنِ بْنِ عَمْرٍو عَنْ عِرْبَاضِ بْنِ سَارِيَةَ قَالَ صَلَّى لَنَا رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ صَلَاةَ الْفَجْرِ ثُمَّ وَعَظَنَا مَوْعِظَةً بَلِيغَةً ذَرَفَتْ مِنْهَا الْعُيُونُ وَوَجِلَتْ مِنْهَا الْقُلُوبُ فَقَالَ قَائِلٌ يَا رَسُولَ اللَّهِ كَأَنَّهَا مَوْعِظَةُ مُوَدِّعٍ فَأَوْصِنَا فَقَالَ أُوصِيكُمْ بِتَقْوَى اللَّهِ وَالسَّمْعِ وَالطَّاعَةِ وَإِنْ كَانَ عَبْدًا حَبَشِيًّا فَإِنَّهُ مَنْ يَعِشْ مِنْكُمْ بَعْدِي فَسَيَرَى اخْتِلَافًا كَثِيرًا فَعَلَيْكُمْ بِسُنَّتِي وَسَنَّةِ الْخُلَفَاءِ الرَّاشِدِينَ الْمَهْدِيِّينَ عَضُّوا عَلَيْهَا بِالنَّوَاجِذِ وَإِيَّاكُمْ وَالْمُحْدَثَاتِ فَإِنَّ كُلَّ مُحْدَثَةٍ بِدْعَةٌ و قَالَ أَبُو عَاصِمٍ مَرَّةً وَإِيَّاكُمْ وَمُحْدَثَاتِ الْأُمُورِ فَإِنَّ كُلَّ بِدْعَةٍ ضَلَالَةٌ
[Abu 'Ashimas] mums pasakė, kad [Tsauras bin Yazidas] man [Khalidas bin Ma'danas] iš [Abdur Rahmano bin 'Amro] iš [Irbadlo bin Sariaho] pasakė: „Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam meldėsi rytinę maldą kartu su mumis, o tada davė tokį gilų patarimą, kad mūsų ašaros riedėjo, o širdys drebėjo, tada kažkas paklausė: „O Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam, tarsi šis patarimas būtų paskutinė Tavo duota žinia, duok mums testamentą.“ Tada Jis tarė: „Įsakau jums bijoti Alacho (subhanallahu wa Ta'ala) ir visada klausyti bei paklusti vadovams, net jei jis yra Habasijos vergas. Iš tiesų, kiekvienas iš jūsų, gyvensiantis po manęs, tikrai pastebės daug skirtumų. Tuomet privalote sekti mano suna ir tiesiogine khulafa`urrasyidin suna, sukąsti krūminiais dantimis – tvirtai laikyti –, būti atsargiems su viskuo, kas nauja – bid`ah atveju –, nes kažkas naujo yra bid`ah.“ Abu Ašimas tarė: „Turėtumėte būti atsargūs su naujais dalykais religijoje, nes kiekviena bid`ah yra eretiška“.
Hadith
Imam Darimi : 96
أَخْبَرَنَا أَبُو الْمُغِيرَةِ حَدَّثَنَا الْأَوْزَاعِيُّ عَنْ يُونُسَ بْنِ يَزِيدَ عَنْ الزُّهْرِيِّ قَالَ كَانَ مَنْ مَضَى مِنْ عُلَمَائِنَا يَقُولُونَ الِاعْتِصَامُ بِالسُّنَّةِ نَجَاةٌ وَالْعِلْمُ يُقْبَضُ قَبْضًا سَرِيعًا فَنَعْشُ الْعِلْمِ ثَبَاتُ الدِّينِ وَالدُّنْيَا وَفِي ذَهَابِ الْعِلْمِ ذَهَابُ ذَلِكَ كُلِّهِ
[Abu Al Mughirah] mums pranešė, kad [Al `Auza'i] mums papasakojo [Yunus bin Yazid] iš [Az Zuhri], kuris sakė: „Nė vienas iš mūsų mokslininkų nemirė, bet jie sakė: „Tvirtai laikytis sunos yra sėkmė, o žinios bus greitai atimtos, žinių įtvirtinimas yra religijos ir pasaulio įtvirtinimas, o prarandant žinias visa tai prarandama“.
Hadith
Imam Darimi : 97
أَخْبَرَنَا أَبُو الْمُغِيرَةِ حَدَّثَنَا الْأَوْزَاعِيُّ عَنْ يَحْيَى بْنِ أَبِي عَمْرٍو السَّيْبَانِيِّ عَنْ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ الدَّيْلَمِيِّ قَالَ بَلَغَنِي أَنَّ أَوَّلَ الدِّينِ تَرْكًا السُّنَّةُ يَذْهَبُ الدِّينُ سُنَّةً سُنَّةً كَمَا يَذْهَبُ الْحَبْلُ قُوَّةً قُوَّةً
Mums buvo pranešta, kad [Abu Al Mughirah] mums [Al `Auza'i] iš [Yahya bin Abu 'Amr As Saibani] iš [Abdullah bin Ad Dailami] pasakė: „Mane pasiekė žinia, kad pirmoji apleidžiamos religijos problema yra sunna. Ši religija praras savo sunną po vieną, kaip ir siūlas po truputį bus nukirptas“.
