Imam Darimi (الامام الدارمي) - 3469 Hadith
Hadith
Imam Darimi : 21
حَدَّثَنَا فَرْوَةُ حَدَّثَنَا الْوَلِيدُ بْنُ أَبِي ثَوْرٍ الْهَمْدَانِيُّ عَنْ إِسْمَعِيلَ السُّدِّيِّ عَنْ عَبَّادٍ أَبِي يَزِيدَ عَنْ عَلِيِّ بْنِ أَبِي طَالِبٍ قَالَ كُنَّا مَعَ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ بِمَكَّةَ فَخَرَجْنَا مَعَهُ فِي بَعْضِ نَوَاحِيهَا فَمَرَرْنَا بَيْنَ الْجِبَالِ وَالشَّجَرِ فَلَمْ نَمُرَّ بِشَجَرَةٍ وَلَا جَبَلٍ إِلَّا قَالَ السَّلَامُ عَلَيْكَ يَا رَسُولَ اللَّهِ
[Farwah] mums pasakė [Al Walid bin Abu Tsaur Al Hamdani] iš [Isma'il As Suddi] iš ['Abbad bin Abu Yazid] iš [Ali bin Abu Talib] Radliyallahu'anhu, jis sakė: „Mes buvome su Pranašu (sallallaahu 'alaihi wasallam) Mekoje. Tada mes išėjome su juo ir nepraėjome pro nė vieną medį ar kalvą, bet jis tarė: „ASSALAMU 'ALAIKA YA RASULALLAH – saugumas visada su tavimi, o Pranašai Allah“.
Hadith
Imam Darimi : 22
أَخْبَرَنَا مُحَمَّدُ بْنُ يُوسُفَ حَدَّثَنَا سُفْيَانُ عَنْ الْأَعْمَشِ عَنْ شِمْرِ بْنِ عَطِيَّةَ عَنْ رَجُلٍ مِنْ مُزَيْنَةَ أَوْ جُهَيْنَةَ قَالَ صَلَّى رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ الْفَجْرَ فَإِذَا هُوَ بِقَرِيبٍ مِنْ مِائَةِ ذِئْبٍ قَدْ أَقْعَيْنَ وُفُودُ الذِّئَابِ فَقَالَ لَهُمْ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ تَرْضَخُوا لَهُمْ شَيْئًا مِنْ طَعَامِكُمْ وَتَأْمَنُونَ عَلَى مَا سِوَى ذَلِكَ فَشَكَوْا إِلَى رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ الْحَاجَةَ قَالَ فَآذِنُوهُنَّ قَالَ فَآذَنُوهُنَّ فَخَرَجْنَ وَلَهُنَّ عُوَاءٌ
[Muhammadas bin Yusufas] mums pasakė [Sufyanui] iš [Al A'masy], iš [Syimr bin 'Athiyah], iš [kažko] iš Muzainah arba Juhainah, jis pasakė: „Profesionalus Dievas (SAW)“ meldėsi auštant, o paaiškėjo, kad auštant meldėsi beveik šimtas vilkų, kurie visi jau tupėjo. Profesorius (SAW) jiems – draugams – tik pasakė: „Prašau, meskite šiek tiek savo maisto jų gaujai – vilkams – tada likęs jūsų maistas bus saugus.“ Tada jie pasiskundė Alacho Pasiuntiniui (SAW) dėl poreikio. Pranašas taip pat pasakė: „Pasakykite vilkams.“ Taigi draugai pasakė vilkų gaujai, kad jiems ko nors reikia ir jie turi praeiti. Vilkų gauja automatiškai pasišalino su staugimu.
Hadith
Imam Darimi : 23
أَخْبَرَنَا إِسْحَقُ بْنُ إِبْرَاهِيمَ حَدَّثَنَا أَبُو مُعَاوِيَةَ حَدَّثَنَا الْأَعْمَشُ عَنْ أَبِي سُفْيَانَ عَنْ أَنَسِ بْنِ مَالِكٍ قَالَ جَاءَ جِبْرِيلُ إِلَى رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَهُوَ جَالِسٌ حَزِينٌ وَقَدْ تَخَضَّبَ بِالدَّمِ مِنْ فِعْلِ أَهْلِ مَكَّةَ مِنْ قُرَيْشٍ فَقَالَ جِبْرِيلُ يَا رَسُولَ اللَّهِ هَلْ تُحِبُّ أَنْ أُرِيَكَ آيَةً قَالَ نَعَمْ فَنَظَرَ إِلَى شَجَرَةٍ مِنْ وَرَائِهِ فَقَالَ ادْعُ بِهَا فَدَعَا بِهَا فَجَاءَتْ وَقَامَتْ بَيْنَ يَدَيْهِ فَقَالَ مُرْهَا فَلْتَرْجِعْ فَأَمَرَهَا فَرَجَعَتْ فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ حَسْبِي حَسْبِي
[Ishaq bin Ibrahim] mums pasakė, kad [Abu Mu'awiyah] mums pasakė [Al A'masy] iš [Abu Sufyan] iš [Anas bin Malik] sakė: „Džibrilas atėjo pas Proseculah (SAW) صلى الله عليه الله عليه وسلم“, kai šis liūdnai sėdėjo krauju aptaškytas dėl Kureišo neištikimybės persekiojimo Mekoje. Tada Džibrilas tarė: „O Proseculah, ar nori, kad tau parodyčiau Subhanahu wa Ta'ala galios ženklą?“ Pranašas atsakė: „taip“. Tada jis pamatė už savęs medį. Džibrilas tarė: „Pašauk medį“. Jis jį pašaukė, ir medis atėjo bei atsistojo priešais jį. Tada Džibrilas tarė: „Liepk jam sugrįžti“. Taigi jis įsakė jam sugrįžti, ir medis grįžo į savo pradinę vietą. Alacho Pasiuntinys tarė: „Užteks“.
