Imam Darimi (الامام الدارمي) - 3469 Hadith
Hadith
Imam Darimi : 41
أَخْبَرَنَا مُحَمَّدُ بْنُ أَحْمَدَ بْنِ أَبِي خَلَفٍ حَدَّثَنَا عُمَرُ بْنُ يُونُسَ حَدَّثَنَا عِكْرِمَةُ بْنُ عَمَّارٍ حَدَّثَنَا إِسْحَقُ بْنُ أَبِي طَلْحَةَ حَدَّثَنَا أَنَسُ بْنُ مَالِكٍ أَنَّ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ كَانَ يَقُومُ يَوْمَ الْجُمُعَةِ فَيُسْنِدُ ظَهْرَهُ إِلَى جِذْعٍ مَنْصُوبٍ فِي الْمَسْجِدِ فَيَخْطُبُ النَّاسَ فَجَاءَهُ رُومِيٌّ فَقَالَ أَلَا أَصْنَعُ لَكَ شَيْئًا تَقْعُدُ عَلَيْهِ وَكَأَنَّكَ قَائِمٌ فَصَنَعَ لَهُ مِنْبَرًا لَهُ دَرَجَتَانِ وَيَقْعُدُ عَلَى الثَّالِثَةِ فَلَمَّا قَعَدَ نَبِيُّ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ عَلَى ذَلِكَ الْمِنْبَرِ خَارَ الْجِذْعُ كَخُوَارِ الثَّوْرِ حَتَّى ارْتَجَّ الْمَسْجِدُ حُزْنًا عَلَى رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَنَزَلَ إِلَيْهِ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ مِنْ الْمِنْبَرِ فَالْتَزَمَهُ وَهُوَ يَخُورُ فَلَمَّا الْتَزَمَهُ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ سَكَنَ ثُمَّ قَالَ أَمَا وَالَّذِي نَفْسُ مُحَمَّدٍ بِيَدِهِ لَوْ لَمْ أَلْتَزِمْهُ لَمَا زَالَ هَكَذَا إِلَى يَوْمِ الْقِيَامَةِ حُزْنًا عَلَى رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَأَمَرَ بِهِ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَدُفِنَ
Mums pasakė Muhammadas bin Ahmadas bin Abu Khalafas, Umaras bin Junusas pasakė: „Ikrimah bin 'Ammaras pasakė: Ishaqas bin Abu Talhahas, Anasas bin Malik, pasakė, kad pranašas صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ anksčiau penktadieniais stovėdavo, atsiremdamas nugara į mečetėje įstrigusį medį, ir pamokslaudavo žmonėms. Tada iš Romos atėjo vyras ir paklausė: „Ar turėčiau jums pastatyti vietą, ant kurios galėtumėte atsisėsti ir matyti, kad stovite?“ Taigi vyras padarė jam platformą su dviem laipteliais, jis atsisėdo trečiame aukšte. Kai Pranašas (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaiminimas) atsisėdo ant sakyklos, medžio kamienas sudejavo kaip jaučio dejavimas, sukeldamas sąmyšį visoje mečetėje. Pranašas (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaiminimas) liūdėjo, kad liko. Pranašas (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaiminimas) tuoj pat nulipo nuo sakyklos ir priėjo prie jos, apkabindamas ją, kol medis vis dar dejavo. Kai jis toliau ją apkabino, ji nutilo. Tada jis tarė: „Prisiekiu Tuo, kurio rankose yra mano siela, jei nebūčiau jo apkabinęs, jis būtų likęs toks iki Prisikėlimo dienos dėl liūdesio, kad jį paliko Alacho Pasiuntinys (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaiminimas).“ Tada Alacho Pasiuntinys (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaiminimas) įsakė jį palaidoti, ir tai buvo padaryta.
Hadith
Imam Darimi : 42
أَخْبَرَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ عُمَرَ بْنِ أَبَانَ حَدَّثَنَا عَبْدُ الرَّحْمَنِ بْنُ مُحَمَّدٍ الْمُحَارِبِيُّ عَنْ عَبْدِ الْوَاحِدِ بْنِ أَيْمَنَ الْمَكِّيِّ عَنْ أَبِيهِ قَالَ قُلْتُ لِجَابِرِ بْنِ عَبْدِ اللَّهِ حَدِّثْنِي بِحَدِيثٍ عَنْ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ سَمِعْتَهُ مِنْهُ أَرْوِيهِ عَنْكَ فَقَالَ جَابِرٌ كُنَّا مَعَ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَوْمَ الْخَنْدَقِ نَحْفُرُهُ فَلَبِثْنَا ثَلَاثَةَ أَيَّامٍ لَا نَطْعَمُ طَعَامًا وَلَا نَقْدِرُ عَلَيْهِ فَعَرَضَتْ فِي الْخَنْدَقِ كُدْيَةٌ فَجِئْتُ إِلَى رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقُلْتُ يَا رَسُولَ اللَّهِ هَذِهِ كُدْيَةٌ قَدْ عَرَضَتْ فِي الْخَنْدَقِ فَرَشَشْنَا عَلَيْهَا الْمَاءَ فَقَامَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَبَطْنُهُ مَعْصُوبٌ بِحَجَرٍ فَأَخَذَ الْمِعْوَلَ أَوْ الْمِسْحَاةَ ثُمَّ سَمَّى ثَلَاثًا ثُمَّ ضَرَبَ فَعَادَتْ كَثِيبًا أَهْيَلَ فَلَمَّا رَأَيْتُ ذَلِكَ مِنْ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قُلْتُ يَا رَسُولَ اللَّهِ ايْذَنْ لِي قَالَ فَأَذِنَ لِي فَجِئْتُ امْرَأَتِي فَقُلْتُ ثَكِلَتْكِ أُمُّكِ فَقُلْتُ قَدْ رَأَيْتُ مِنْ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ شَيْئًا لَا صَبْرَ لِي عَلَيْهِ فَهَلْ عِنْدَكِ مِنْ شَيْءٍ فَقَالَتْ عِنْدِي صَاعٌ مِنْ شَعِيرٍ وَعَنَاقٌ قَالَ فَطَحَنَّا الشَّعِيرَ وَذَبَحْنَا الْعَنَاقَ وَسَلَخْتُهَا وَجَعَلْتُهَا فِي الْبُرْمَةِ وَعَجَنْتُ الشَّعِيرَ ثُمَّ رَجَعْتُ إِلَى النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَلَبِثْتُ سَاعَةً ثُمَّ اسْتَأْذَنْتُهُ الثَّانِيَةَ فَأَذِنَ لِي فَجِئْتُ فَإِذَا الْعَجِينُ قَدْ أَمْكَنَ فَأَمَرْتُهَا بِالْخَبْزِ وَجَعَلْتُ الْقِدْرَ عَلَى الْأَثَاثِي قَالَ أَبُو عَبْدِ الرَّحْمَنِ إِنَّمَا هِيَ الْأَثَافِيُّ وَلَكِنْ هَكَذَا قَالَ ثُمَّ جِئْتُ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقُلْتُ إِنَّ عِنْدَنَا طُعَيِّمًا لَنَا فَإِنْ رَأَيْتَ أَنْ تَقُومَ مَعِي أَنْتَ وَرَجُلٌ أَوْ رَجُلَانِ مَعَكَ فَقَالَ وَكَمْ هُوَ قُلْتُ صَاعٌ مِنْ شَعِيرٍ وَعَنَاقٌ فَقَالَ ارْجِعْ إِلَى أَهْلِكَ وَقُلْ لَهَا لَا تَنْزِعْ الْقِدْرَ مِنْ الْأَثَافِيِّ وَلَا تُخْرِجْ الْخُبْزَ مِنْ التَّنُّورِ حَتَّى آتِيَ ثُمَّ قَالَ لِلنَّاسِ قُومُوا إِلَى بَيْتِ جَابِرٍ قَالَ فَاسْتَحْيَيْتُ حَيَاءً لَا يَعْلَمُهُ إِلَّا اللَّهُ فَقُلْتُ لِامْرَأَتِي ثَكِلَتْكِ أُمُّكِ قَدْ جَاءَكِ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ بِأَصْحَابِهِ أَجْمَعِينَ فَقَالَتْ أَكَانَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ سَأَلَكَ كَمْ الطَّعَامُ فَقُلْتُ نَعَمْ فَقَالَتْ اللَّهُ وَرَسُولُهُ أَعْلَمُ قَدْ أَخْبَرْتَهُ بِمَا كَانَ عِنْدَنَا قَالَ فَذَهَبَ عَنِّي بَعْضُ مَا كُنْتُ أَجِدُ وَقُلْتُ لَقَدْ صَدَقْتِ فَجَاءَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَدَخَلَ ثُمَّ قَالَ لِأَصْحَابِهِ لَا تَضَاغَطُوا ثُمَّ بَرَّكَ عَلَى التَّنُّورِ وَعَلَى الْبُرْمَةِ قَالَ فَجَعَلْنَا نَأْخُذُ مِنْ التَّنُّورِ الْخُبْزَ وَنَأْخُذُ اللَّحْمَ مِنْ الْبُرْمَةِ فَنُثَرِّدُ وَنَغْرِفُ لَهُمْ وَقَالَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ لِيَجْلِسْ عَلَى الصَّحْفَةِ سَبْعَةٌ أَوْ ثَمَانِيَةٌ فَإِذَا أَكَلُوا كَشَفْنَا عَنْ التَّنُّورِ وَكَشَفْنَا عَنْ الْبُرْمَةِ فَإِذَا هُمَا أَمْلَأُ مَا كَانَا فَلَمْ نَزَلْ نَفْعَلُ ذَلِكَ كُلَّمَا فَتَحْنَا التَّنُّورَ وَكَشَفْنَا عَنْ الْبُرْمَةِ وَجَدْنَاهُمَا أَمْلَأَ مَا كَانَا حَتَّى شَبِعَ الْمُسْلِمُونَ كُلُّهُمْ وَبَقِيَ طَائِفَةٌ مِنْ الطَّعَامِ فَقَالَ لَنَا رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ إِنَّ النَّاسَ قَدْ أَصَابَتْهُمْ مَخْمَصَةٌ فَكُلُوا وَأَطْعِمُوا فَلَمْ نَزَلْ يَوْمَنَا ذَلِكَ نَأْكُلُ وَنُطْعِمُ قَالَ وَأَخْبَرَنِي أَنَّهُمْ كَانُوا ثَمَانَ مِائَةٍ أَوْ قَالَ ثَلَاثَ مِائَةٍ قَالَ أَيْمَنُ لَا أَدْرِي أَيُّهُمَا قَالَ
