Imam Ahmad (الامام احمد) - 26363 Hadith
Hadith
Imam Ahmad : 1
حَدَّثَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ نُمَيْرٍ قَالَ أَخْبَرَنَا إِسْمَاعِيلُ يَعْنِي ابْنَ أَبِي خَالِدٍ عَنْ قَيْسٍ قَالَ قَامَ أَبُو بَكْرٍ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ فَحَمِدَ اللَّهَ وَأَثْنَى عَلَيْهِ ثُمَّ قَالَ يَا أَيُّهَا النَّاسُ إِنَّكُمْ تَقْرَءُونَ هَذِهِ الْآيَةَ { يَا أَيُّهَا الَّذِينَ آمَنُوا عَلَيْكُمْ أَنْفُسَكُمْ لَا يَضُرُّكُمْ مَنْ ضَلَّ إِذَا اهْتَدَيْتُمْ } وَإِنَّا سَمِعْنَا رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَقُولُ إِنَّ النَّاسَ إِذَا رَأَوْا الْمُنْكَرَ فَلَمْ يُنْكِرُوهُ أَوْشَكَ أَنْ يَعُمَّهُمْ اللَّهُ بِعِقَابِهِ
Jis pasakė mums [Abdullah Bin Numair]; informavo mus [Isma'ilą] iš [Qais], jis pasakė; [Abu Bakras] atsistojo ir šlovino Alachą ir apvalė Jį, tada pasakė: O žmonės, tikrai jūs skaitote šią eilutę: „O jūs, kurie tikite, saugokitės! Joks suklydęs asmuo jums nepakenks, jei gausite nurodymų“. -QS Al Maidah 105 eilutė. Ir iš tikrųjų mes girdėjome Allaho Pasiuntinį sallallaahu „alaihi wasallam“ sakant: „Iš tiesų, jei žmonės mato blogį ir tada to neneigia, tada Alachas beveik paskirs jiems bausmę“.
Hadith
Imam Ahmad : 2
حَدَّثَنَا وَكِيعٌ قَالَ حَدَّثَنَا مِسْعَرٌ وَسُفْيَانُ عَنْ عُثْمَانَ بْنِ الْمُغِيرَةِ الثَّقَفِيِّ عَنْ عَلِيِّ بْنِ رَبِيعَةَ الْوَالِبِيِّ عَنْ أَسْمَاءَ بْنِ الْحَكَمِ الْفَزَارِيِّ عَنْ عَلِيٍّ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ قَالَ كُنْتُ إِذَا سَمِعْتُ مِنْ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ حَدِيثًا نَفَعَنِي اللَّهُ بِمَا شَاءَ مِنْهُ وَإِذَا حَدَّثَنِي عَنْهُ غَيْرِي اسْتَحْلَفْتُهُ فَإِذَا حَلَفَ لِي صَدَّقْتُهُ وَإِنَّ أَبَا بَكْرٍ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ حَدَّثَنِي وَصَدَقَ أَبُو بَكْرٍ أَنَّهُ سَمِعَ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ مَا مِنْ رَجُلٍ يُذْنِبُ ذَنْبًا فَيَتَوَضَّأُ فَيُحْسِنُ الْوُضُوءَ قَالَ مِسْعَرٌ وَيُصَلِّي وَقَالَ سُفْيَانُ ثُمَّ يُصَلِّي رَكْعَتَيْنِ فَيَسْتَغْفِرُ اللَّهَ عَزَّ وَجَلَّ إِلَّا غَفَرَ لَهُ
Pasakęs mums [Waki'], jis pasakė; Pasakęs mums [Mis'ar] ir [Sufyan] iš [Uthman Bin Al Mughirah Ats Tsaqafi] iš [Ali Bin Rabi'ah Al Walibi] iš [Asma'Bin Al Hakam Al Fazari] iš [Ali], jis pasakė; Jei išgirstu haditą iš Allaho pasiuntinio sallallaahu 'alaihi wasallam, tai Allah suteikia man iš to naudos pagal tai, ką nori. o jei kas nors kitas man tai pasako, tai prašau prisiekti, jei jis man prisiekė tai patvirtinu. Iš tiesų, Abu Bakras man pasakė, ir tiesa, kad [Abu Bakras] girdėjo pranašą sallallaahu 'alaihi wasallam sakant: „Tai nėra žmogus, kuris daro nuodėmę, o paskui apsiprausia ir padaro jo prausimąsi geru“, – sakė Misaras; - tada jis meldėsi, o Sufyanas pasakė: "Tuomet jis meldėsi dviem rakas ir paprašė Alacho atleidimo, nebent Alachas tikrai atleis jo nuodėmes".
Hadith
Imam Ahmad : 3
حَدَّثَنَا عَمْرُو بْنُ مُحَمَّدٍ أَبُو سَعِيدٍ يَعْنِي الْعَنْقَزِيَّ قَالَ حَدَّثَنَا إِسْرَائِيلُ عَنْ أَبِي إِسْحَاقَ عَنِ الْبَرَاءِ بْنِ عَازِبٍ قَالَ اشْتَرَى أَبُو بَكْرٍ مِنْ عَازِبٍ سَرْجًا بِثَلَاثَةَ عَشَرَ دِرْهَمًا قَالَ فَقَالَ أَبُو بَكْرٍ لِعَازِبٍ مُرْ الْبَرَاءَ فَلْيَحْمِلْهُ إِلَى مَنْزِلِي فَقَالَ لَا حَتَّى تُحَدِّثَنَا كَيْفَ صَنَعْتَ حِينَ خَرَجَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَأَنْتَ مَعَهُ قَالَ فَقَالَ أَبُو بَكْرٍ خَرَجْنَا فَأَدْلَجْنَا فَأَحْثَثْنَا يَوْمَنَا وَلَيْلَتَنَا حَتَّى أَظْهَرْنَا وَقَامَ قَائِمُ الظَّهِيرَةِ فَضَرَبْتُ بِبَصَرِي هَلْ أَرَى ظِلًّا نَأْوِي إِلَيْهِ فَإِذَا أَنَا بِصَخْرَةٍ فَأَهْوَيْتُ إِلَيْهَا فَإِذَا بَقِيَّةُ ظِلِّهَا فَسَوَّيْتُهُ لِرَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَفَرَشْتُ لَهُ فَرْوَةً وَقُلْتُ اضْطَجِعْ يَا رَسُولَ اللَّهِ فَاضْطَجَعَ ثُمَّ خَرَجْتُ أَنْظُرُ هَلْ أَرَى أَحَدًا مِنْ الطَّلَبِ فَإِذَا أَنَا بِرَاعِي غَنَمٍ فَقُلْتُ لِمَنْ أَنْتَ يَا غُلَامُ فَقَالَ لِرَجُلٍ مِنْ قُرَيْشٍ فَسَمَّاهُ فَعَرَفْتُهُ فَقُلْتُ هَلْ فِي غَنَمِكَ مِنْ لَبَنٍ قَالَ نَعَمْ قَالَ قُلْتُ هَلْ أَنْتَ حَالِبٌ لِي قَالَ نَعَمْ قَالَ فَأَمَرْتُهُ فَاعْتَقَلَ شَاةً مِنْهَا ثُمَّ أَمَرْتُهُ فَنَفَضَ ضَرْعَهَا مِنْ الْغُبَارِ ثُمَّ أَمَرْتُهُ فَنَفَضَ كَفَّيْهِ مِنْ الْغُبَارِ وَمَعِي إِدَاوَةٌ عَلَى فَمِهَا خِرْقَةٌ فَحَلَبَ لِي كُثْبَةً مِنْ اللَّبَنِ فَصَبَبْتُ يَعْنِي الْمَاءَ عَلَى الْقَدَحِ حَتَّى بَرَدَ أَسْفَلُهُ ثُمَّ أَتَيْتُ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَوَافَيْتُهُ وَقَدْ اسْتَيْقَظَ فَقُلْتُ اشْرَبْ يَا رَسُولَ اللَّهِ فَشَرِبَ حَتَّى رَضِيتُ ثُمَّ قُلْتُ هَلْ أَنَى الرَّحِيلُ قَالَ فَارْتَحَلْنَا وَالْقَوْمُ يَطْلُبُونَا فَلَمْ يُدْرِكْنَا أَحَدٌ مِنْهُمْ إِلَّا سُرَاقَةُ بْنُ مَالِكِ بْنِ جُعْشُمٍ عَلَى فَرَسٍ لَهُ فَقُلْتُ يَا رَسُولَ اللَّهِ هَذَا الطَّلَبُ قَدْ لَحِقَنَا فَقَالَ لَا تَحْزَنْ إِنَّ اللَّهَ مَعَنَا حَتَّى إِذَا دَنَا مِنَّا فَكَانَ بَيْنَنَا وَبَيْنَهُ قَدْرُ رُمْحٍ أَوْ رُمْحَيْنِ أَوْ ثَلَاثَةٍ قَالَ قُلْتُ يَا رَسُولَ اللَّهِ هَذَا الطَّلَبُ قَدْ لَحِقَنَا وَبَكَيْتُ قَالَ لِمَ تَبْكِي قَالَ قُلْتُ أَمَا وَاللَّهِ مَا عَلَى نَفْسِي أَبْكِي وَلَكِنْ أَبْكِي عَلَيْكَ قَالَ فَدَعَا عَلَيْهِ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقَالَ اللَّهُمَّ اكْفِنَاهُ بِمَا شِئْتَ فَسَاخَتْ قَوَائِمُ فَرَسِهِ إِلَى بَطْنِهَا فِي أَرْضٍ صَلْدٍ وَوَثَبَ عَنْهَا وَقَالَ يَا مُحَمَّدُ قَدْ عَلِمْتُ أَنَّ هَذَا عَمَلُكَ فَادْعُ اللَّهَ أَنْ يُنْجِيَنِي مِمَّا أَنَا فِيهِ فَوَاللَّهِ لَأُعَمِّيَنَّ عَلَى مَنْ وَرَائِي مِنْ الطَّلَبِ وَهَذِهِ كِنَانَتِي فَخُذْ مِنْهَا سَهْمًا فَإِنَّكَ سَتَمُرُّ بِإِبِلِي وَغَنَمِي فِي مَوْضِعِ كَذَا وَكَذَا فَخُذْ مِنْهَا حَاجَتَكَ قَالَ فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ لَا حَاجَةَ لِي فِيهَا قَالَ وَدَعَا لَهُ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَأُطْلِقَ فَرَجَعَ إِلَى أَصْحَابِهِ وَمَضَى رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَأَنَا مَعَهُ حَتَّى قَدِمْنَا الْمَدِينَةَ فَتَلَقَّاهُ النَّاسُ فَخَرَجُوا فِي الطَّرِيقِ وَعَلَى الْأَجَاجِيرِ فَاشْتَدَّ الْخَدَمُ وَالصِّبْيَانُ فِي الطَّرِيقِ يَقُولُونَ اللَّهُ أَكْبَرُ جَاءَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ جَاءَ مُحَمَّدٌ قَالَ وَتَنَازَعَ الْقَوْمُ أَيُّهُمْ يَنْزِلُ عَلَيْهِ قَالَ فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَنْزِلُ اللَّيْلَةَ عَلَى بَنِي النَّجَّارِ أَخْوَالِ عَبْدِ الْمُطَّلِبِ لِأُكْرِمَهُمْ بِذَلِكَ فَلَمَّا أَصْبَحَ غَدَا حَيْثُ أُمِرَ قَالَ الْبَرَاءُ بْنُ عَازِبٍ أَوَّلُ مَنْ كَانَ قَدِمَ عَلَيْنَا مِنْ الْمُهَاجِرِينَ مُصْعَبُ بْنُ عُمَيْرٍ أَخُو بَنِي عَبْدِ الدَّارِ ثُمَّ قَدِمَ عَلَيْنَا ابْنُ أُمِّ مَكْتُومٍ الْأَعْمَى أَخُو بَنِي فِهْرٍ ثُمَّ قَدِمَ عَلَيْنَا عُمَرُ بْنُ الْخَطَّابِ فِي عِشْرِينَ رَاكِبًا فَقُلْنَا مَا فَعَلَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقَالَ هُوَ عَلَى أَثَرِي ثُمَّ قَدِمَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَأَبُو بَكْرٍ مَعَهُ قَالَ الْبَرَاءُ وَلَمْ يَقْدَمْ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ حَتَّى حَفِظْتُ سُوَرًا مِنْ الْمُفَصَّلِ قَالَ إِسْرَائِيلُ وَكَانَ الْبَرَاءُ مِنْ الْأَنْصَارِ مِنْ بَنِي حَارِثَةَ
Pasakęs mums ['Amru Bin Muhammad Abu Sa'id, ty Al 'Anqazi], jis pasakė; Pranešęs mums [Izraelis] iš [Abu Ishaq] iš [Al Barra' Bin 'Azib], jis pasakė; Abu Bakras nupirko balną iš Azibo už trylika dirhamų, sakė Al Barra; tada Abu Bakras pasakė Azibui; „Pasakyk Alui Barro, kad nuvežtų jį į mano namus“. Taigi 'Azibas atsakė; „Ne, nebent norite mums papasakoti apie tai, ką padarėte, kai Rasulullah shallallahu „alaihi wasallam išėjo su tavimi“. jis sako; tada [Abu Bakras] pasakė; „Išėjome naktį vaikščiodami ir greitinome kelią per dieną ir naktį, kurią pravažiavome, kai atvykome vidurdienį ir saulė buvo tiesiai aukščiau, aš apsidairiau aplink mus, ar nėra mums prieglobsčio, po akimirkos pamačiau didelę uolą ir priėjau prie jos ir paaiškėjo, kad ten yra maža ertmė, išsikišusi, kurią uždengė uolos šešėlis ir taip išsiplėtė uola. Allaho pasiuntinys sallallaahu 'alaihi wasallam, tada aš pasakiau; „Gulkis, Alacho pasiuntinys“, tada jis atsigulė, tada aš išėjau pažiūrėti, ar kas nors nežiūri, staiga pamačiau ožkų ganytoją, paklausiau; – Kam tu priklausai, jaunuoli? jis atsakė; 'priklauso žmogui iš Kurašo', tada jis pasakė savo vardą ir aš jį atpažinau, paklausiau dar kartą; „Ar jūsų ožka gamina pieną? “ jis atsakė; 'taip' vėl paklausiau; 'Ar tu man ištrauksi pieno? “ jis atsakė; 'taip', taigi liepiau jam laikyti vieną iš savo ožkų ir nuvalyti ožkos pieną bei delnus nuo dulkių, atnešiau odinę geribą su medžiaginiu uždangalu prie burnos, tada jis man pamelžė šiek tiek pieno ir aš užpyliau vandens ant