Hadith
Imam Darimi : 24
أَخْبَرَنَا إِسْحَقُ بْنُ إِبْرَاهِيمَ حَدَّثَنَا جَرِيرٌ وَأَبُو مُعَاوِيَةَ عَنْ الْأَعْمَشِ عَنْ أَبِي ظَبْيَانَ عَنْ ابْنِ عَبَّاسٍ قَالَ أَتَى رَجُلٌ مِنْ بَنِي عَامِرٍ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَلَا أُرِيكَ آيَةً قَالَ بَلَى قَالَ فَاذْهَبْ فَادْعُ تِلْكَ النَّخْلَةَ فَدَعَاهَا فَجَاءَتْ تَنْقُزُ بَيْنَ يَدَيْهِ قَالَ قُلْ لَهَا تَرْجِعْ قَالَ لَهَا رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ ارْجِعِي فَرَجَعَتْ حَتَّى عَادَتْ إِلَى مَكَانِهَا فَقَالَ يَا بَنِي عَامِرٍ مَا رَأَيْتُ رَجُلًا كَالْيَوْمِ أَسْحَرَ مِنْهُ
[Ishaq bin Ibrahim] pranešė mums [Jarir] ir [Abu Mu'awiyah] iš [Al A'masy] iš [Abu Zhabyan] iš [Ibn Abbas] Radliyallahu' anhu, jis pasakė; Kažkas iš Bani 'Amir atėjo pas Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam, tada Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam tarė: „Ar norėtumėte, kad parodyčiau jums ženklą? – Alacho didybė Subhanahu wa Ta'ala – jis atsakė: „Taip!“ Apaštalas tarė: „Eik ir pašauk datulių palmę.“ Tada jis ją pašaukė, ir datulių palmė šokinėjo priešais jį. Tada vyras tarė: „Liepk jam sugrįžti.“ Tada Rasulullah shallallaahu 'alaihi wasallam tarė medžiui: „Sugrįžk.“ Tada medis grįžo, kol pasiekė savo vietą, – žmogus pašaukė; „O 'Amir vaikai, nemačiau nė vieno žmogaus, kuris būtų labiau įgudęs magijoje nei jis.“
Hadith
Imam Darimi : 25
أَخْبَرَنَا إِسْمَعِيلُ بْنُ إِبْرَاهِيمَ حَدَّثَنَا شُعَيْبُ بْنُ صَفْوَانَ عَنْ عَطَاءِ بْنِ السَّائِبِ عَنْ أَبِي الضُّحَى عَنْ ابْنِ عَبَّاسٍ قَالَ دَعَا النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ بِلَالًا فَطَلَبَ بِلَالٌ الْمَاءَ ثُمَّ جَاءَ فَقَالَ لَا وَاللَّهِ مَا وَجَدْتُ الْمَاءَ فَقَالَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَهَلْ مِنْ شَنٍّ فَأَتَاهُ بِشَنٍّ فَبَسَطَ كَفَّيْهِ فِيهِ فَانْبَعَثَتْ تَحْتَ يَدَيْهِ عَيْنٌ قَالَ فَكَانَ ابْنُ مَسْعُودٍ يَشْرَبُ وَغَيْرُهُ يَتَوَضَّأُ
[Ismailas bin Ibrahimas] mums pasakė [Shuaib bin Shafwanas] iš ['Atha` bin As Sa`ibo] iš [Abu Al Dluhos] iš [Ibn Abbaso] Radliyallahu'anhu, jis sakė: „Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) pašaukė Bilalą, ir Bilalas ieškojo vandens, tada priėjo ir tarė: „Ne, prisiekiu Allahu Subhanahu wa Ta'ala, aš netarpininkauju vandeniui“. Tada Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) paklausė: „Ar turite vandens indą?“, tada jis – Bilalas – davė jam vandens indą, ir jis išskėtė rankas inde, tada vanduo tekėjo iš jo delnų, – sakė pasakotojas; Ibn Mas'udas ir kiti taip pat gėrė ir atliko apsiplovimą – iš vandens–.
Hadith
Imam Darimi : 26
أَخْبَرَنَا أَبُو النُّعْمَانَ حَدَّثَنَا أَبُو عَوَانَةَ عَنْ الْأَسْوَدِ بْنِ قَيْسٍ عَنْ نُبَيْحٍ الْعَنَزِيِّ قَالَ قَالَ جَابِرُ بْنُ عَبْدِ اللَّهِ غَزَوْنَا أَوْ سَافَرْنَا مَعَ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَنَحْنُ يَوْمَئِذٍ بِضْعَةَ عَشَرَ وَمِائَتَانِ فَحَضَرَتْ الصَّلَاةُ فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ هَلْ فِي الْقَوْمِ مِنْ طَهُورٍ فَجَاءَ رَجُلٌ يَسْعَى بِإِدَاوَةٍ فِيهَا شَيْءٌ مِنْ مَاءٍ لَيْسَ فِي الْقَوْمِ مَاءٌ غَيْرُهُ فَصَبَّهُ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فِي قَدَحٍ ثُمَّ تَوَضَّأَ فَأَحْسَنَ الْوُضُوءَ ثُمَّ انْصَرَفَ وَتَرَكَ الْقَدَحَ فَرَكِبَ النَّاسُ ذَلِكَ الْقَدَحَ وَقَالُوا تَمَسَّحُوا تَمَسَّحُوا فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ عَلَى رِسْلِكُمْ حِينَ سَمِعَهُمْ يَقُولُونَ ذَلِكَ فَوَضَعَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ كَفَّهُ فِي الْمَاءِ وَالْقَدَحِ وَقَالَ بِسْمِ اللَّهِ ثُمَّ قَالَ أَسْبِغُوا الطُّهُورَ فَوَالَّذِي هُوَ ابْتَلَانِي بِبَصَرِي لَقَدْ رَأَيْتُ الْعُيُونَ عُيُونَ الْمَاءِ تَخْرُجُ مِنْ بَيْنِ أَصَابِعِهِ فَلَمْ يَرْفَعْهَا حَتَّى تَوَضَّئُوا أَجْمَعُونَ
[Abu An Nu'man] mums [Abu 'Awanah] iš [Al Aswad bin Qais] iš [Nubaih Al 'Anazi] pasakė; [Jabir bin Abdullah] pasakė: „Mes kovojome arba keliavome su Pranašu (tebūnie jam ramybė ir ramybė)“. Tą dieną mūsų buvo du šimtai. Tada atėjo maldos metas. Rasulullah (tebūnie jam ramybė ir ramybė) paklausė: „Ar visi tyri?“ Tada kažkas atėjo nešinas odiniu kanistru, pripildytu vandens, ir jame nebuvo daugiau vandens, išskyrus tą vandenį. Tada Alacho Pasiuntinys įpylė vandens į didesnį indą, tada atliko geriausią apsiplovimą ir nusisuko nuo indo. Taigi žmonės puolė prie indo sakydami: „Jums tereikia jį patrinti.“ Tada Rasulullah (tebūnie jam ramybė ir ramybė) tarė: „Atsiprašau, duokite man kelią“. Apaštalas tai pasakė, kai išgirdo juos kalbant aukščiau. Toliau, Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam, įdėjo delnus į vandenį ir tarė: „Vardan Alacho Subhanahu wa Ta'ala“, tada jis tarė: „Baik savo apsiplovimą.“ – Džabiras Radliyallahu'anhu – tarė: „Prisiekiu Tuo, kuris neužtemdo mano regėjimo, aš aiškiai mačiau vandenį, tekantį iš jo pirštų, ir jis nepakėlė rankų, kol visi neatliko apsiplovimo.“
Hadith
Imam Darimi : 27
أَخْبَرَنَا أَبُو الْوَلِيدِ الطَّيَالِسِيُّ وَسَعِيدُ بْنُ الرَّبِيعِ قَالَا حَدَّثَنَا شُعْبَةُ عَنْ عَمْرِو بْنِ مُرَّةَ وَحُصَيْنٍ سَمِعَا سَالِمَ بْنَ أَبِي الْجَعْدِ يَقُولُ سَمِعْتُ جَابِرَ بْنَ عَبْدِ اللَّهِ قَالَ أَصَابَنَا عَطَشٌ فَجَهَشْنَا فَانْتَهَيْنَا إِلَى رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَوَضَعَ يَدَهُ فِي تَوْرٍ فَجَعَلَ يَفُورُ كَأَنَّهُ عُيُونٌ مِنْ خَلَلِ أَصَابِعِهِ وَقَالَ اذْكُرُوا اسْمَ اللَّهِ فَشَرِبْنَا حَتَّى وَسِعَنَا وَكَفَانَا وَفِي حَدِيثِ عَمْرِو بْنِ مُرَّةَ فَقُلْنَا لِجَابِرٍ كَمْ كُنْتُمْ قَالَ كُنَّا أَلْفًا وَخَمْسَ مِائَةٍ وَلَوْ كُنَّا مِائَةَ أَلْفٍ لَكَفَانَا
Mums pranešta, kad [Abu Al Walid Al Thayalitsi] ir [Sa'id bin Ar Rabi'] abu sakė; mums [Syu'bah] papasakojo iš [Amr bin Murrah] ir [Hushain] girdėjo [Salim bin Abu Ja'd] sakant: „Girdėjau [Jabir bin Abdullah] Radliyallahu'anhu sakant; jautėmės labai ištroškę ir greitai nuėjome pas Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam, tada jis įkišo ranką į puodą, ir iš jo pirštų tryško vanduo kaip šaltinis, ir jis tarė: „Tarkite Alacho Subhanahu wa Ta'ala vardą“ – taigi mes taip pat tarėme Alacho Subhanahu wa Ta'ala vardą – ir gėrėme, kol pasisotinome ir turėjome pakankamai.“ Amru bin Murrah hadise mes paklausėme Jabir Radliyallahu'anhu: „Kiek iš jūsų tuo metu?“ – atsakė jis; Mūsų buvo tūkstantis penki šimtai, net jei tuo metu mūsų būtų buvę šimtas tūkstančių, mums to vandens būtų pakakę.