Mums [Abdullah bin Umar bin Abaan] papasakojo mums [Abdur Rahman bin Muhammad Al Muharibi] iš [Abdul Wahid bin Aiman Al Makki] iš [jo tėvo], – sakė jis; – Aš pasakiau Jabir bin Abdullah Radliyallahu'anhu: jis tarė: Papasakok man pranašo sallallaahu 'alaihi wasallam hadisą, kurį girdėjai iš jo ir kurį aš galiu papasakoti iš tavęs.“ Jabir sakė: „Anksčiau mes buvome su صلى الله عليه وسلم per Khandaq karą ir kasėme apkasus. Tris dienas nevalgėme ir negalėjome gauti maisto. Tada griovyje radau kietos žemės gabalą, todėl nuėjau pas صلى الله عليه وسلم. Pasakiau: „O صله عليه وسلم, ši kieta žemė neleido kasti šio griovio, nors mes ant jo užpylėme vandens“. Tada Pranašas (tebūnie jam ramybė ir ramybė) stovėjo užrišęs pilvą akmeniu, paėmė kauptuką ir tris kartus perskaitė Bismillah. Jis smogė į jį ir pavertė jį minkštomis dulkėmis. Kai pamačiau tokią Pranašo (tebūnie jam ramybė ir ramybė) būklę, tariau jam: „O Alacho Pasiuntiny, leisk man kurį laiką grįžti namo.“ Tada atėjau pas žmoną ir pasakiau: „Padėtis išties rimta“. Ir pasakiau žmonai: „Aš mačiau Pranašo (tebūnie jam ramybė ir ramybė) būklę, dėl kurios negalėjau jos sulaikyti. Ar turi ko nors valgyti?“ Jis atsakė: „Yra tik viena rupių miltų ir ožka patelė.“ Džabiras pasakė: „Tada mes sutrynėme rupius miltus, kad jie būtų tinkami kramtyti, ir nužudėme ožiuką, nulupėme jo odą ir sudėjome į puodą.“ Toliau minkiau miltus, tada grįžau pas Pranašą (sallallaahu 'alaihi wasallam) ir kurį laiką tylėjau. Tada vėl paprašiau leidimo antrą kartą grįžti namo. Jis man leido, todėl, kai susitikau su žmona, paaiškėjo, kad kvietinė tešla buvo paruošta, todėl liepiau žmonai iškepti duonos ir padėjau puodą ant virimo akmens. Abdurrahmanas pasakė: „Reikšmė yra virš viryklės/virtuvės“. Tada Džabiras pasakė: „Tada vėl sutikau Pranašą (sallallaahu 'alaihi wasallam), tada jam pasakiau: „Neturiu daug maisto, o, jei nori, o Alacho Pasiuntiny, gali ateiti į mano namus tik su vienu ar dviem žmonėmis.“ Jis paklausė: „Kiek maisto yra?“ Aš atsakiau: „Tik vienas kviečių grūdas ir ožiukas.“ Tada Pranašas pasakė: „Štai kaip tik grįžk namo pas savo šeimą ir pasakyk jam, kad nekeltų puodo iš virtuvės ir neišimtų duonos iš skrudintuvės, kol aš neateisiu.“ „Tada jis tarė savo palydovams: „Eikime į Džabiro namus.“ Džabiras tarė: „Man buvo gėda dėl labai rimtos gėdos, kurios niekas nežino, išskyrus Alachą.“ – „nes pranašas pakvietė savo draugus, nors maisto kiekis nebuvo didelis–“ – pasakiau žmonai: „Oho... problema darosi rimta... Alacho Pasiuntinys atėjo su visais savo draugais.“ Mano žmona paklausė: „Ar Pasiuntinys anksčiau jūsų klausė, kiek maisto turime?“ Aš atsakiau: „Taip, paaiškinau!“ Tada mano žmona tarė: „Alachas ir Jo Pasiuntinys žino geriau, aišku tik tai, kad jūs jam pranešėte, kiek maisto turime.“ Džabiras tarė: „Mano žmonos žodžiai mane nuramino nuo visko, dėl ko nerimavau.“ Tada aš jam pasakiau: „Tu tikrai teisus.“ Tada Pranašas (sallallaahu 'alaihi wa sallam) atėjo ir įėjo, o tada tarė savo palydovams: „Būkite atsargūs, nesusigrūskite!“ „Tada Allah Pasiuntinys (tebūnie jam ramybė ir ramybė) palaimino skrudintuvą ir puodą. Džabiras tarė: „Tada išėmėme duoną iš orkaitės ir mėsą iš puodo, sumaišėme ir šaukštu padėliojome jiems.“ Tada Pranašas (tebūnie jam ramybė ir ramybė) tarė: „Tegul septyni ar aštuoni žmonės susėda kartu ant vienos lėkštės.“ Kai jie pavalgė, atidarėme orkaitės ir puodo dangtį ir radome juos abu tokius pat sočius kaip ir anksčiau. Ir taip tęsėsi tol, kol visi musulmonai pasisotino ir liko tik šiek tiek maisto. Tada Alacho Pasiuntinys (tebūnie jam ramybė ir ramybė) mums tarė: „Iš tiesų, visi žmonės sotūs, dabar valgykite jūs ir jūsų šeimos!“ Taigi tą dieną mes valgėme tą pačią duoną ir mėsą daug kartų. Džabiras tarė: „Man buvo pasakyta, kad Džabiro namuose valgė apie aštuonis šimtus ar tris šimtus draugų.“ Aimanas pasakė: „Nežinau, kuris iš šių skaičių yra teisingas.“
Hadith
Imam Darimi : 43
أَخْبَرَنَا زَكَرِيَّا بْنُ عَدِيٍّ حَدَّثَنَا عُبَيْدُ اللَّهِ هُوَ ابْنُ عَمْرٍو عَنْ عَبْدِ الْمَلِكِ بْنِ عُمَيْرٍ عَنْ عَبْدِ الرَّحْمَنِ بْنِ أَبِي لَيْلَى عَنْ أَنَسِ بْنِ مَالِكٍ قَالَ أَمَرَ أَبُو طَلْحَةَ أُمَّ سُلَيْمٍ أَنْ تَجْعَلَ لِرَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ طَعَامًا يَأْكُلُ مِنْهُ قَالَ ثُمَّ بَعَثَنِي أَبُو طَلْحَةَ إِلَى رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَأَتَيْتُهُ فَقُلْتُ بَعَثَنِي إِلَيْكَ أَبُو طَلْحَةَ فَقَالَ لِلْقَوْمِ قُومُوا فَانْطَلَقَ وَانْطَلَقَ الْقَوْمُ مَعَهُ فَقَالَ أَبُو طَلْحَةَ يَا رَسُولَ اللَّهِ إِنَّمَا صَنَعْتُ طَعَامًا لِنَفْسِكَ خَاصَّةً فَقَالَ لَا عَلَيْكَ انْطَلِقْ قَالَ فَانْطَلَقَ وَانْطَلَقَ الْقَوْمُ قَالَ فَجِيءَ بِالطَّعَامِ فَوَضَعَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَدَهُ وَسَمَّى عَلَيْهِ ثُمَّ قَالَ ائْذَنْ لِعَشَرَةٍ قَالَ فَأَذِنَ لَهُمْ فَقَالَ كُلُوا بِاسْمِ اللَّهِ فَأَكَلُوا حَتَّى شَبِعُوا ثُمَّ قَامُوا ثُمَّ وَضَعَ يَدَهُ كَمَا صَنَعَ فِي الْمَرَّةِ الْأُولَى وَسَمَّى عَلَيْهِ ثُمَّ قَالَ ائْذَنْ لِعَشَرَةٍ فَأَذِنَ لَهُمْ فَقَالَ كُلُوا بِاسْمِ اللَّهِ فَأَكَلُوا حَتَّى شَبِعُوا ثُمَّ قَامُوا حَتَّى فَعَلَ ذَلِكَ بِثَمَانِينَ رَجُلًا قَالَ وَأَكَلَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَأَهْلُ الْبَيْتِ وَتَرَكُوا سُؤْرًا
[Zakaria bin 'Adi] mums [Ubaidullah Ibn 'Amr] iš [Abdul Malik bin Umairo], iš [Abdur Rahman bin Abu Lailos], iš [Anas bin Maliko] jis sakė: „Abu Talha įsakė Umm Sulaimui paruošti Pranašui (sallallaahu 'alaihi wasallam) maisto.“ Jis tarė: „Tada Abu Talhah pasiuntė mane pas Pranašą (sallallaahu 'alaihi wasallam). Aš jį sutikau ir pasakiau: „Abu Talhah pasiuntė mane pas karalių, ir jis tarė: „O musulmonai, eime.“ Ir jis išėjo, tad ir palydovai išėjo. Pasakotojas tarė: „Kai maistas buvo atneštas, Alacho Pasiuntinys (sallallaahu 'alaihi wasallam) uždėjo ant jo rankas, meldėsi palaiminimo ir tarė: „Duok dešimčiai žmonių.“ Pasakotojas tarė: „Tada maistas buvo jiems duotas.“ Tada jis tarė: „Valgykite Alacho, subhanos ir wa ta'ala, vardu“. Jie valgė iki soties, o tada atsikėlė, kad jis galėtų tai padaryti aštuoniasdešimčiai žmonių. Pasakotojas tarė: „Rašulullah sallallaahu 'alaihi wasallam valgė su namo savininku ir jam dar liko didelis dubuo.“
Hadith
Imam Darimi : 44
أَخْبَرَنَا مُسْلِمُ بْنُ إِبْرَاهِيمَ حَدَّثَنَا أَبَانُ هُوَ الْعَطَّارُ حَدَّثَنَا قَتَادَةُ عَنْ شَهْرِ بْنِ حَوْشَبٍ عَنْ أَبِي عُبَيْدٍ أَنَّهُ طَبَخَ لِلنَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قِدْرًا فَقَالَ لَهُ نَاوِلْنِي الذِّرَاعَ وَكَانَ يُعْجِبُهُ الذِّرَاعُ فَنَاوَلَهُ الذِّرَاعَ ثُمَّ قَالَ نَاوِلْنِي الذِّرَاعَ فَنَاوَلَهُ ذِرَاعًا ثُمَّ قَالَ نَاوِلْنِي الذِّرَاعَ فَقُلْتُ يَا نَبِيَّ اللَّهِ وَكَمْ لِلشَّاةِ مِنْ ذِرَاعٍ فَقَالَ وَالَّذِي نَفْسِي بِيَدِهِ أَنْ لَوْ سَكَتَّ لَأُعْطِيتُ أَذْرُعًا مَا دَعَوْتُ بِهِ
[Musulmonas bin Ibrahimas] mums pasakė, kad [Abaan Al 'Athar] mums pasakė [Qatadah] iš [Syahr bin Hausyab] iš [Abu Ubaid], kad jis išvirė puodą Pranašui sallallaahu 'alaihi wasallam. Tada jis jam tarė: „Duok man sampilą“, o jo mėgstamiausia buvo sampilo mėsa. Jis taip pat davė Pranašui sallallaahu 'alaihi wasallam dalį alkūnkaulio – sampilo. Tada jis tarė: „Prašau, duokite man alkūnkaulio mėsą“, todėl jis davė jam alkūnkaulio mėsą. Tada jis vėl tarė: „Duok man stuburo mėsą“, todėl aš pasakiau: „O Alacho Pranaše Subhanahu wa Ta'ala, iš tiesų, kiek alkūnių turi ožka?“ Jis atsakė: „Prisiekiu Tuo, Kurio Rankose esu, jei tylėtum, tikrai galėtum man duoti alkūnkaulio mėsą, kurios prašiau.“
Hadith
Imam Darimi : 45
أَخْبَرَنَا أَبُو النُّعْمَانِ حَدَّثَنَا أَبُو عَوَانَةَ عَنْ الْأَسْوَدِ عَنْ نُبَيْحٍ الْعَنَزِيِّ عَنْ جَابِرِ بْنِ عَبْدِ اللَّهِ قَالَ خَرَجَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ إِلَى الْمُشْرِكِينَ لِيُقَاتِلَهُمْ فَقَالَ أَبِي عَبْدُ اللَّهِ يَا جَابِرُ لَا عَلَيْكَ أَنْ تَكُونَ فِي نَظَّارِي أَهْلِ الْمَدِينَةِ حَتَّى تَعْلَمَ إِلَى مَا يَصِيرُ أَمْرُنَا فَإِنِّي وَاللَّهِ لَوْلَا أَنِّي أَتْرُكُ بَنَاتٍ لِي بَعْدِي لَأَحْبَبْتُ أَنْ تُقْتَلَ بَيْنَ يَدَيَّ قَالَ فَبَيْنَمَا أَنَا فِي النَّظَّارِينَ إِذْ جَاءَتْ عَمَّتِي بِأَبِي وَخَالِي لِتَدْفِنَهُمَا فِي مَقَابِرِنَا فَلَحِقَ رَجُلٌ يُنَادِي إِنَّ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَأْمُرُكُمْ أَنْ تَرُدُّوا الْقَتْلَى فَتَدْفِنُوهَا فِي مَضَاجِعِهَا حَيْثُ قُتِلَتْ فَرَدَدْنَاهُمَا فَدَفَنَّاهُمَا فِي مَضْجَعِهِمَا حَيْثُ قُتِلَا فَبَيْنَا أَنَا فِي خِلَافَةِ مُعَاوِيَةَ بْنِ أَبِي سُفْيَانَ إِذْ جَاءَنِي رَجُلٌ فَقَالَ يَا جَابِرُ بْنَ عَبْدِ اللَّهِ لَقَدْ أَثَارَ أَبَاكَ عُمَّالُ مُعَاوِيَةَ فَبَدَا فَخَرَجَ طَائِفَةٌ مِنْهُمْ فَانْطَلَقْتُ إِلَيْهِ فَوَجَدْتُهُ عَلَى النَّحْوِ الَّذِي دَفَنْتُهُ لَمْ يَتَغَيَّرْ إِلَّا مَا لَمْ يَدَعْ الْقَتِيلَ قَالَ فَوَارَيْتُهُ وَتَرَكَ أَبِي عَلَيْهِ دَيْنًا مِنْ التَّمْرِ فَاشْتَدَّ عَلَيَّ بَعْضُ غُرَمَائِهِ فِي التَّقَاضِي فَأَتَيْتُ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقُلْتُ يَا رَسُولَ اللَّهِ إِنَّ أَبِي أُصِيبَ يَوْمَ كَذَا وَكَذَا وَإِنَّهُ تَرَكَ عَلَيْهِ دَيْنًا مِنْ التَّمْرِ وَإِنَّهُ قَدْ اشْتَدَّ عَلَيَّ بَعْضُ غُرَمَائِهِ فِي الطَّلَبِ فَأُحِبُّ أَنْ تُعِينَنِي عَلَيْهِ لَعَلَّهُ أَنْ يُنْظِرَنِي طَائِفَةً مِنْ تَمْرِهِ إِلَى هَذَا الصِّرَامِ الْمُقْبِلِ قَالَ نَعَمْ آتِيكَ إِنْ شَاءَ اللَّهُ قَرِيبًا مِنْ وَسَطِ النَّهَارِ قَالَ فَجَاءَ وَمَعَهُ حَوَارِيُّوهُ قَالَ فَجَلَسُوا فِي الظِّلِّ وَسَلَّمَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَاسْتَأْذَنَ ثُمَّ دَخَلَ عَلَيْنَا قَالَ وَقَدْ قُلْتُ لِامْرَأَتِي إِنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ جَائِيَّ الْيَوْمَ وَسَطَ النَّهَارِ فَلَا يَرَيَنَّكِ وَلَا تُؤْذِي رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فِي شَيْءٍ وَلَا تُكَلِّمِيهِ فَفَرَشَتْ فِرَاشًا وَوِسَادَةً وَوَضَعَ رَأْسَهُ فَنَامَ فَقُلْتُ لِمَوْلًى لِي اذْبَحْ هَذِهِ الْعَنَاقَ وَهِيَ دَاجِنٌ سَمِينَةٌ فَالْوَحَى وَالْعَجَلَ افْرُغْ مِنْهَا قَبْلَ أَنْ يَسْتَيْقِظَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَأَنَا مَعَكَ فَلَمْ نَزَلْ فِيهَا حَتَّى فَرَغْنَا مِنْهَا وَهُوَ نَائِمٌ فَقُلْتُ إِنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ حِينَ يَسْتَيْقِظُ يَدْعُو بِطَهُورِهِ وَأَنَا أَخَافُ إِذَا فَرَغَ أَنْ يَقُومَ فَلَا يَفْرُغَ مِنْ طُهُورِهِ حَتَّى يُوضَعَ الْعَنَاقُ بَيْنَ يَدَيْهِ فَلَمَّا اسْتَيْقَظَ قَالَ يَا جَابِرُ ايْتِنِي بِطَهُورٍ قَالَ نَعَمْ فَلَمْ يَفْرُغْ مِنْ وُضُوئِهِ حَتَّى وُضِعَتْ الْعَنَاقُ بَيْنَ يَدَيْهِ قَالَ فَنَظَرَ إِلَيَّ فَقَالَ كَأَنَّكَ قَدْ عَلِمْتَ حُبَّنَا اللَّحْمِ ادْعُ أَبَا بَكْرٍ ثُمَّ دَعَا حَوَارِيِّيهِ قَالَ فَجِيءَ بِالطَّعَامِ فَوُضِعَ قَالَ فَوَضَعَ يَدَهُ وَقَالَ بِسْمِ اللَّهِ كُلُوا فَأَكَلُوا حَتَّى شَبِعُوا وَفَضَلَ مِنْهَا لَحْمٌ كَثِيرٌ وَقَالَ وَاللَّهِ إِنَّ مَجْلِسَ بَنِي سَلَمَةَ لَيَنْظُرُونَ إِلَيْهِمْ هُوَ أَحَبُّ إِلَيْهِمْ مِنْ أَعْيُنِهِمْ مَا يَقْرَبُونَهُ مَخَافَةَ أَنْ يُؤْذُوهُ ثُمَّ قَامَ وَقَامَ أَصْحَابُهُ فَخَرَجُوا بَيْنَ يَدَيْهِ وَكَانَ يَقُولُ خَلُّوا ظَهْرِي لِلْمَلَائِكَةِ قَالَ فَاتَّبَعْتُهُمْ حَتَّى بَلَغْتُ سَقُفَّةَ الْبَابِ فَأَخْرَجَتْ امْرَأَتِي صَدْرَهَا وَكَانَتْ سَتِيرَةً فَقَالَتْ يَا رَسُولَ اللَّهِ صَلِّ عَلَيَّ وَعَلَى زَوْجِي قَالَ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْكِ وَعَلَى زَوْجِكِ ثُمَّ قَالَ ادْعُوا لِي فُلَانًا لِلْغَرِيمِ الَّذِي اشْتَدَّ عَلَيَّ فِي الطَّلَبِ فَقَالَ أَنْسِ جَابِرًا طَائِفَةً مِنْ دَيْنِكَ الَّذِي عَلَى أَبِيهِ إِلَى هَذَا الصِّرَامِ الْمُقْبِلِ قَالَ مَا أَنَا بِفَاعِلٍ قَالَ وَاعْتَلَّ وَقَالَ إِنَّمَا هُوَ مَالُ يَتَامَى فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَيْنَ جَابِرٌ قَالَ قُلْتُ أَنَا ذَا يَا رَسُولَ اللَّهِ قَالَ كِلْ لَهُ مِنْ الْعَجْوَةِ فَإِنَّ اللَّهَ تَعَالَى سَوْفَ يُوَفِّيهِ فَرَفَعَ رَأْسَهُ إِلَى السَّمَاءِ فَإِذَا الشَّمْسُ قَدْ دَلَكَتْ قَالَ الصَّلَاةُ يَا أَبَا بَكْرٍ قَالَ فَانْدَفَعُوا إِلَى الْمَسْجِدِ فَقُلْتُ لِغَرِيمِي قَرِّبْ أَوْعِيَتَكَ فَكِلْتُ لَهُ مِنْ الْعَجْوَةِ فَوَفَّاهُ اللَّهُ وَفَضَلَ لَنَا مِنْ التَّمْرِ كَذَا وَكَذَا قَالَ فَجِئْتُ أَسْعَى إِلَى رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فِي مَسْجِدِهِ كَأَنِّي شَرَارَةٌ فَوَجَدْتُ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَدْ صَلَّى فَقُلْتُ يَا رَسُولَ اللَّهِ إِنِّي قَدْ كِلْتُ لِغَرِيمِي تَمْرَهُ فَوَفَّاهُ اللَّهُ وَفَضَلَ لَنَا مِنْ التَّمْرِ كَذَا وَكَذَا فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَيْنَ عُمَرُ بْنُ الْخَطَّابِ قَالَ فَجَاءَ يُهَرْوِلُ قَالَ سَلْ جَابِرَ بْنَ عَبْدِ اللَّهِ عَنْ غَرِيمِهِ وَتَمْرِهِ قَالَ مَا أَنَا بِسَائِلِهِ قَدْ عَلِمْتُ أَنَّ اللَّهَ سَوْفَ يُوَفِّيهِ إِذْ أَخْبَرْتَ أَنَّ اللَّهَ سَوْفَ يُوَفِّيهِ فَرَدَّدَ عَلَيْهِ وَرَدَّدَ عَلَيْهِ هَذِهِ الْكَلِمَةَ ثَلَاثَ مَرَّاتٍ كُلُّ ذَلِكَ يَقُولُ مَا أَنَا بِسَائِلِهِ وَكَانَ لَا يُرَاجَعُ بَعْدَ الْمَرَّةِ الثَّالِثَةِ فَقَالَ مَا فَعَلَ غَرِيمُكَ وَتَمْرُكَ قَالَ قُلْتُ وَفَّاهُ اللَّهُ وَفَضَلَ لَنَا مِنْ التَّمْرِ كَذَا وَكَذَا فَرَجَعْتُ إِلَى امْرَأَتِي فَقُلْتُ أَلَمْ أَكُنْ نَهَيْتُكِ أَنْ تُكَلِّمِي رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فِي بَيْتِي فَقَالَتْ تَظُنُّ أَنَّ اللَّهَ تَعَالَى يُورِدُ نَبِيَّهُ فِي بَيْتِي ثُمَّ يَخْرُجُ وَلَا أَسْأَلُهُ الصَّلَاةَ عَلَيَّ وَعَلَى زَوْجِي