geribo, kad dugnas per daug neįkaistų, tada atėjau pas pasiuntinį iš Allahillaahu ir duoti jam, paaiškėjo, kad jis pabudo iš miego, pasakiau; „O Alacho Pasiuntinys, gerk“ Jis gėrė, kol pajutau palengvėjimą, tada aš pasakiau; 'Ar laikas mums išvykti?' Taigi mes iškeliavome, kol žmonės ieškojo, ir niekas iš jų negalėjo mūsų rasti, išskyrus Suraqah Bin Malik Bin Ju'syum ant žirgo, pasakiau aš; „O Alacho Pasiuntinys, tas, kuris mus medžioja, mus aplenks“, – atsakė Pranašas: „Neliūdėk, Alachas yra su mumis“ iki tol, kol Suraka buvo arti mūsų, maždaug vienos ieties, dviejų ieties ar trijų iečių atstumu, aš pasakiau; „O Alacho Pasiuntinys, tas, kuris mus medžioja, pasivys mus“, o aš – tuo metu – verkiau, Pranašas paklausė: „Kodėl tu verki? Aš atsakiau; „Dėl Allaho, aš verkiu ne todėl, kad nerimauju dėl savęs, o verkiu todėl, kad nerimauju dėl tavęs“, tada Alalaho pasiuntinys sallallaahu „alaihi wasallam meldėsi: „Paliekame jį -Suraką- Tavo valiai“, tada kojos pakilo iki pilvo arkliui ir jis nušoko nuo žemės. „O Mahometai, aš jau žinau, kad tai tavo poelgis, todėl melskitės Alacho, kad išgelbėtų mane nuo to, kas man nutiko, Allah aš laikysiu tavo naujienas paslaptyje tiems, kurie tavęs ieško už manęs, o štai mano odinis strėlės virpulys, paimk keletą strėlių, iš tikrųjų tu eisi per mano kupranugarius ir ožkas šioje ir šioje vietoje, todėl pasiimk iš jų savo poreikiams. Abu Bakras tęsė, tada Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam atsakė; „Man to nereikia“, tada Rasulullah shallallahu „alaihi wasallam“ meldėsi už jį, kad Suraqah buvo išlaisvintas iš jį ištikusią nelaimę ir grįžo pas draugus, Rasulullah shallallahu „alaihi wasallam“ tęsė savo kelionę su manimi, kai atvykome į Mediną, žmonės mus pasitiko ir išėjo į gatves namo stogais. Tarnai ir vaikai greitai išėjo, sakydami: „Allahas yra didžiausias, Rasulullah shallallahu „alaihi wasallam atėjo, Mahometas atėjo“. Žmonės ginčijosi, kuris iš jų turi teisę, kad jis užimtų savo namus, todėl Rasulullah shallallahu „alaihi wasallam pasakė: „Šiąnakt aš liksiu Bani Najaro dėdės Abdul MuTalibo namuose, kad pagerbčiau juos“, todėl, kai buvo kitos dienos rytas, jis išėjo, kaip buvo įsakyta. Barra' Bin Azib pasakė; „Pirmasis muhadžirinas, atėjęs pas mus, buvo Mushabas Bin Umairas, Bani Abdudo Daro brolis, paskui Ibnu Ummi Maktumas, kuris buvo aklas, Bani Fihri brolis, paskui Umaras Bin Al Khaththabas su dvidešimt žmonių jojo, todėl mes paklausėme; „Ką padarė Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam?' jis atsakė; „jis buvo už manęs“, tada Rasulullah sallallaahu „alaihi wasallam atvyko su Abu Bakru, Barro“, – sakė Barro; „Pranašas sallallaahu „alaihi wasallam“ nebūtų atvykęs į Mediną, nebent tuo metu būčiau išmokęs atmintinai keletą Al Mufašalo laiškų“. Izraelis pasakė; „Barro“ buvo ansaro draugas iš Banu Haritsah.