Hadith
Imam Darimi : 98
أَخْبَرَنَا أَبُو الْمُغِيرَةِ حَدَّثَنَا الْأَوْزَاعِيُّ عَنْ حَسَّانَ قَالَ مَا ابْتَدَعَ قَوْمٌ بِدْعَةً فِي دِينِهِمْ إِلَّا نَزَعَ اللَّهُ مِنْ سُنَّتِهِمْ مِثْلَهَا ثُمَّ لَا يُعِيدُهَا إِلَيْهِمْ إِلَى يَوْمِ الْقِيَامَةِ
Mums buvo pranešta, kad [Abu Al Mughirah] mums [Al `Auza'i] iš [Hassano] pasakė, jog jis sakė: „Tai nėra žmonės, kurie savo religijoje atlieka bidą, bet Alachas (subhanallahu wa Ta'ala) pašalins iš jų sunnos tokias bidos dalis, kurias jie atlieka, ir tada Jis negrąžins sunos iki Prisikėlimo dienos“.
Hadith
Imam Darimi : 99
أَخْبَرَنَا مُسْلِمُ بْنُ إِبْرَاهِيمَ حَدَّثَنَا وُهَيْبٌ حَدَّثَنَا أَيُّوبُ عَنْ أَبِي قِلَابَةَ قَالَ مَا ابْتَدَعَ رَجُلٌ بِدْعَةً إِلَّا اسْتَحَلَّ السَّيْفَ
Mums buvo pranešta, kad [Musulmonas bin Ibrahimas] mums pasakė, jog [Wuhaibas] mums pasakė [Ayyubas] iš [Abu Kilabaho] sakęs: „Niekas nedaro erezijos, nebent leidžia perkirsti kardu“.
Hadith
Imam Darimi : 100
أَخْبَرَنَا سُلَيْمَانُ بْنُ حَرْبٍ حَدَّثَنَا حَمَّادُ بْنُ زَيْدٍ عَنْ أَيُّوبَ عَنْ أَبِي قِلَابَةَ قَالَ إِنَّ أَهْلَ الْأَهْوَاءِ أَهْلُ الضَّلَالَةِ وَلَا أَرَى مَصِيرَهُمْ إِلَّا النَّارَ فَجَرِّبْهُمْ فَلَيْسَ أَحَدٌ مِنْهُمْ يَنْتَحِلُ قَوْلًا أَوْ قَالَ حَدِيثًا فَيَتَنَاهَى بِهِ الْأَمْرُ دُونَ السَّيْفِ وَإِنَّ النِّفَاقَ كَانَ ضُرُوبًا ثُمَّ تَلَا { وَمِنْهُمْ مَنْ عَاهَدَ اللَّهَ } { وَمِنْهُمْ مَنْ يَلْمِزُكَ فِي الصَّدَقَاتِ } { وَمِنْهُمْ الَّذِينَ يُؤْذُونَ النَّبِيَّ } فَاخْتَلَفَ قَوْلُهُمْ وَاجْتَمَعُوا فِي الشَّكِّ وَالتَّكْذِيبِ وَإِنَّ هَؤُلَاءِ اخْتَلَفَ قَوْلُهُمْ وَاجْتَمَعُوا فِي السَّيْفِ وَلَا أَرَى مَصِيرَهُمْ إِلَّا النَّارَ قَالَ حَمَّادٌ ثُمَّ قَالَ أَيُّوبُ عِنْدَ ذَا الْحَدِيثِ أَوْ عِنْدَ الْأَوَّلِ وَكَانَ وَاللَّهِ مِنْ الْفُقَهَاءِ ذَوِي الْأَلْبَابِ يَعْنِي أَبَا قِلَابَةَ
[Sulaimanas bin Harbas] mums pasakė [Hammadas bin Zaidas] iš [Ayyubo] iš [Abu Qilabah] sakė: „Iš tiesų, geismo garbintojai yra paklydę žmonės, ir aš nematau jų kelionės pabaigos, išskyrus pragarą. Išbandykite juos. Nė vienas iš jų nepacitavo nė žodžio ir nekalbėjo, kol problema tapo tik kardas. Iš tikrųjų veidmainystė tapo jų bruožu.“ Tada jis perskaitė eilutę „WA MINHUM MAN 'AHADALLAHA“ – ir tarp jų yra žmonių, kurie davė įžadą Alachui Subhaanallahu wa Ta'ala- -Qs. Taubah: 75-, ir eilutę „WA MINHUM MAN YALMIZUKA FIS SHADAQAAT“ – ir tarp jų yra žmonių, kurie kritikuoja jus dėl zakat- -Qs paskirstymo.“ Taubah: 58- ir eilutė „WAMINHUMULLADZINA YU`DZUUNANABIYYA“ – Ir tarp jų yra „veidmainių“, kurie įskaudino Pranašą (sallallaahu 'alaihi wasallam) – Klausimai. Attaubah: 116-. Tada jie skyrėsi ir nesutarė, ir galiausiai susibūrė abejonėse ir meluose. Tiesą sakant, jų nuomonės skiriasi ir jie susivienijo kardų mūšyje. Ir aš nematau jų kelionės, išskyrus pragarą.“ Hammadas sakė: „Ayyubas apie šį hadisą arba ankstyvąjį hadisą pasakė, prisiekiu Allahu Subhaanallahu wa Ta'ala, kad jis buvo vienas protingiausių teisininkų, turiu omenyje Abu Qilabah“.