[Abu An Nu'manas] mums [Abu 'Awanah] iš [Al Aswad], iš [Nubaih Al 'Anazi], iš [Jabir bin Abdullah] Radliyallahu'anhu, jis pasakė: „Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) išėjo kovoti su politeistais.“ Mano tėvas Abdullah pasakė: „Neik į karą, o Džabirai, tu esi Medinos gyventojas, kurio darbas yra stebėti informaciją apie musulmonų kariuomenės būklę. Kad tu tikrai žinotum, koks mūsų likimas.“ Vardan Alacho, Subhanahu wa Ta'ala, jei ne tai, kad po mirties palikčiau savo dukteris, būčiau buvęs labai laimingas, jei būtumėte žuvusios mano akivaizdoje – kankinės mūšio lauke.“ Džabiras pasakė: „Kai buvau su žmonėmis, kurių darbas buvo stebėti situaciją ir kariuomenės sugrįžimą, staiga mano teta atėjo su mano tėvo ir dėdės kūnais, kad galėtų juos abu palaidoti mūsų šeimos kapinėse.“ Tada jis sutiko žmogų, kuris šaukė: „Iš tiesų, pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) įsakė jums grąžinti mirusiuosius į vietą, kur jie buvo nužudyti, ir palaidoti juos ten, kur jie buvo nužudyti.“ Taigi mes nedelsdami grąžinome mano tėvo ir dėdės kūnus į vietą, kur jis buvo nužudytas. Palaidojome juos tiksliai ten, kur jie abu buvo nužudyti. Vėliau, kai aš – Džabiras – buvau Mu'awiyah bin Abu Sufyan Radliyallahu'anhu kalifato metu, staiga pas mane atėjo pasiuntinys. Jis tarė: „O Džabirai bin Abdullah, Mu'awiyah Radliyallahu'anhu statytojai, ardydami kapines, rado tavo tėvo kūną tol, kol jo kūnas buvo matomas. Kai kurie statytojai buvo išvykę, todėl turėjau galimybę pamatyti savo tėvo kūną. Mhm... Mhm... Radau savo tėvo kūną lygiai tokį patį, kokį jį palaidojau, nepakitusią, išskyrus nužudytojo asmens žymes.“ Pasakotojas – Džabiras – pasakė: Taigi aš tai uždengiau. Vis dar prisimenu, kad mano tėvas paliko skolą datulių pavidalu, kai kurie žmonės, kurie jam paskolino, privertė mane nedelsiant ją sumokėti. Tada susitikau su Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam. Ir išreiškiau visus savo rūpesčius: „O Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam, iš tiesų mano tėvas žuvo kare ir iš tiesų paliko skolą datulių pavidalu, ir iš tiesų skolų savininkai privertė mane nedelsiant jas sumokėti. Būčiau labai laimingas, jei norėtumėte jam padėti, kas žino, galbūt jis norės atidėti savo sąskaitą iki kito derliaus nuėmimo sezono. Jis pasakė: „Gerai, aš jums tai duosiu, jei Dievas duos, Subhanahu wa Ta'ala, netrukus po šios popietės.“ Pasakotojas – Džabiras – pasakė; „Tada jis atėjo su savo ištikimais draugais.“ Pasakotojas – Džabiras – pasakė; Jie laukė pastogėje, ir Rasulullah sallallahu 'alaihi wasallam pasveikino mus ir paprašė leidimo, tada įėjo į mūsų namus. Pasakotojas – Džabiras – tarė: „Aš pasakiau žmonai, kad Rasulullah sallallahu 'alaihi wasallam šiandien po vidurdienio mane aplankys, todėl nesirodyk, neįžeidinėk Rasulullah sallallahu 'alaihi wasallam niekuo – niekuo – ir net nekalbėk su juo.“ Tada aš patiesiau lovą ir padėjau pagalvę, jis padėjo galvą ir užmigo. Tada įsakiau savo tarnui: „Papjaukite šią ožką, ji yra prijaukinta ožka, turi daug mėsos ir yra vikri. Prašau, paruoškite ją, kol Rasulullah sallallahu 'alaihi wasallam pabus, ir jei jis pabus, jis tikrai paprašys vandens apsivalyti, o aš nerimauju, jei jis pabus ir baigs apsivalyti, kol ožkienos dar nėra priešais jį.“ „Kai jis pabudo iš miego, tarė: „O Džabirai, duokite man vandens apsivalyti“, – atsakiau; „Gerai.“ Taigi, prieš jam baigiant valyti, padėjau priešais jį virtos ožkienos. Pasakotojas Džabiras tarė: „Jis pažvelgė į mane ir tarė: „Atrodo, kad jau žinai mūsų mėgstamiausią mėsą, vadink Abu Bakarą Radliyallahu'anhu.“ Tada atnešamas ir patiekiamas maistas. Pasakotojas Džabiras tarė: „Tada jis tarė: Ištarkite Alacho Subhanahu wa Ta'ala – Bismillah – vardą ir valgykite.“ Jie valgė, kol pasisotino, ir iš patiekalo liko daug mėsos. Pasakotojas Džabiras tarė: „Prisiekiu Alachu Subhanahu wa Ta'ala, iš tiesų Bani Salamah susirinkimas nusprendė, kad jie myli Pranašą (sallallaahu 'alaihi wa'allam) labiau nei savo akis, kurios yra labai, labai arti jų, nes jie labai bijo, kad jam pakenks.“ Tada jis atsistojo, kaip ir jo kompanionai, tada jie praėjo pro jį, ir jis tarė: „Leiskite man palikti savo laisvę – savo reikalus – angelams.“ Pasakotojas – Džabiras – tarė: „Tada aš palydėjau juos atgal prie lentos prie durų, tada mano žmona parodė šiek tiek vietos, kuri anksčiau buvo pridengta šydu, ir tarė: „O Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam, melskis už mane ir mano vyrą.“ Jis atsakė: „Tegul Alachas Subhanahu wa Ta'ala palaimina jus ir jūsų vyrą.“ Tada jis tarė: „Prašau, vadink mane tokiu ir tokiu“, – kreipdamasis į skolos turintį asmenį, kuris ragina mane nedelsiant ją sumokėti.“ Tada jis tarė: „Atidėkite Džabirui Radliyallahu'anhu dalį skolos, kurią esate skolingi jo tėvui, iki kito derliaus nuėmimo sezono.“ Jis tarė: „Aš negaliu to padaryti, o Alacho Pasiuntiny!“ Jis tarė: „Arba jūs ją sumažinsite“, – tarė jis: „Šis turtas priklauso našlaičiams, o Alacho Pasiuntiny.“ „Tada Pasiuntinys paklausė: „Kur yra Džabiras?“ Džabiras atsakė: „Aš esu Alacho Pasiuntinys.“ Tada Pasiuntinys tarė: „Pasverk jam datulių – datulių rūšies, augančios Medinoje, – nes Alachas Subhanahu wa Ta'ala tikrai jomis pasirūpins.“ Tada Pranašas (tebūnie jam ramybė ir ramybė) pakėlė galvą ir paaiškėjo, kad saulė jau nusileidusi, todėl jis tarė: „Melskimės, o Abu Bakr Radliyallahu'anhu“. Džabiras Radliyallahu'anhu tarė: „Jie visi nuėjo į mečetę.“ Tada aš pasakiau skolininkui: „Atvesk savo indą arčiau.“ Tada pasvėriau jam datulių. Taigi Alachas Subhanahu wa Ta'ala mums parūpino pakankamai ir vis tiek paliko šiek tiek datulių. Džabiras Radliyallahu'anhu tarė: „Taigi, aš nuskubėjau susitikti su Viešpaties (tebūnie jis) pas mus šioje mečetėje, tarsi būčiau koks nors paprastas žmogus, tada radau Viešpaties (tebūnie jis) maldą baigusį ir tariau jam (tebūnie jis): „Aš jau išmatavau datas, ir Alachui (tebūnie jam) jų užtenka, mums liko tiek ir tiek.“ Tada Viešpaties (tebūnie jam) paklausė: „Kur yra Umaras bin Khathab Radliyallahu'anhu?“ Pasakotojas – Džabiras – tarė: „Umaras atbėgo, todėl jis jam įsakė: „Prašau, paklausk Džabiro bin Abdullah Radliyallahu'anhu apie asmenį, kuris jam buvo skolingas – jo tėvą – ir apie jo datas.“ Umaras atsakė: „Man nereikia jo klausti ir esu tikras, kad Alachas Subhanahu wa Ta'ala tikrai jį aprūpins, t. y. kai jūs jam pasakėte, kad Alachas Subhanahu wa Ta'ala jį aprūpins.“ Tada jam buvo pakartotas klausimas, todėl Umaras Radliyallahu'anhu tris kartus pakartojo atsakymą, kiekvieną kartą sakydamas: „Man nereikia jo klausti.“ Alacho Pasiuntinys (sallallaahu 'alaihi wasallam) trečią kartą nebepakartojo savo klausimo, todėl paklausė: „Kokia yra to asmens, kuris jums buvo skolingas, būklė ir jūsų pasimatymai?“ Pasakotojas pasakė: „Taigi aš atsakiau: Alachas Subhanahu wa Ta'ala aprūpino jį pakankamu kiekiu ir paliko tiek bei tiek pasimatymams.“ Tada grįžau pas savo žmoną ir pasakiau: „Ar aš tau neuždraudžiau kalbėtis su Alacho Pasiuntiniu (sallallaahu 'alaihi wasallam) mano namuose?“ Ji atsakė: Ar manote, kad Alachas Subhanahu wa Ta'ala atsivedė savo Pasiuntinį į mano namus, o paskui išėjo man nepaprašius jo pasimelsti už mano ir mano vyro gerovę?