Hadith
Imam Ahmad : 4
حَدَّثَنَا وَكِيعٌ قَالَ قَالَ إِسْرَائِيلُ قَالَ أَبُو إِسْحَاقَ عَنْ زَيْدِ بْنِ يُثَيْعٍ عَنْ أَبِي بَكْرٍ أَنَّ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ بَعَثَهُ بِبَرَاءَةٌ لِأَهْلِ مَكَّةَ لَا يَحُجُّ بَعْدَ الْعَامِ مُشْرِكٌ وَلَا يَطُوفُ بِالْبَيْتِ عُرْيَانٌ وَلَا يَدْخُلُ الْجَنَّةَ إِلَّا نَفْسٌ مُسْلِمَةٌ مَنْ كَانَ بَيْنَهُ وَبَيْنَ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ مُدَّةٌ فَأَجَلُهُ إِلَى مُدَّتِهِ وَاللَّهُ بَرِيءٌ مِنْ الْمُشْرِكِينَ وَرَسُولُهُ قَالَ فَسَارَ بِهَا ثَلَاثًا ثُمَّ قَالَ لِعَلِيٍّ رَضِيَ اللَّهُ تَعَالَى عَنْهُ الْحَقْهُ فَرُدَّ عَلَيَّ أَبَا بَكْرٍ وَبَلِّغْهَا أَنْتَ قَالَ فَفَعَلَ قَالَ فَلَمَّا قَدِمَ عَلَى النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَبُو بَكْرٍ بَكَى قَالَ يَا رَسُولَ اللَّهِ حَدَثَ فِيَّ شَيْءٌ قَالَ مَا حَدَثَ فِيكَ إِلَّا خَيْرٌ وَلَكِنْ أُمِرْتُ أَنْ لَا يُبَلِّغَهُ إِلَّا أَنَا أَوْ رَجُلٌ مِنِّي
Pasakęs mums [Waki'], jis pasakė; pasakė [Izraelis]; pasakė [Abu Ishaq]; iš [Zaid Bin Yutsai'] iš [Abu Bakr], kad pranašas sallallaahu 'alaihi wasallam atsiuntė jam pareiškimą dėl nepriklausomybės nuo Mekos žmonių; „Kad po šių metų joks politeistas neitų į hadžą, niekas neatliks Tawaf nuogas ir nepateks į dangų, išskyrus musulmoną, kuris turi susitarimą tarp savęs ir Alacho Pasiuntinio, riba yra iki susitarimo pabaigos, o Alachas ir Jo Pasiuntinys bus laisvi nuo politeistų“. YAzid sakė; todėl išėjo su trimis žmonėmis. Tada Jis tarė Aliui: „Sekite jį ir grąžinkite man Abu Bakrą ir perteikite savo pareiškimą“. taip ir padarė, pasakė jis; kai Abu Bakras atėjo pas pranašą sallallaahu 'alaihi wasallam, jis verkė ir klausė; 'O Alacho pasiuntiniu, ar man kas nors atsitiko?' jis atsakė; „Jums neatsitiko nieko, išskyrus gera, bet man buvo įsakyta, kad ši problema nebūtų perduota, išskyrus mane arba vieną iš manęs“.