Hadith
Imam Darimi : 28
أَخْبَرَنَا مُحَمَّدُ بْنُ عَبْدِ اللَّهِ الرَّقَاشِيُّ حَدَّثَنَا جَعْفَرُ بْنُ سُلَيْمَانَ حَدَّثَنَا الْجَعْدُ أَبُو عُثْمَانَ حَدَّثَنَا أَنَسُ بْنُ مَالِكٍ حَدَّثَنَا جَابِرُ بْنُ عَبْدِ اللَّهِ قَالَ شَكَا أَصْحَابُ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ إِلَى رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ الْعَطَشَ فَدَعَا بِعُسٍّ فَصُبَّ فِيهِ مَاءٌ وَوَضَعَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَدَهُ فِيهِ قَالَ فَجَعَلْتُ أَنْظُرُ إِلَى الْمَاءِ يَنْبُعُ عُيُونًا مِنْ بَيْنِ أَصَابِعِ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَالنَّاسُ يَسْتَقُونَ حَتَّى اسْتَقَى النَّاسُ كُلُّهُمْ
[Muhammadas bin Abdullah Ar Raqqasyi] mums pasakė, kad [Ja'faras bin Sulaimanas] mums pasakė, kad [Al Ja'du Abu Uthmanas] mums pasakė, kad [Anas bin Malik] Radliyallahu'anhu mums pasakė [Jabiras bin Abdullah] Radliyallahu'anhu, jis tarė: „Propagano (sallallahu 'alaihi wasallam) palydovai skundėsi jam dėl troškulio, kurį jie jautė, tada jis paprašė didelio indo ir įpylė į jį vandens, o propaganas (sallallahu 'alaihi wasallam) įkišo ranką į indą.“ Pasakotojas sakė: „Mačiau vandens šaltinius, trykštančius iš pranašo (sallallahu 'alaihi wasallam) pirštų, žmonės ėmė jį atsigerti, kad visi galėtų iš jo gerti.“
Hadith
Imam Darimi : 29
أَخْبَرَنَا عُبَيْدُ اللَّهِ بْنُ مُوسَى عَنْ إِسْرَائِيلَ عَنْ مَنْصُورٍ عَنْ إِبْرَاهِيمَ عَنْ عَلْقَمَةَ عَنْ عَبْدِ اللَّهِ قَالَ سَمِعَ عَبْدُ اللَّهِ بِخَسْفٍ فَقَالَ كُنَّا أَصْحَابَ مُحَمَّدٍ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ نَعُدُّ الْآيَاتِ بَرَكَةً وَأَنْتُمْ تَعُدُّونَهَا تَخْوِيفًا إِنَّا بَيْنَمَا نَحْنُ مَعَ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَلَيْسَ مَعَنَا مَاءٌ فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ اطْلُبُوا مَنْ مَعَهُ فَضْلُ مَاءٍ فَأُتِيَ بِمَاءٍ فَصَبَّهُ فِي الْإِنَاءِ ثُمَّ وَضَعَ كَفَّهُ فِيهِ فَجَعَلَ الْمَاءُ يَخْرُجُ مِنْ بَيْنِ أَصَابِعِهِ ثُمَّ قَالَ حَيَّ عَلَى الطَّهُورِ الْمُبَارَكِ وَالْبَرَكَةُ مِنْ اللَّهِ تَعَالَى فَشَرِبْنَا و قَالَ عَبْدُ اللَّهِ كُنَّا نَسْمَعُ تَسْبِيحَ الطَّعَامِ وَهُوَ يُؤْكَلُ
Pranešęs mums [Ubaidullah bin Musa] iš [Izraelio], iš [Mansūro], iš [Ibrahimo], iš [Alqamah], iš [Abdullaho], jis tarė: „Abdullah išgirdo apie mėnulio užtemimą, tada jis tarė: „Mes, pranašo Muhammado (tebūnie jam ramybė ir ramybė) draugai, laikome Alacho galios ženklus palaiminimu, o jūs juos laikote kažkuo bauginančiu.“ Iš tiesų, kai buvome su pranašu (tebūnie jam ramybė ir ramybė), neturėjome vandens. Tada pranašas (tebūnie jam ramybė ir ramybė) tarė: „Paklauskite tų, kurie turi vandens perteklių.“ „Tada jis buvo atneštas Alacho Pasiuntiniui (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaiminimas), ir jis supylė jį į indą, įdėjo į jį delną, ir iš Pranašo (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaiminimas) pirštų tryško vanduo, ir jis sušuko: „Greitai ateik ir apsivalyk, kuris kupinas palaiminimų, ir šis palaiminimas priklauso tik Alachui, Subhanahu wa Ta'alai“, tada mes jį išgėrėme. Abdullah pasakė: „Anksčiau mes net girdėdavome maisto maldą, kol jis buvo valgomas.“
Hadith
Imam Darimi : 30
أَخْبَرَنَا مُحَمَّدُ بْنُ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ نُمَيْرٍ حَدَّثَنَا أَبُو الْجَوَّابِ عَنْ عَمَّارِ بْنِ رُزَيْقٍ عَنْ الْأَعْمَشِ عَنْ إِبْرَاهِيمَ عَنْ عَلْقَمَةَ عَنْ عَبْدِ اللَّهِ قَالَ زُلْزِلَتْ الْأَرْضُ عَلَى عَهْدِ عَبْدِ اللَّهِ فَأُخْبِرَ بِذَلِكَ فَقَالَ إِنَّا كُنَّا أَصْحَابَ مُحَمَّدٍ نَرَى الْآيَاتِ بَرَكَاتٍ وَأَنْتُمْ تَرَوْنَهَا تَخْوِيفًا بَيْنَا نَحْنُ مَعَ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فِي سَفَرٍ إِذْ حَضَرَتْ الصَّلَاةُ وَلَيْسَ مَعَنَا مَاءٌ إِلَّا يَسِيرٌ فَدَعَا رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ بِمَاءٍ فِي صَحْفَةٍ وَوَضَعَ كَفَّهُ فِيهِ فَجَعَلَ الْمَاءُ يَنْبَجِسُ مِنْ بَيْنِ أَصَابِعِهِ ثُمَّ نَادَى حَيَّ عَلَى الْوَضُوءِ وَالْبَرَكَةُ مِنْ اللَّهِ فَأَقْبَلَ النَّاسُ فَتَوَضَّئُوا وَجَعَلْتُ لَا هَمَّ لِي إِلَّا مَا أُدْخِلُهُ بَطْنِي لِقَوْلِهِ وَالْبَرَكَةُ مِنْ اللَّهِ فَحَدَّثْتُ بِهِ سَالِمَ بْنَ أَبِي الْجَعْدِ فَقَالَ كَانُوا خَمْسَ عَشْرَةَ مِائَةٍ
[Muhammadas bin Abdullah bin Numairas] mums [Abu Al Jawwabas] iš ['Amaro bin Ruzaiqo], iš [Al A'masy], iš [Ibrahimo], iš [Alqamaho], iš [Abdullaho] mums pasakė: „Abdullaho laikais įvyko žemės drebėjimas, ir šis įvykis buvo praneštas Abdullahui, ir jis pasakė: „Mes, draugai, laikome ženklus – Alacho Subhanahu wa Ta'ala didybę – palaiminimu, o jūs juos laikote bauginančiais dalykais.“ Kartą, kai buvome su Prosecco صلى الله عليه وسلم keliavome, staiga atėjo maldos laikas, o mes nepasiėmėme vandens, tik šiek tiek. Tada Prosecco صلى الله عليه وسلم paprašė vandens dideliame inde ir uždėjo ant jo delną. Keista, vanduo ištryško tarp jo pirštų, ir tada jis sušuko: „Sveiki, ateik čia pasiimti apsiplovimo vandens ir palaiminimo iš Alacho Subhanahu wa Ta'ala“. Taigi visi prausėsi, o aš neturėjau jokio noro, išskyrus tai, kad norėjau tik atsigerti ir įsipilti vandens į skrandį, nes jis pasakė: „Palaiminimas iš Alacho“. Aš papasakojau apie įvykį [Salimui bin Abu Al Dža'dui], ir jis pasakė; tuo metu jų buvo penkiolika žmonių.