Hadith
Imam Darimi : 46
أَخْبَرَنَا إِسْحَقُ بْنُ إِبْرَاهِيمَ أَخْبَرَنَا يَزِيدُ بْنُ أَبِي حَكِيمٍ حَدَّثَنِي الْحَكَمُ بْنُ أَبَانَ عَنْ عِكْرِمَةَ عَنْ ابْنِ عَبَّاسٍ قَالَ إِنَّ اللَّهَ فَضَّلَ مُحَمَّدًا عَلَى الْأَنْبِيَاءِ وَعَلَى أَهْلِ السَّمَاءِ فَقَالُوا يَا ابْنَ عَبَّاسٍ بِمَ فَضَّلَهُ عَلَى أَهْلِ السَّمَاءِ قَالَ إِنَّ اللَّهَ قَالَ لِأَهْلِ السَّمَاءِ { وَمَنْ يَقُلْ مِنْهُمْ إِنِّي إِلَهٌ مِنْ دُونِهِ فَذَلِكَ نَجْزِيهِ جَهَنَّمَ كَذَلِكَ نَجْزِي الظَّالِمِينَ } الْآيَةَ وَقَالَ اللَّهُ لِمُحَمَّدٍ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ { إِنَّا فَتَحْنَا لَكَ فَتْحًا مُبِينًا لِيَغْفِرَ لَكَ اللَّهُ مَا تَقَدَّمَ مِنْ ذَنْبِكَ وَمَا تَأَخَّرَ } قَالُوا فَمَا فَضْلُهُ عَلَى الْأَنْبِيَاءِ قَالَ قَالَ اللَّهُ عَزَّ وَجَلَّ { وَمَا أَرْسَلْنَا مِنْ رَسُولٍ إِلَّا بِلِسَانِ قَوْمِهِ لِيُبَيِّنَ لَهُمْ } الْآيَةَ وَقَالَ اللَّهُ عَزَّ وَجَلَّ لِمُحَمَّدٍ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ { وَمَا أَرْسَلْنَاكَ إِلَّا كَافَّةً لِلنَّاسِ } فَأَرْسَلَهُ إِلَى الْجِنِّ وَالْإِنْسِ
[Ishaq bin Ibrahim] mums pasakė, kad [Yazid bin Abu Hakim] man pasakė [Al Hakam bin Abaan] iš ['Ikrimah] iš [Ibn Abbas] Radliyallahu'anhu jis pasakė: „Iš tiesų, Alachas Subhanahu wa Ta'ala suteikė pranašui Muhammadui (sallallaahu 'alaihi wasallam) pirmenybę prieš kitus pranašus ir dangaus gyventojus.“ Tada jie paklausė: „O Ibn Abbas, koks pirmenybė jam buvo suteiktas, palyginti su dangaus gyventojais?“ Ibn Abbas atsakė; „Iš tiesų Alachas Subhanahu wa Ta'ala pasakė dangaus gyventojams: Ibn Abbasas pasakė: WAMAN YAQUL MINHUM INNII ILAAHUN MIN DUNIHI FADZALIJKA NAJZIIHI JAHANNAMA KADZALIKA NAJZII AZHA-ZHALIMIN Ir jei kas nors iš jų pasakys: „Iš tiesų Aš esu kitas dievas nei Alachas Subhanahu wa Ta'ala“, tada Mes apdovanosime tą asmenį jahannam, su tokiu būdu Mes atkeršijame piktadariams.“ - Klausimai Al Anbiya` /21:29- Ir Alachas Subhanahu wa Ta'ala už jūsų praeities ir būsimas nuodėmes ir užbaigia Savo palaiminimus jums ir veda jus tiesiu keliu.“ - Klausimai Al Fath /48:1.2- Tada jie paklausė: „Kuo Jis pranašesnis už visus Pranašus?“ bin Abbas atsakė: „Iš tiesų, Alachas Subhanahu wa Ta'ala pasakė: „Mes nesiuntėme jokio pasiuntinio, išskyrus savo žmonių kalba, kad jis galėtų jiems aiškiai paaiškinti.“ - Klausimas: Abraomas /14:4- Ir Alachas Subhanahu wa Ta'ala tarė pranašui Muhammadui: „Allah wa Allah ...