Hadith
Imam Ahmad : 5
حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ جَعْفَرٍ قَالَ حَدَّثَنَا شُعْبَةُ عَنْ يَزِيدَ بْنِ خُمَيْرٍ عَنْ سُلَيْمِ بْنِ عَامِرٍ عَنْ أَوْسَطَ قَالَ خَطَبَنَا أَبُو بَكْرٍ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ فَقَالَ قَامَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ مَقَامِي هَذَا عَامَ الْأَوَّلِ وَبَكَى أَبُو بَكْرٍ فَقَالَ أَبُو بَكْرٍ سَلُوا اللَّهَ الْمُعَافَاةَ أَوْ قَالَ الْعَافِيَةَ فَلَمْ يُؤْتَ أَحَدٌ قَطُّ بَعْدَ الْيَقِينِ أَفْضَلَ مِنْ الْعَافِيَةِ أَوْ الْمُعَافَاةِ عَلَيْكُمْ بِالصِّدْقِ فَإِنَّهُ مَعَ الْبِرِّ وَهُمَا فِي الْجَنَّةِ وَإِيَّاكُمْ وَالْكَذِبَ فَإِنَّهُ مَعَ الْفُجُورِ وَهُمَا فِي النَّارِ وَلَا تَحَاسَدُوا وَلَا تَبَاغَضُوا وَلَا تَقَاطَعُوا وَلَا تَدَابَرُوا وَكُونُوا إِخْوَانًا كَمَا أَمَرَكُمْ اللَّهُ تَعَالَى
Jis pasakė mums [Muhammadas Bin Džafaras]; Papasakojęs mums [Shu'bah] iš [Yazid Bin Khumair] iš [Sulam Bin 'Amir] iš [Ausath], jis pasakė; [Abu Bakras] mums pamokslavo ir pasakė; Pirmaisiais metais mano vietoje stojo Rasullah shallallahu 'alaihi wasallam. Tada Abu Bakras verkė, tada pasakė; prašyk Allah Al mu'Aafaat - atleidimo - arba jis sako Al 'Aa'fiyah - saugumas - nes niekam nėra duota nieko didesnio už Al 'Aa'fiyah ar Al mu'Aafaat po tikėjimo, būk sąžiningas, nes sąžiningumas yra kartu su dorybe ir abu yra danguje, ir laikykis atokiai nuo melo, nes melas yra kartu su blogiu, atkirsk vienas kitą ir nekreipk į blogį. draugystės ryšiai ir nusisukite vienas nuo kito, bet būkite broliai, kaip Allahas Ta'ala įsakė.
Hadith
Imam Ahmad : 6
حَدَّثَنَا عَبْدُ الرَّحْمَنِ بْنُ مَهْدِيٍّ وَأَبُو عَامِرٍ قَالَا حَدَّثَنَا زُهَيْرٌ يَعْنِي ابْنَ مُحَمَّدٍ عَنْ عَبْدِ اللَّهِ يَعْنِي ابْنَ مُحَمَّدِ بْنِ عَقِيلٍ عَنْ مُعَاذِ بْنِ رِفَاعَةَ بْنِ رَافِعٍ الْأَنْصَارِيِّ عَنْ أَبِيهِ رِفَاعَةَ بْنِ رَافِعٍ قَالَ سَمِعْتُ أَبَا بَكْرٍ الصِّدِّيقَ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ يَقُولُ عَلَى مِنْبَرِ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ سَمِعْتُ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَقُولُ فَبَكَى أَبُو بَكْرٍ حِينَ ذَكَرَ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ ثُمَّ سُرِّيَ عَنْهُ ثُمَّ قَالَ سَمِعْتُ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَقُولُ فِي هَذَا الْقَيْظِ عَامَ الْأَوَّلِ سَلُوا اللَّهَ الْعَفْوَ وَالْعَافِيَةَ وَالْيَقِينَ فِي الْآخِرَةِ وَالْأُولَى
Mums buvo pasakyta, kad [Abdurrahmanas Bin Mahdi] ir [Abu 'Amiras] sakė; Pasakęs mums [Zuhair, ty Ibnu Muhammad] iš [Abdullah, ty Ibnu Muhammad Bin 'Aqil] iš [Mu'adz Bin Rifa'ah Bin Rafi' Al Ansari] iš savo tėvo, t. y. [Rifa'ah Bin Rafi'], jis pasakė; Girdėjau [Abu Bakarą Ash Siddiq] pamokslaujant iš Rasullah sallallaahu 'alaihi wasallam sakyklos, tada sakydamas; „Išgirdau Rasullah shallallahu „alaihi wasallam“ sakant, ir Abu Bakras verkė, kai paminėjo Rasullah shallallahu „alaihi wasallam“, tada jis nutilo nuo ašarų ir pasakė; „Girdėjau Rasulullah shallallahu „alaihi wasallam“ sakant karštą, karštą dieną, kaip ši pirmaisiais metais: „prašyk Allaho atleidimo, saugumo ir pasitikėjimo anapusiniu ir pasauliu“.