Hadith
Imam Darimi : 31
أَخْبَرَنَا عُثْمَانُ بْنُ عُمَرَ أَخْبَرَنَا مُعَاذُ بْنُ الْعَلَاءِ عَنْ نَافِعٍ عَنْ ابْنِ عُمَرَ أَنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ كَانَ يَخْطُبُ إِلَى جِذْعٍ فَلَمَّا اتَّخَذَ الْمِنْبَرَ حَنَّ الْجِذْعُ حَتَّى أَتَاهُ فَمَسَحَهُ
Mums buvo pranešta [Uthman bin Umar], mums [Mu'adz bin Al 'Ala`] buvo pranešta iš [Nafi'] iš [Ibn Umar]. Pradžioje pranašas (sallallaahu 'alaihi wa sallam) visada pamokslaudavo atsiremdamas į medžio gabalą. Kai jis pasinaudodavo sakykla – ir mediena nebebuvo naudojama – mediena sudejuodavo, todėl jis ją paglostydavo.
Hadith
Imam Darimi : 32
أَخْبَرَنَا مُحَمَّدُ بْنُ حُمَيْدٍ حَدَّثَنَا تَمِيمُ بْنُ عَبْدِ الْمُؤْمِنِ حَدَّثَنَا صَالِحُ بْنُ حَيَّانَ حَدَّثَنِي ابْنُ بُرَيْدَةَ عَنْ أَبِيهِ قَالَ كَانَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ إِذَا خَطَبَ قَامَ فَأَطَالَ الْقِيَامَ فَكَانَ يَشُقُّ عَلَيْهِ قِيَامُهُ فَأُتِيَ بِجِذْعِ نَخْلَةٍ فَحُفِرَ لَهُ وَأُقِيمَ إِلَى جَنْبِهِ قَائِمًا لِلنَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَكَانَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ إِذَا خَطَبَ فَطَالَ الْقِيَامُ عَلَيْهِ اسْتَنَدَ إِلَيْهِ فَاتَّكَأَ عَلَيْهِ فَبَصُرَ بِهِ رَجُلٌ كَانَ وَرَدَ الْمَدِينَةَ فَرَآهُ قَائِمًا إِلَى جَنْبِ ذَلِكَ الْجِذْعِ فَقَالَ لِمَنْ يَلِيهِ مِنْ النَّاسِ لَوْ أَعْلَمُ أَنَّ مُحَمَّدًا يَحْمَدُنِي فِي شَيْءٍ يَرْفُقُ بِهِ لَصَنَعْتُ لَهُ مَجْلِسًا يَقُومُ عَلَيْهِ فَإِنْ شَاءَ جَلَسَ مَا شَاءَ وَإِنْ شَاءَ قَامَ فَبَلَغَ ذَلِكَ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقَالَ ائْتُونِي بِهِ فَأَتَوْهُ بِهِ فَأُمِرَ أَنْ يَصْنَعَ لَهُ هَذِهِ الْمَرَاقِيَ الثَّلَاثَ أَوْ الْأَرْبَعَ هِيَ الْآنَ فِي مِنْبَرِ الْمَدِينَةِ فَوَجَدَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فِي ذَلِكَ رَاحَةً فَلَمَّا فَارَقَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ الْجِذْعَ وَعَمَدَ إِلَى هَذِهِ الَّتِي صُنِعَتْ لَهُ جَزِعَ الْجِذْعُ فَحَنَّ كَمَا تَحِنُّ النَّاقَةُ حِينَ فَارَقَهُ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَزَعَمَ ابْنُ بُرَيْدَةَ عَنْ أَبِيهِ أَنَّ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ حِينَ سَمِعَ حَنِينَ الْجِذْعِ رَجَعَ إِلَيْهِ فَوَضَعَ يَدَهُ عَلَيْهِ وَقَالَ اخْتَرْ أَنْ أَغْرِسَكَ فِي الْمَكَانِ الَّذِي كُنْتَ فِيهِ فَتَكُونَ كَمَا كُنْتَ وَإِنْ شِئْتَ أَنْ أَغْرِسَكَ فِي الْجَنَّةِ فَتَشْرَبَ مِنْ أَنْهَارِهَا وَعُيُونِهَا فَيَحْسُنُ نَبْتُكَ وَتُثْمِرُ فَيَأْكُلَ أَوْلِيَاءُ اللَّهِ مِنْ ثَمَرَتِكَ وَنَخْلِكَ فَعَلْتُ فَزَعَمَ أَنَّهُ سَمِعَ مِنْ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَهُوَ يَقُولُ لَهُ نَعَمْ قَدْ فَعَلْتُ مَرَّتَيْنِ فَسُئِلَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقَالَ اخْتَارَ أَنْ أَغْرِسَهُ فِي الْجَنَّةِ