Hadith
Imam Darimi : 47
أَخْبَرَنَا عُبَيْدُ اللَّهِ بْنُ عَبْدِ الْمَجِيدِ حَدَّثَنَا زَمْعَةُ عَنْ سَلَمَةَ عَنْ عِكْرِمَةَ عَنْ ابْنِ عَبَّاسٍ قَالَ جَلَسَ نَاسٌ مِنْ أَصْحَابِ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَنْتَظِرُونَهُ فَخَرَجَ حَتَّى إِذَا دَنَا مِنْهُمْ سَمِعَهُمْ يَتَذَاكَرُونَ فَتَسَمَّعَ حَدِيثَهُمْ فَإِذَا بَعْضُهُمْ يَقُولُ عَجَبًا إِنَّ اللَّهَ اتَّخَذَ مِنْ خَلْقِهِ خَلِيلًا فَإِبْرَاهِيمُ خَلِيلُهُ وَقَالَ آخَرُ مَاذَا بِأَعْجَبَ مِنْ { وَكَلَّمَ اللَّهُ مُوسَى تَكْلِيمًا } وَقَالَ آخَرُ فَعِيسَى كَلِمَةُ اللَّهِ وَرُوحُهُ وَقَالَ آخَرُ وَآدَمُ اصْطَفَاهُ اللَّهُ فَخَرَجَ عَلَيْهِمْ فَسَلَّمَ وَقَالَ قَدْ سَمِعْتُ كَلَامَكُمْ وَعَجَبَكُمْ أَنَّ إِبْرَاهِيمَ خَلِيلُ اللَّهِ وَهُوَ كَذَلِكَ وَمُوسَى نَجِيُّهُ وَهُوَ كَذَلِكَ وَعِيسَى رُوحُهُ وَكَلِمَتُهُ وَهُوَ كَذَلِكَ وَآدَمُ اصْطَفَاهُ اللَّهُ تَعَالَى وَهُوَ كَذَلِكَ أَلَا وَأَنَا حَبِيبُ اللَّهِ وَلَا فَخْرَ وَأَنَا حَامِلُ لِوَاءِ الْحَمْدِ يَوْمَ الْقِيَامَةِ تَحْتَهُ آدَمُ فَمَنْ دُونَهُ وَلَا فَخْرَ وَأَنَا أَوَّلُ شَافِعٍ وَأَوَّلُ مُشَفَّعٍ يَوْمَ الْقِيَامَةِ وَلَا فَخْرَ وَأَنَا أَوَّلُ مَنْ يُحَرِّكُ بِحَلَقِ الْجَنَّةِ وَلَا فَخْرَ فَيَفْتَحُ اللَّهُ فَيُدْخِلُنِيهَا وَمَعِي فُقَرَاءُ الْمُؤْمِنِينَ وَلَا فَخْرَ وَأَنَا أَكْرَمُ الْأَوَّلِينَ وَالْآخِرِينَ عَلَى اللَّهِ وَلَا فَخْرَ
[Ubaidullah bin Abdul Majid] mums pasakė [Zam'ah] iš [Salamah] iš ['Ikrimah] iš [Ibn Abbas] Radliyallahu'anhu, jis sakė: „Žmonės iš Pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam) bendražygių sėdėjo ir laukė jo. Tada jis išėjo ir, kai priėjo arti jų, išgirdo juos minint jo vardą (sallallaahu 'alaihi wasallam). Tada jis atidžiai klausėsi jų pokalbio, tada vienas iš jų tarė: „Labai stebina, kad Alachas Subhanahu wa Ta'ala savo kūrinius padarė artimais draugais, o Ibrahimas buvo artimas Alacho Subhanahu wa Ta'ala draugas.“ Kitas pasakė: „Kas labiau stebina nei eilutė: WA KALLAMA ALLAHU MUSA TAKLIIMAA. Ir Alachas kalbėjo tiesiogiai Pranašui Musai - Klausimai. An Nisaa`/4:164- o kiti sakė: „Nors Jėzus yra Alacho Subhanahu wa Ta'ala žodis ir Jo Dvasia, kiti taip pat sakė:“ Nors Adomą išvalė Allah Subhanahu wa Ta'ala. Tada jis išėjo jų pasitikti, pasveikino ir tarė: „Klausiausi jūsų pokalbio ir buvau nustebintas, kad Ibrahimas buvo artimas Alacho Subhanahu wa Ta'ala draugas, ir iš tiesų jis toks buvo. Musa buvo tas, su kuriuo Jis kalbėjo tiesiogiai, ir iš tiesų jis toks buvo. Jėzus buvo Jo Dvasia ir Jo Žodis, ir iš tiesų jis toks buvo. Adomas, Alachas Subhanahu wa Ta'ala, jį pasirinko, ir iš tiesų jis toks buvo. Žinokite, kad aš esu habibullah – Alacho mylimas žmogus – ir nėra jokios arogancijos. Aš esu šlovinimo vėliavos nešėjas Prisikėlimo dieną, kuris veda Adomą ir pranašus po jo, ir nėra jokios arogancijos. Aš esu pirmasis, kuris duoda ir užtariamas Prisikėlimo dieną, ir nėra jokios arogancijos. Aš esu pirmasis, kuris pajudina Rojaus vartų virvę, ir nėra jokios arogancijos. Tada Alachas Subhanahu wa Ta'ala atidarė vartus ir įleido mane. Aš įėjau su vargšais iš musulmonų ir nebuvo jokios arogancijos. Aš esu pats geriausias.“ garbingi pirmieji ir antrieji Alacho, Subhanahu wa Ta'ala, akyse ir nėra jokios arogancijos.“
Hadith
Imam Darimi : 48
حَدَّثَنَا سَعِيدُ بْنُ سُلَيْمَانَ عَنْ مَنْصُورِ بْنِ أَبِي الْأَسْوَدِ عَنْ لَيْثٍ عَنْ الرَّبِيعِ بْنِ أَنَسٍ عَنْ أَنَسٍ قَالَ قَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَنَا أَوَّلُهُمْ خُرُوجًا وَأَنَا قَائِدُهُمْ إِذَا وَفَدُوا وَأَنَا خَطِيبُهُمْ إِذَا أَنْصَتُوا وَأَنَا مُسْتَشْفِعُكُمْ إِذَا حُبِسُوا وَأَنَا مُبَشِّرُهُمْ إِذَا أَيِسُوا الْكَرَامَةُ وَالْمَفَاتِيحُ يَوْمَئِذٍ بِيَدِي وَأَنَا أَكْرَمُ وَلَدِ آدَمَ عَلَى رَبِّي يَطُوفُ عَلَيَّ أَلْفُ خَادِمٍ كَأَنَّهُمْ بَيْضٌ مَكْنُونٌ أَوْ لُؤْلُؤٌ مَنْثُورٌ
Jis mums pasakė [Sa'id bin Sulaiman] iš [Mansur bin Abi Al Aswad], iš [Laits], iš [Ar Rabi' bin Anas], iš [Anas] Radliyallahu'anhu; Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam sakė: „Aš buvau pirmasis žmogus, kuris prisikėlė iš kapo Prisikėlimo dieną, aš buvau jų vadovas, kai jie atėjo, aš buvau jų atstovas, kai jie tylėjo, aš buvau tas, kuris prašė užtarimo už juos, kai jie buvo įstrigę mahsyar laukuose, aš buvau tas žmogus, kuris jiems pranešdavo žinią, kai jie buvo neviltyje. Tos dienos šlovė ir raktai yra mano rankose, ir aš, Adomo Alaihi sūnus, siunčiu kilniausius sveikinimus savo Viešpaties akyse, aplink mane tūkstantis tarnų, tarsi jie būtų balti brangakmeniai ar išsklaidyti perlai“.
Hadith
Imam Darimi : 49
أخبرنا عبد الله بن عبد الحكم المصري حدثنا بكر بن مضر عن جعفر بن ربيعة عن صالح هو ابن عطاء بن خباب مولى بني الدئل عن عطاء بن أبي رباح عن جابر بن عبد الله أن النبي صلى الله عليه وسلم قال أنا قائد المرسلين ولا فخر وأنا خاتم النبيين ولا فخر وأنا أول شافع وأول مشفع ولا فخر
[Abdullah bin Abdul Hakam Al Mishri] mums pasakė [Bakar bin Mudlar] iš [Ja'far bin Rabi'ah], iš [Salih Ibn 'Atha` bin Khabbab], buvusio vergo iš Bani Al Duil iš ['Atha` bin Abi Rabbah], iš [Jabir bin Abdullah] Radliyallahu'anhu, kad Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) sakė: „Aš esu Pasiuntinių vadovas ir nėra jokios arogancijos, Aš esu Pranašų priedanga ir nėra jokios arogancijos, Aš esu pirmasis asmuo, kuris užtars ir pirmasis asmuo, į kurį bus užtarta, ir nėra jokios arogancijos“.
Hadith
Imam Darimi : 50
حدثنا محمد بن عباد حدثنا سفيان هو ابن عيينة عن ابن جدعان عن أنس أن النبي صلى الله عليه وسلم قال أنا أول من يأخذ بحلقة باب الجنة فأقعقعها قال أنس كأني أنظر إلى يد رسول الله صلى الله عليه وسلم يحركها وصف لنا سفيان كذا وجمع أبو عبد الله أصابعه وحركها قال وقال له ثابت مسست يد رسول الله صلى الله عليه وسلم بيدك قال نعم قال فأعطنيها أقبلها
Mums [Muhammadas bin 'Abbadas] papasakojo mums [Sufyan Ibn 'Uyainah] iš [Ibn Jud'aan] iš [Anaso], kad pranašas sallallaahu 'alaihi wasallam sakė: „Iš Jabiro bin Abdilos pranašas sallallaahu 'alaihi wasallam sakė: Aš pirmasis laikiau dangaus vartų virvę ir ją pajudinau.“ Anasas pasakė: „Atrodė, lyg mačiau Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam ranką ją judinančią, ir Sufyanas taip pat paminėjo -istoriją-, ir Abu Abdullah, laikantis jo ranką ir ją judinant,“ pasakotojas pasakė; Thabitas jo paklausė: „Ar laikai pranašo sallallaahu 'alaihi wasallam ranką savo ranka?“ Jis atsakė: „Jis net davė man ranką pabučiuoti.“
Hadith
Imam Darimi : 51
أخبرنا أحمد بن عبد الله حدثنا حسين بن علي عن زائدة عن المختار بن فلفل عن أنس قال قال رسول الله صلى الله عليه وسلم أنا أول شافع في الجنة
[Ahmad bin Abdullah] mums pasakė, kad [Husain bin Ali] iš [Zaidah], iš [Al Mukhtar bin Fulful], iš [Anas] jis pasakė: „Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam“ pasakė: „Aš esu pirmasis asmuo danguje, kuris užtaria.“
Hadith
Imam Darimi : 52
أَخْبَرَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ صَالِحٍ حَدَّثَنِي اللَّيْثُ حَدَّثَنِي يَزِيدُ هُوَ ابْنُ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ الْهَادِ عَنْ عَمْرِو بْنِ أَبِي عَمْرٍو عَنْ أَنَسِ بْنِ مَالِكٍ قَالَ سَمِعْتُ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَقُولُ إِنِّي لَأَوَّلُ النَّاسِ تَنْشَقُّ الْأَرْضُ عَنْ جُمْجُمَتِي يَوْمَ الْقِيَامَةِ وَلَا فَخْرَ وَأُعْطَى لِوَاءَ الْحَمْدِ وَلَا فَخْرَ وَأَنَا سَيِّدُ النَّاسِ يَوْمَ الْقِيَامَةِ وَلَا فَخْرَ وَأَنَا أَوَّلُ مَنْ يَدْخُلُ الْجَنَّةَ يَوْمَ الْقِيَامَةِ وَلَا فَخْرَ وَآتِي بَابَ الْجَنَّةِ فَآخُذُ بِحَلْقَتِهَا فَيَقُولُونَ مَنْ هَذَا فَأَقُولُ أَنَا مُحَمَّدٌ فَيَفْتَحُونَ لِي فَأَدْخُلُ فَأَجِدُ الْجَبَّارَ مُسْتَقْبِلِي فَأَسْجُدُ لَهُ فَيَقُولُ ارْفَعْ رَأْسَكَ يَا مُحَمَّدُ وَتَكَلَّمْ يُسْمَعْ مِنْكَ وَقُلْ يُقْبَلْ مِنْكَ وَاشْفَعْ تُشَفَّعْ فَأَرْفَعُ رَأْسِي فَأَقُولُ أُمَّتِي أُمَّتِي يَا رَبِّ فَيَقُولُ اذْهَبْ إِلَى أُمَّتِكَ فَمَنْ وَجَدْتَ فِي قَلْبِهِ مِثْقَالَ حَبَّةٍ مِنْ شَعِيرٍ مِنْ الْإِيمَانِ فَأَدْخِلْهُ الْجَنَّةَ فَأَذْهَبُ فَمَنْ وَجَدْتُ فِي قَلْبِهِ مِثْقَالَ ذَلِكَ أَدْخَلْتُهُمْ الْجَنَّةَ فَأَجِدُ الْجَبَّارَ مُسْتَقْبِلِي فَأَسْجُدُ لَهُ فَيَقُولُ ارْفَعْ رَأْسَكَ يَا مُحَمَّدُ وَتَكَلَّمْ يُسْمَعْ مِنْكَ وَقُلْ يُقْبَلْ مِنْكَ وَاشْفَعْ تُشَفَّعْ فَأَرْفَعُ رَأْسِي فَأَقُولُ أُمَّتِي أُمَّتِي يَا رَبِّ فَيَقُولُ اذْهَبْ إِلَى أُمَّتِكَ فَمَنْ وَجَدْتَ فِي قَلْبِهِ مِثْقَالَ حَبَّةٍ مِنْ خَرْدَلٍ مِنْ الْإِيمَانِ فَأَدْخِلْهُ الْجَنَّةَ فَأَذْهَبُ فَمَنْ وَجَدْتُ فِي قَلْبِهِ مِثْقَالَ ذَلِكَ أَدْخَلْتُهُمْ الْجَنَّةَ وَفُرِغَ مِنْ حِسَابِ النَّاسِ وَأُدْخِلَ مَنْ بَقِيَ مِنْ أُمَّتِي فِي النَّارِ مَعَ أَهْلِ النَّارِ فَيَقُولُ أَهْلُ النَّارِ مَا أَغْنَى عَنْكُمْ أَنَّكُمْ كُنْتُمْ تَعْبُدُونَ اللَّهَ وَلَا تُشْرِكُونَ بِهِ شَيْئًا فَيَقُولُ الْجَبَّارُ فَبِعِزَّتِي لَأَعْتِقَنَّهُمْ مِنْ النَّارِ فَيُرْسِلُ إِلَيْهِمْ فَيَخْرُجُونَ مِنْ النَّارِ وَقَدْ امْتُحِشُوا فَيُدْخَلُونَ فِي نَهَرِ الْحَيَاةِ فَيَنْبُتُونَ فِيهِ كَمَا تَنْبُتُ الْحِبَّةُ فِي غُثَاءِ السَّيْلِ وَيُكْتَبُ بَيْنَ أَعْيُنِهِمْ هَؤُلَاءِ عُتَقَاءُ اللَّهِ فَيُذْهَبُ بِهِمْ فَيَدْخُلُونَ الْجَنَّةَ فَيَقُولُ لَهُمْ أَهْلُ الْجَنَّةِ هَؤُلَاءِ الْجَهَنَّمِيُّونَ فَيَقُولُ الْجَبَّارُ بَلْ هَؤُلَاءِ عُتَقَاءُ الْجَبَّارِ
[Abdullah bin Salih] mums pasakė, kad [Al Laits] man [Yazid Ibnu Abdullah bin Al Had] iš [`Amr bin Abu `Amr] iš [Anas bin Malik] Radliyallahu'anhu pasakė: „Girdėjau Alacho Pasiuntinį (SAW) sakant: „Iš tiesų, aš esu pirmasis asmuo, kurio žemė subyrės dėl mano šlovės Teismo dieną – vėliau – ir nebus jokios arogancijos. Aš esu pirmasis asmuo, įžengęs į dangų Prisikėlimo dieną, ir nebus jokios arogancijos. Aš prieisiu prie dangaus vartų ir laikysiu virvę. Jie – dangaus sargybiniai – klausia, kas yra šis asmuo?“ Aš atsakiau: „Aš esu Muhammadas. Tada jie man jas atidarė, tada aš įėjau ir radau Visagalį priešais save, todėl Jam nusilenkiau.“ Tada Jis tarė: „Pakelk galvą, o Muhammadai, ir kalbėk, ir tavo žodžiai bus išklausyti. Prašyk, ir tavo prašymas bus patenkintas. Melskis, ir galėsi užtarti.“ Taigi pakėliau galvą ir tariau: Mano žmonės, mano žmonės, o mano Viešpatie. Jis tarė: „Eikite pas savo žmones, ir kiekvieną, kurio širdyje rasite tikėjimą kviečio grūdo dydžio, aš tikrai įleisiu į dangų.“ Tada nuėjau, ir kiekvieną, kurį sutikau, kurio širdis buvo sėklos dydžio, aš įkėliau į dangų. Tada radau prieš save Visagalį, todėl Jam nusilenkiau. Jis tarė: „Pakelkite galvą ir kalbėkite, ir jūsų žodžiai bus išgirsti, ir sakykite juos, ir jie bus išgirsti, ir užtarkite, ir jūs galėsite užtarti.“ Taigi pakėliau galvą ir tariau savo žmonėms: „Viešpatie, tada Jis tarė: „Eikite pas savo žmones, kiekvieną, kurio širdyse rasite tikėjimą kviečio grūdo dydžio, tada leiskite jiems eiti į dangų.“ Tada nuėjau, ir kiekvieną, kurio širdyse rasiu tikėjimą grūdo dydžio, aš įkėliau į dangų. „Kai bus baigti visos žmonijos darbai ir likę mano žmonės bus įmesti į pragarą su pragaro gyventojais, – tarė pragaro gyventojai.“ Tau nenaudinga, kad garbinai Alachą Subhanahu wa Ta'ala ir su Juo nieko nesiejai. Todėl Visagalis tarė: „Mano didybe, aš juos išlaisvinsiu iš pragaro ugnies.“ Tada jiems buvo atsiųsta, ir jie buvo išvesti iš pragaro kepti, tada jie buvo įdėti į gyvenimo upę, tada jie augo kaip sėkla auga tekančiose putose, ir ant jų kaktos buvo užrašyta: „Tai žmonės, kuriuos išlaisvino Alachas Subhanahu wa Ta'ala.“ Tada jie buvo nuvesti ir įdėti į dangų. Taigi dangaus gyventojai jiems tarė: „Tai yra pragaro gyventojai“. Todėl Visagalis tarė: „O ne, tai žmonės, kuriuos išlaisvino Visagalis.“
Hadith
Imam Darimi : 53
أَخْبَرَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ صَالِحٍ حَدَّثَنِي مُعَاوِيَةُ عَنْ يُونُسَ بْنِ مَيْسَرَةَ عَنْ أَبِي إِدْرِيسَ الْخَوْلَانِيِّ عَنْ ابْنِ غَنْمٍ قَالَ نَزَلَ جِبْرِيلُ عَلَى رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَشَقَّ بَطْنَهُ ثُمَّ قَالَ جِبْرِيلُ قَلْبٌ وَكِيعٌ فِيهِ أُذُنَانِ سَمِيعَتَانِ وَعَيْنَانِ بَصِيرَتَانِ مُحَمَّدٌ رَسُولُ اللَّهِ الْمُقَفِّي الْحَاشِرُ خُلُقُكَ قَيِّمٌ وَلِسَانُكَ صَادِقٌ وَنَفْسُكَ مُطْمَئِنَّةٌ قَالَ أَبُو مُحَمَّد وَكِيعٌ يَعْنِي شَدِيدًا
[Abdullah bin Salih] man pasakė [Mu`awiyah] iš [Yunus bin Maisarah] iš [Abu Idris Al Khaulani] iš [Ibn Ghanm]: „Džibrilas Alaichas sveikino Alacho Pasiuntinį ir perrėžė jam pilvą, tada Džibrilas tarė: „Stipri širdis turi dvi ausis, kurios girdi, ir dvi akis, kurios mato. Muhammadas (sallallaahu 'alaihi wasallam). Rasulullah Al Muqaffa – pašlovintasis – ir Al Hasyir – rinkėjas – tavo moralė kilni, tavo liežuviu galima pasitikėti, o tavo siela rami.“ Abu Muhammadas sakė, kad žodžio „waki“ reikšmė yra stiprus.
Hadith
Imam Darimi : 54
أَخْبَرَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ صَالِحٍ حَدَّثَنِي مُعَاوِيَةُ عَنْ عُرْوَةَ بْنِ رُوَيْمٍ عَنْ عَمْرِو بْنِ قَيْسٍ أَنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ إِنَّ اللَّهَ أَدْرَكَ بِيَ الْأَجَلَ الْمَرْحُومَ وَاخْتَصَرَ لِيَ اخْتِصَارًا فَنَحْنُ الْآخِرُونَ وَنَحْنُ السَّابِقُونَ يَوْمَ الْقِيَامَةِ وَإِنِّي قَائِلٌ قَوْلًا غَيْرَ فَخْرٍ إِبْرَاهِيمُ خَلِيلُ اللَّهِ وَمُوسَى صَفِيُّ اللَّهِ وَأَنَا حَبِيبُ اللَّهِ وَمَعِي لِوَاءُ الْحَمْدِ يَوْمَ الْقِيَامَةِ وَإِنَّ اللَّهَ عَزَّ وَجَلَّ وَعَدَنِي فِي أُمَّتِي وَأَجَارَهُمْ مِنْ ثَلَاثٍ لَا يَعُمُّهُمْ بِسَنَةٍ وَلَا يَسْتَأْصِلُهُمْ عَدُوٌّ وَلَا يَجْمَعُهُمْ عَلَى ضَلَالَةٍ
Mums buvo pranešta, kad [Abdullah bin Salih] man [Mu`awiyah] pasakė iš ['Urwah bin Ruwaim] iš [Amr bin Qais]: Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam pasakė: „Alachas Subhanahu wa Ta'ala pranešė man apie mano gailestingos mirties pabaigą ir sutrumpino mano gyvenimą.“ Taigi, mes esame paskutiniai žmonės, bet mes esame pirmtakai Teismo dieną. Aš pasakysiu pareiškimą ir, atsiprašau, tai nėra arogancija. Ibrahimas yra artimas Alacho Subhanahu wa Ta'ala draugas (khalilullah-), Musa yra Alacho Subhanahu wa Ta'ala pasirinkimas, o aš esu Alacho Subhanahu wa Ta'ala mylimasis ir su manimi šlovės vėliava Teismo dieną. Iš tiesų, Alachas Subhanahu wa Ta'ala pažadėjo mano žmonėms ir apsaugojo juos nuo trijų dalykų; Jų neištiks baisus badas, jie nebus išsklaidyti priešo ir nesurinkti per klaidą.