Hadith
Imam Ahmad : 7
حَدَّثَنَا أَبُو كَامِلٍ قَالَ حَدَّثَنَا حَمَّادٌ يَعْنِي ابْنَ سَلَمَةَ عَنِ ابْنِ أَبِي عَتِيقٍ عَنْ أَبِيهِ عَنْ أَبِي بَكْرٍ الصِّدِّيقِ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ أَنَّ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ السِّوَاكُ مَطْهَرَةٌ لِلْفَمِ مَرْضَاةٌ لِلرَّبِّ
Pasakęs mums [Abu Kamilui], jis pasakė: Mums [Hammadui, būtent Ibn Salamah] iš [Ibn Abu 'Atiq] iš [jo tėvo] iš [Abu Bakro] buvo pasakyta, kad pranašas sallallaahu 'alaihi wasallam pasakė: 'Siwak yra burnos valiklis ir yra patenkintas Allahu'.
Hadith
Imam Ahmad : 8
حَدَّثَنَا هَاشِمُ بْنُ الْقَاسِمِ قَالَ حَدَّثَنَا اللَّيْثُ قَالَ حَدَّثَنِي يَزِيدُ بْنُ أَبِي حَبِيبٍ عَنْ أَبِي الْخَيْرِ عَنْ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ عَمْرٍو عَنْ أَبِي بَكْرٍ الصِّدِّيقِ أَنَّهُ قَالَ لِرَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ عَلِّمْنِي دُعَاءً أَدْعُو بِهِ فِي صَلَاتِي قَالَ قُلْ اللَّهُمَّ إِنِّي ظَلَمْتُ نَفْسِي ظُلْمًا كَثِيرًا وَلَا يَغْفِرُ الذُّنُوبَ إِلَّا أَنْتَ فَاغْفِرْ لِي مَغْفِرَةً مِنْ عِنْدِكَ وَارْحَمْنِي إِنَّكَ أَنْتَ الْغَفُورُ الرَّحِيمُ و قَالَ يُونُسُ كَبِيرًا حَدَّثَنَاه حَسَنٌ الْأَشْيَبُ عَنْ ابْنِ لَهِيعَةَ قَالَ قَالَ كَبِيرًا
Pasakęs mums [Hasyim Bin Al Qasim], jis pasakė; Pasakęs mums [Al Laits], jis pasakė; Sakė man [Yazid Bin Abu Habib] iš [Abul Khair] iš [Abdullah Bin 'Amru] iš [Abu Bakar Ash Shiddiq], kad sakė Rasulllah; „Išmokyk mane Du'a, su kuriuo meldžiuosi savo maldoje“, jis atsakė: „Perskaityk, Allahumma Innii Zhalamtu Nafsii Zhulman Katsiiro, Walaa Yaghfirudz Dzunuuba Illaa Anta, Faghfirlii maghfiratan Min 'Indika Warhamnii Innakur'o Allah Antad Ghof, aš klystu. daug, ir niekas negali atleisti mano nuodėmių, išskyrus Tu, tada atleisk mano nuodėmes su atleidimu iš savo pusės ir pasigailėk manęs, iš tikrųjų tu esi pats atlaidiausias, gailestingiausias. [Jonas] pasakė; 'kabiiraa -didelis-', asocijuojasi su mumis [Hasan Al Asy yab] iš [Ibn Lahi'ah], jis pasakė; jis pasakė: 'kabiiraa -didelis-'.
Hadith
Imam Ahmad : 9
حَدَّثَنَا عَبْدُ الرَّزَّاقِ قَالَ حَدَّثَنَا مَعْمَرٌ عَنِ الزُّهْرِيِّ عَنْ عُرْوَةَ عَنْ عَائِشَةَ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهَا أَنَّ فَاطِمَةَ وَالْعَبَّاسَ أَتَيَا أَبَا بَكْرٍ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ يَلْتَمِسَانِ مِيرَاثَهُمَا مِنْ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَهُمَا حِينَئِذٍ يَطْلُبَانِ أَرْضَهُ مِنْ فَدَكَ وَسَهْمَهُ مِنْ خَيْبَرَ فَقَالَ لَهُمْ أَبُو بَكْرٍ إِنِّي سَمِعْتُ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَقُولُ لَا نُورَثُ مَا تَرَكْنَا صَدَقَةٌ إِنَّمَا يَأْكُلُ آلُ مُحَمَّدٍ فِي هَذَا الْمَالِ وَإِنِّي وَاللَّهِ لَا أَدَعُ أَمْرًا رَأَيْتُ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَصْنَعُهُ فِيهِ إِلَّا صَنَعْتُهُ
Pasakęs mums [Abdurrazzaq], jis pasakė: Mums [Ma'mar] iš [Az Zuhri] iš [Urwah] iš [Aisyah] buvo pasakyta, kad Fatimah ir Al Abbas atvyko į Abu Bakrą, abu reikalaudami savo palikimo dalies iš Allaho pasiuntinio sallallaahu 'alaihi wasallam, kai jiedu paprašė savo dalies iš savo žemės, tada karo metu Khabubar. Bakaras] jiems pasakė: Tiesą sakant, girdėjau Alacho pasiuntinį sakant: „Mes nesame paveldėti, turtas, kurį paliekame, tampa išmalda, Mahometo šeima valgo tik iš šio turto“. Taigi, Allah, aš neapleisiu to, ką mačiau darant Rasulullah, nebent tikrai to padarysiu“.