[Muhammadas bin Humaidas] mums pasakė, [Tamimas bin 'Abdul Mukminas] mums pasakė, [Salih bin Hayyanas] man [Ibnu Buraidah] iš [jo tėvo] sakė: „Iš pradžių pranašas (sallallaahu 'alaihi wa sallam) pamokslaudavo stovėdamas ir ilgai stovėdavo. Todėl jam tai buvo labai našta. Tada jis atnešė datulių palmių lapų, iš žemės iškasė balą ir pasodino datulių palmę šalia pranašo (sallallaahu 'alaihi wa sallam), kad galėtų ja naudotis stovėdamas. Jei pranašas ilgai pamokslaudavo ir stovėdavo, jis atsiremdavo į datulių palmę. Vyras, ką tik atvykęs į Mediną, matė šį įvykį – jis stovėjo šalia datulių palmės. Taigi vyras išreiškė savo susirūpinimą aplinkiniams; „Jei būčiau žinojęs, kad Muhammadas pagirs mane už tai, kad padariau kažką, kas palengvina jo naštą, būčiau padaręs jam kėdę, ant kurios jis galėtų atsistoti – jei norėtų, galėtų sėdėti, o jei norėtų, galėtų stovėti toje vietoje.“ Tada šis reikalas buvo perduotas Alacho Pasiuntiniui (SAW) ir jis tarė: „Atveskite tą asmenį pas mane“. Tada šis asmuo buvo atvestas ir jam buvo įsakyta pagaminti laiptus su trimis ar keturiomis pakopomis, panašiais į tuos, kurie dabar yra Medinos sakykloje. صلى الله عليه ... Ibn Buraidhah iš savo tėvo tikėjo, kad Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam), išgirdęs datulių palmės aimanavimą, vėl uždėjo ant jos ranką ir tarė: „Pasirink, ar aš tave pasodinsiu atgal į pradinę vietą, ar pasodinsiu tave – vėliau – danguje, kad galėtum iš upių ir šaltinių semti vandenį, kuris padarys tavo augimą gerą ir vaisingą, ir kad Alacho Subhanahu wa Ta'ala šventieji galėtų valgyti tavo vaisius – datules – tada aš tai padarysiu.“ Ibn Buraidhah tėvas tikėjo, kad iš Pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam) girdėjo, jog jis tarė datulių palmei: „Gerai, aš tai padariau“, – Pranašas du kartus pakartojo savo žodžius. Tada Pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam) buvo paklaustas, ir jis atsakė: „Aš pasirinkau stiebą, kad vėliau galėčiau jį pasodinti danguje.“
Hadith
Imam Darimi : 33
أَخْبَرَنَا مُحَمَّدُ بْنُ كَثِيرٍ عَنْ سُلَيْمَانَ بْنِ كَثِيرٍ عَنْ الزُّهْرِيِّ عَنْ سَعِيدِ بْنِ الْمُسَيَّبِ عَنْ جَابِرِ بْنِ عَبْدِ اللَّهِ الْأَنْصَارِيِّ قَالَ كَانَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَقُومُ إِلَى جِذْعٍ قَبْلَ أَنْ يُجْعَلَ الْمِنْبَرُ فَلَمَّا جُعِلَ الْمِنْبَرُ حَنَّ ذَلِكَ الْجِذْعُ حَتَّى سَمِعْنَا حَنِينَهُ فَوَضَعَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَدَهُ عَلَيْهِ فَسَكَنَ
[Muhammadas bin Kathiras] mums pranešė iš [Sulaimano bin Kathiro], iš [Az Zuhri], iš [Sa'ido bin Al Musayyibo], iš [Jabiro bin Abdullah], kad Radliyallahu'anhu sakė: „Alacho Pasiuntinys (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaiminimas) stovėdavo, atsiremdamas į datulių palmę, prieš pastatant sakyklą. Kai sakykla būdavo pastatoma, datulių palmė dejuodavo, kol išgirsdavome jos dejavimą, tada Alacho Pasiuntinys (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaiminimas) uždėdavo ant jos ranką ir ji nutilo.“
Hadith
Imam Darimi : 34
حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ كَثِيرٍ حَدَّثَنَا سُلَيْمَانُ بْنُ كَثِيرٍ عَنْ يَحْيَى بْنِ سَعِيدٍ عَنْ حَفْصِ بْنِ عُبَيْدِ اللَّهِ عَنْ جَابِرِ بْنِ عَبْدِ اللَّهِ قَالَ كَانَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَخْطُبُ إِلَى خَشَبَةٍ فَلَمَّا صُنِعَ الْمِنْبَرُ فَجَلَسَ عَلَيْهِ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ حَنَّتْ حَنِينَ الْعِشَارِ حَتَّى وَضَعَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَدَهُ عَلَيْهَا فَسَكَنَتْ