Hadith
Imam Darimi : 55
حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ الْمُبَارَكِ حَدَّثَنَا مُعَاوِيَةُ بْنُ يَحْيَى حَدَّثَنَا أَرْطَاةُ بْنُ الْمُنْذِرِ عَنْ ضَمْرَةَ بْنِ حَبِيبٍ قَالَ سَمِعْتُ مَسْلَمَةَ السَّكُونِيَّ وَقَالَ غَيْرُ مُحَمَّدٍ سَلَمَةَ السَّكُونِيَّ قَالَ بَيْنَمَا نَحْنُ عِنْدَ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ إِذْ قَالَ قَائِلٌ يَا رَسُولَ اللَّهِ هَلْ أُتِيتَ بِطَعَامٍ مِنْ السَّمَاءِ قَالَ نَعَمْ أُتِيتُ بِطَعَامٍ قَالَ يَا نَبِيَّ اللَّهِ هَلْ كَانَ فِيهِ مِنْ فَضْلٍ قَالَ نَعَمْ قَالَ فَمَا فُعِلَ بِهِ قَالِ رُفِعَ إِلَى السَّمَاءِ وَقَدْ أُوحِيَ إِلَيَّ أَنِّي غَيْرُ لَابِثٍ فِيكُمْ إِلَّا قَلِيلًا ثُمَّ تَلْبَثُونَ حَتَّى تَقُولُوا مَتَى مَتَى ثُمَّ تَأْتُونِي أَفْنَادًا يُفْنِي بَعْضُكُمْ بَعْضًا بَيْنَ يَدَيْ السَّاعَةِ مُوتَانٌ شَدِيدٌ وَبَعْدَهُ سَنَوَاتُ الزَّلَازِلِ
[Muhammadas bin Al Mubarakas] mums pasakė, kad [Mu'awiyah bin Yahya] mums pasakė, kad [Arthah bin Al Mundziras] iš [Dlamrah bin Habib] pasakė: „Girdėjau Maslamah As Sakuni – remiantis tuo, ką sakė ne Muhammadas –“ [Salamah As Sakuni] pasakė: „Kai buvome su Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam, staiga kažkas paklausė: „O Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam, ar tau buvo duotas maistas iš dangaus?“ Jis atsakė: „Taip, man buvo duotas maistas.“ Jis vėl paklausė: „O Alacho Pranaše Subhanahu wa Ta'ala, ar dar liko maisto?“ Jis atsakė: „Taip.“ Jis vėl paklausė, kas jam buvo padaryta? Jis atsakė: „Jis buvo paimtas atgal į dangų, ir man buvo apreikšta, kad aš ilgai negyvensiu su jumis, o tada jūs toliau gyvensite, kol pasakysite: „Kurį laiką?““ Tada jūs atėjote pas mane grupėmis, kurios naikino viena kitą, iki pasaulio pabaigos bus siaubingų mirčių, o po jos ateis metai, kupini žemės drebėjimų.
Hadith
Imam Darimi : 56
أَخْبَرَنَا عُثْمَانُ بْنُ مُحَمَّدٍ حَدَّثَنَا يَزِيدُ بْنُ هَارُونَ أَخْبَرَنَا سُلَيْمَانُ التَّيْمِيُّ عَنْ أَبِي الْعَلَاءِ عَنْ سَمُرَةَ بْنِ جُنْدُبٍ أَنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أُتِيَ بِقَصْعَةٍ مِنْ ثَرِيدٍ فَوُضِعَتْ بَيْنَ يَدَيْ الْقَوْمِ فَتَعَاقَبُوهَا إِلَى الظُّهْرِ مِنْ غُدْوَةٍ يَقُومُ قَوْمٌ وَيَجْلِسُ آخَرُونَ فَقَالَ رَجُلٌ لِسَمُرَةَ بْنِ جُنْدُبٍ أَمَا كَانَتْ تُمَدُّ فَقَالَ سَمُرَةُ مِنْ أَيِّ شَيْءٍ تَعْجَبُ مَا كَانَتْ تُمَدُّ إِلَّا مِنْ هَا هُنَا وَأَشَارَ بِيَدِهِ إِلَى السَّمَاءِ
[Usmanas bin Muhammadas] mus informavo, kad [Yazidas bin Harunas] mus informavo, jog [Sulaimanas At Taimi] mus informavo iš [Abu Al 'Ala`] iš [Samuros bin Jundudo], jog Alacho Pasiuntiniui (sallallahu 'alaihi wasallam) buvo duotas didelis dubuo su mėsos koše, o dubuo buvo pastatytas tarp žmonių, ir jie paeiliui atliko pietų maldą (Dhuhr), vieni stovėdami, kiti sėdėdami. Kažkas paklausė Samuros bin Jundabo: „Ar šis maistas ką tik atkeliavo iš ten?“ Samurai atsakė: „Kuo tu stebiesi? Jis nebuvo atneštas kitaip nei iš ten“, – ir mostelėjo ranka į dangų.
Hadith
Imam Darimi : 57
حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ سَعِيدٍ أَخْبَرَنَا عَبْدُ الرَّحْمَنِ بْنُ مُحَمَّدٍ عَنْ أَشْعَثَ بْنِ سَوَّارٍ عَنْ أَبِي إِسْحَقَ عَنْ جَابِرِ بْنِ سَمُرَةَ قَالَ رَأَيْتُ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فِي لَيْلَةٍ إِضْحِيَانَ وَعَلَيْهِ حُلَّةٌ حَمْرَاءُ فَجَعَلْتُ أَنْظُرُ إِلَيْهِ وَإِلَى الْقَمَرِ قَالَ فَلَهُوَ كَانَ أَحْسَنَ فِي عَيْنِي مِنْ الْقَمَرِ
[Muhammadas bin Sa'idas] mums pasakė [Abdur Rahmanas bin Muhammadas] iš [Aš 'ats bin Shawwaras] iš [Abu Ishaqas] iš [Džabiras bin Samurah]: „Mačiau Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam per pilnaties naktį, ir jis vilkėjo raudonus drabužius, tada aš pakaitomis žiūrėdavau į jį ir į mėnulį.“
Hadith
Imam Darimi : 58
أَخْبَرَنَا إِبْرَاهِيمُ بْنُ الْمُنْذِرِ حَدَّثَنَا عَبْدُ الْعَزِيزِ بْنُ أَبِي ثَابِتٍ الزُّهْرِيُّ حَدَّثَنِي إِسْمَعِيلُ بْنُ إِبْرَاهِيمَ ابْنُ أَخِي مُوسَى عَنْ عَمِّهِ مُوسَى بْنِ عُقْبَةَ عَنْ كُرَيْبٍ عَنْ ابْنِ عَبَّاسٍ قَالَ كَانَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَفْلَجَ الثَّنِيَّتَيْنِ إِذَا تَكَلَّمَ رُئِيَ كَالنُّورِ يَخْرُجُ مِنْ بَيْنِ ثَنَايَاهُ
[Ibrahimas bin Al Mundziras] mums pasakė, kad [Abdul Azizas bin Abu Thabitas Az Zuhri] man [Ismailas bin Ibrahimas] – mano brolio sūnus Musa – man pasakė, kad jo dėdės [Musa bin 'Uqbah] iš [Kuraibo], nuo [Ibn Abbaso] Radliyallahu'anhu, jis sakė: „Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) turėjo klibančius kandžius, kai jis kalbėjo, atrodė, lyg tarp jo dviejų kandžių sklistų šviesa.“
Hadith
Imam Darimi : 59
أَخْبَرَنَا مَحْمُودُ بْنُ غَيْلَانَ حَدَّثَنَا يَزِيدُ بْنُ هَارُونَ أَخْبَرَنَا مِسْعَرٌ عَنْ عَبْدِ الْمَلِكِ بْنِ عُمَيْرٍ قَالَ قَالَ ابْنُ عُمَرَ مَا رَأَيْتُ أَحَدًا أَنْجَدَ وَلَا أَجْوَدَ وَلَا أَشْجَعَ وَلَا أَضْوَأَ وَأَوْضَأَ مِنْ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ
[Mahmudas bin Ghailanas] mums pasakė, kad [Yazidas bin Harunas] mums pasakė [Mis'arą] iš [Abdulio Maliko bin 'Umairo] jis pasakė; [Ibn Umaras] sakė: „Niekada nemačiau žmogaus, kuris būtų greitesnis kovoje, švaresnis, drąsesnis ir sumanesnis už Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam.“
Hadith
Imam Darimi : 60
أَخْبَرَنَا إِبْرَاهِيمُ بْنُ الْمُنْذِرِ الْحِزَامِيُّ حَدَّثَنَا عُبَيْدُ اللَّهِ بْنُ مُوسَى حَدَّثَنَا أُسَامَةُ بْنُ زَيْدٍ عَنْ أَبِي عُبَيْدَةَ بْنِ مُحَمَّدِ بْنِ عَمَّارِ بْنِ يَاسِرٍ قَالَ قُلْتُ لِلرُّبَيِّعِ بِنْتِ مُعَوِّذِ بْنِ عَفْرَاءَ صِفِي لَنَا رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقَالَتْ يَا بُنَيَّ لَوْ رَأَيْتَهُ رَأَيْتَ الشَّمْسَ طَالِعَةً
[Ibrahimas bin Al Mundziras Al Hizami] mums pasakė, kad [Ubaidullah bin Musa] mums pasakė, kad [Usamah bin Zaid] iš [Abu 'Ubaidah bin Muhammad bin 'Ammar bin Yasir] mums pasakė: „Aš pasakiau [Ar Rubai' bint Mu'awwidz bin 'Afra`]: „Prašau, papasakok man, kaip- Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam“, tada jis tarė: „O mano vaike, jei jį pamatytum, tai būtų lyg matytum tekančią saulę.“