[Muhammadas bin Katsiras] mums pasakė [Sulaimanas bin Katsiras] iš [Yahya bin Sa'id], iš [Hafs bin Ubaidullah], iš [Jabir bin Abdullah] Radliyallahu'anhu, jis sakė: „Anksčiau pranašas (sallallaahu 'alaihi wa sallam) pamokslavo atsiremdamas į medinę lazdą, todėl, kai būdavo pastatyta sakykla, pranašas (sallallaahu 'alaihi wa sallam) atsisėdo ant jos, tada medinė lazda sudejavo kaip kupranugarė, todėl pranašas (sallallaahu 'alaihi wa sallam) uždėjo ant jos rankas ir ji nutilo.“
Hadith
Imam Darimi : 35
أَخْبَرَنَا فَرْوَةُ حَدَّثَنَا يَحْيَى بْنُ زَكَرِيَّا عَنْ أَبِيهِ عَنْ أَبِي إِسْحَقَ عَنْ سَعِيدِ بْنِ أَبِي كَرِبٍ عَنْ جَابِرِ بْنِ عَبْدِ اللَّهِ قَالَ حَنَّتْ الْخَشَبَةُ حَنِينَ النَّاقَةِ الْخَلُوجِ
[Farwah] mums pasakė [Yahya bin Zakaria] iš [savo tėvo], iš [Abu Ishaq], iš [Sa'id bin Abu Karb], iš [Jabir bin Abdullah] Radliyallahu'anhu, jis tarė: „Rąstas dejavo kaip kupranugarė, vejanti savo veršelį.“
Hadith
Imam Darimi : 36
أَخْبَرَنَا زَكَرِيَّا بْنُ عَدِيٍّ عَنْ عُبَيْدِ اللَّهِ بْنِ عَمْرٍو عَنْ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ مُحَمَّدِ بْنِ عَقِيلٍ عَنْ الطُّفَيْلِ بْنِ أُبَيِّ بْنِ كَعْبٍ عَنْ أَبِيهِ قَالَ كَانَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يُصَلِّي إِلَى جِذْعٍ وَيَخْطُبُ إِلَيْهِ إِذْ كَانَ الْمَسْجِدُ عَرِيشًا فَقَالَ لَهُ رَجُلٌ مِنْ أَصْحَابِهِ أَلَا نَجْعَلُ لَكَ عَرِيشًا تَقُومُ عَلَيْهِ يَرَاكَ النَّاسُ يَوْمَ الْجُمُعَةِ وَتُسْمِعُ مِنْ خُطْبَتِكَ قَالَ نَعَمْ فَصَنَعَ لَهُ الثَّلَاثَ دَرَجَاتٍ هُنَّ اللَّوَاتِي عَلَى الْمِنْبَرِ فَلَمَّا صُنِعَ الْمِنْبَرُ وَوُضِعَ فِي مَوْضِعِهِ الَّذِي وَضَعَهُ فِيهِ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ فَلَمَّا جَاءَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يُرِيدُ الْمِنْبَرَ مَرَّ عَلَيْهِ فَلَمَّا جَاوَزَهُ خَارَ الْجِذْعُ حَتَّى تَصَدَّعَ وَانْشَقَّ فَرَجَعَ إِلَيْهِ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَمَسَحَهُ بِيَدِهِ حَتَّى سَكَنَ ثُمَّ رَجَعَ إِلَى الْمِنْبَرِ قَالَ فَكَانَ إِذَا صَلَّى صَلَّى إِلَيْهِ فَلَمَّا هُدِمَ الْمَسْجِدُ أَخَذَ ذَلِكَ الْجِذْعَ أُبَيُّ بْنُ كَعْبٍ فَلَمْ يَزَلْ عِنْدَهُ حَتَّى بَلِيَ وَأَكَلَتْهُ الْأَرَضَةُ وَعَادَ رُفَاتًا
Mums [Zakaria bin 'Adi] pranešė iš [Ubaidullah bin Amr], iš [Abdullah bin Muhammad bin 'Aqil], iš [Ath Thufail bin Ubay bin Ka'ab], iš [jo tėvo] Radliyallahu'anhu: „Anksčiau pranašas (sallallaahu 'alaihi wa sallam) melsdavosi atsiremdamas į datulių palmę ir panašiai sakydamas pamokslus, kai mečetės dar neturėjo pastogės.“ Tada vienas iš jo draugo tarė jam: „Ar mes, Viešpatie, galėtume pastatyti pastogę – sakyklą – ir pastatyti ją tokioje vietoje, kad ant jos būtų galima stovėti ir žmonės galėtų jus matyti penktadienio pamokslų metu ir klausytis jūsų pamokslų?“ Jis atsakė: „Taip, galite“. Taigi jam ant sakyklos buvo padaryti trys laipteliai ir pastatyti toje vietoje, kur pranašas (sallallaahu 'alaihi wa sallam) juos padėjo – datulių palmių stiebai. Kai jis priėjo prie sakyklos, praėjo pro datulių palmę, ir datulių medis verkė, kol sutrenkė ir suskilo.“ Tada Pranašas (صلى الله عليه عليه grįžo pas jį. Jis trynė ją ranka, kol palmė vėl nurimo ir pranašas grįžo prie sakyklos. O kai pranašas meldėsi, jis atsisuko veidu į medį. Kai mečetė buvo nugriauta, Ubai bin Ka'abas paėmė datulių palmės stiebą ir laikė jį, kol šis supuvo ir buvo suėstas termitų, kol galiausiai jį sunaikino.
Hadith
Imam Darimi : 37
حَدَّثَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ سَعِيدٍ حَدَّثَنَا أَبُو أُسَامَةَ عَنْ مُجَالِدٍ عَنْ أَبِي الْوَدَّاكِ عَنْ أَبِي سَعِيدٍ قَالَ كَانَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَخْطُبُ إِلَى لِزْقِ جِذْعٍ فَأَتَاهُ رَجُلٌ رُومِيٌّ فَقَالَ أَصْنَعُ لَكَ مِنْبَرًا تَخْطُبُ عَلَيْهِ فَصَنَعَ لَهُ مِنْبَرًا هَذَا الَّذِي تَرَوْنَ قَالَ فَلَمَّا قَامَ عَلَيْهِ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَخْطُبُ حَنَّ الْجِذْعُ حَنِينَ النَّاقَةِ إِلَى وَلَدِهَا فَنَزَلَ إِلَيْهِ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَضَمَّهُ إِلَيْهِ فَسَكَنَ فَأُمِرَ بِهِ أَنْ يُحْفَرَ لَهُ وَيُدْفَنَ
[Ubaidullah bin Sa'id] mums pasakė [Abu Usamah] iš [Mujalido] iš [Abu Al Waddako] iš [Abu Sa'ido] jis sakė: „Anksčiau pranašas (tebūnie jam ramybė ir ramybė) pamokslavo atsiremdamas į datulių palmės šaką, tada pas jį atėjo romėnas ir tarė: „Aš pastatysiu sakyklą, o karalius galės pamokslauti iš viršaus“. Taigi, jis pastatė sakyklą, kaip matote.“ Pasakotojas sakė: „Taigi, kai pranašas (tebūnie jam ramybė ir ramybė) stovėjo ant sakyklos ir sakė pamokslą, datulių palmė sudejavo kaip kupranugarė, netekusi veršelio. Tada pranašas (tebūnie jam ramybė ir ramybė) priėjo prie jo, apkabino ir jis nutilo. Tada pranašas (tebūnie jam ramybė ir ramybė) įsakė jam iškasti duobę ir jį palaidoti.“
Hadith
Imam Darimi : 38
أَخْبَرَنَا مُسْلِمُ بْنُ إِبْرَاهِيمَ حَدَّثَنَا الصَّعْقُ قَالَ سَمِعْتُ الْحَسَنَ يَقُولُ لَمَّا أَنْ قَدِمَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ الْمَدِينَةَ جَعَلَ يُسْنِدُ ظَهْرَهُ إِلَى خَشَبَةٍ وَيُحَدِّثُ النَّاسَ فَكَثُرُوا حَوْلَهُ فَأَرَادَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَنْ يُسْمِعَهُمْ فَقَالَ ابْنُوا لِي شَيْئًا أَرْتَفِعُ عَلَيْهِ قَالُوا كَيْفَ يَا نَبِيَّ اللَّهِ قَالَ عَرِيشٌ كَعَرِيشِ مُوسَى فَلَمَّا أَنْ بَنَوْا لَهُ قَالَ الْحَسَنُ حَنَّتْ وَاللَّهِ الْخَشَبَةُ قَالَ الْحَسَنُ سُبْحَانَ اللَّهِ هَلْ تُبْتَغَى قُلُوبُ قَوْمٍ سَمِعُوا قَالَ أَبُو مُحَمَّد يَعْنِي هَذَا
[Musulmonas bin Ibrahimas] mums [Ash Sh'aq] pasakė: „Girdėjau [Al Hasaną] sakant: Kai Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) atvyko į Mediną, jis atsiremė nugara į medį, duodamas patarimus žmonėms. Palaipsniui aplink jį buvo vis daugiau žmonių. Tai paskatino jį norėti, kad visi – be išimties – išgirstų jo žodžius. Taigi jis (sallallaahu 'alaihi wasallam) tarė: „Prašau, pastatykite man aukštą sakyklą, panašią į Mozės!“ Kai jie ją padarė, medžio kamienas, Alachas, sudejavo. Al Hasanas vėl tarė: „Šlovė Alachui, Subhanahu wa Ta'ala, ar galima tikėtis, kad tų, kurie tai girdi, širdys bus paklusnios?“ – pasakė Abu Muhammadas; turėdamas omenyje žmones, kurie girdėjo šią istoriją.
Hadith
Imam Darimi : 39
أَخْبَرَنَا الْحَجَّاجُ بْنُ مِنْهَالٍ حَدَّثَنَا حَمَّادُ بْنُ سَلَمَةَ عَنْ عَمَّارِ بْنِ أَبِي عَمَّارٍ عَنْ ابْنِ عَبَّاسٍ أَنَّ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ كَانَ يَخْطُبُ إِلَى جِذْعٍ قَبْلَ أَنْ يَتَّخِذَ الْمِنْبَرَ فَلَمَّا اتَّخَذَ الْمِنْبَرَ وَتَحَوَّلَ إِلَيْهِ حَنَّ الْجِذْعُ فَاحْتَضَنَهُ فَسَكَنَ وَقَالَ لَوْ لَمْ أَحْتَضِنْهُ لَحَنَّ إِلَى يَوْمِ الْقِيَامَةِ أَخْبَرَنَا الْحَجَّاجُ بْنُ مِنْهَالٍ حَدَّثَنَا حَمَّادٌ عَنْ ثَابِتٍ عَنْ أَنَسٍ بِمِثْلِهِ
Mums buvo pranešta, kad [Hadžajas bin Minhalas] mums [Hamadas bin Salamah] iš ['Amar bin Abu 'Amar] iš [Ibn Abbas] papasakojo, jog pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) kartą pamokslavo atsiremdamas į medį, prieš tapdamas sakykla. Kai jis buvo padarytas sakykla ir atsisuko į ją, medžio kamienas sudejavo, kol jis jį apkabino ir šis nutilo. Jis pridūrė: „Jei jo neapkabinsiu, jis tikrai verks iki pasaulio pabaigos.“ Mums [Al Hadžajas bin Minhalas] mums [Hamadas] iš [Tabito] iš [Anas bin Malik] Radliyallahu'anhu papasakojo, kaip aukščiau pateiktas hadisas.
Hadith
Imam Darimi : 40
أَخْبَرَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ يَزِيدَ حَدَّثَنَا الْمَسْعُودِيُّ عَنْ أَبِي حَازِمٍ عَنْ سَهْلِ بْنِ سَعْدٍ قَالَ حَنَّتْ الْخَشَبَةُ الَّتِي كَانَ يَقُومُ عِنْدَهَا فَقَامَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ إِلَيْهَا فَوَضَعَ يَدَهُ عَلَيْهَا فَسَكَنَتْ
[Abdullah bin Yazid] mums [Al Mas'udi] papasakojo iš [Abu Hazimo], iš [Sahl bin Sa'ido] jis sakė: „Medžio kamienas, į kurį jis atsiremdavo stovėdamas, sudejavo, tada pranašas (sallallaahu 'alaihi wa sallam) atsistojo prieš jį ir uždėjo ant jo ranką, todėl medis nuvirto nejudėdamas.“