Hadith
Imam Ahmad : 10
حَدَّثَنَا أَبُو عَبْدِ الرَّحْمَنِ الْمُقْرِئُ قَالَ حَدَّثَنَا حَيْوَةُ بْنُ شُرَيْحٍ قَالَ سَمِعْتُ عَبْدَ الْمَلِكِ بْنَ الْحَارِثِ يَقُولُ إِنَّ أَبَا هُرَيْرَةَ قَالَ سَمِعْتُ أَبَا بَكْرٍ الصِّدِّيقَ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ عَلَى هَذَا الْمِنْبَرِ يَقُولُ سَمِعْتُ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فِي هَذَا الْيَوْمِ مِنْ عَامِ الْأَوَّلِ ثُمَّ اسْتَعْبَرَ أَبُو بَكْرٍ وَبَكَى ثُمَّ قَالَ سَمِعْتُ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَقُولُ لَمْ تُؤْتَوْا شَيْئًا بَعْدَ كَلِمَةِ الْإِخْلَاصِ مِثْلَ الْعَافِيَةِ فَاسْأَلُوا اللَّهَ الْعَافِيَةَ
Pasakęs mums [Abu Abdurrahman Al Muqri'], jis pasakė; Pasakęs mums [Haiwah Bin Syuraih], jis pasakė: Girdėjau [Abdul Malik Bin Al Harith] sakant; Iš tiesų [Abu Hurairah] pasakė; Girdėjau [Abu Bakarą Ashą Siddiqą] sakant šioje sakykloje; Šią pirmųjų metų dieną girdėjau Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam, tada Abu Bakras taip pasimetė patarime, kad verkė ir tada pasakė; Girdėjau, kaip Alacho Pasiuntinys (ramybė ir Dievo palaiminimai jam) pasakė: „Jums nėra duota kažko – kas yra aukštesnėje pozicijoje – po nuoširdaus sakinio, kaip Al Afiyah – saugumas –, todėl prašykite Alacho Al Afiyah“.
Hadith
Imam Ahmad : 11
حَدَّثَنَا عَفَّانُ قَالَ حَدَّثَنَا هَمَّامٌ قَالَ أَخْبَرَنَا ثَابِتٌ عَنْ أَنَسٍ أَنَّ أَبَا بَكْرٍ حَدَّثَهُ قَالَ قُلْتُ لِلنَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَهُوَ فِي الْغَارِ وَقَالَ مَرَّةً وَنَحْنُ فِي الْغَارِ لَوْ أَنَّ أَحَدَهُمْ نَظَرَ إِلَى قَدَمَيْهِ لَأَبْصَرَنَا تَحْتَ قَدَمَيْهِ قَالَ فَقَالَ يَا أَبَا بَكْرٍ مَا ظَنُّكَ بِاثْنَيْنِ اللَّهُ ثَالِثُهُمَا
Pasakęs mums [Affan], jis pasakė: Pasakęs mums [Hamamą], jis pasakė: pranešė mums [Thabit] iš [Anaso], kad [Abu Bakaras] jam pasakė, jis -Abu Bakaras- pasakė; Aš pasakiau pranašui sallallaahu 'alaihi wasallam, kai jis buvo oloje, – kitame pasakojime jis pasakė; „Ir mes buvome oloje, - ir jei vienas iš jų būtų matęs jo dvi kojas, jie būtų matę mus iš jo kojų“, tada jis pasakė: „O Abu Bakrai, ką tu manai apie du žmones, ar Alachas nėra trečias iš dviejų“.
Hadith
Imam Ahmad : 12
حَدَّثَنَا رَوْحٌ قَالَ حَدَّثَنَا ابْنُ أَبِي عَرُوبَةَ عَنْ أَبِي التَّيَّاحِ عَنِ الْمُغِيرَةِ بْنِ سُبَيْعٍ عَنْ عَمْرِو بْنِ حُرَيْثٍ عَنْ أَبِي بَكْرٍ الصِّدِّيقِ قَالَ حَدَّثَنَا رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَنَّ الدَّجَّالَ يَخْرُجُ مِنْ أَرْضٍ بِالْمَشْرِقِ يُقَالُ لَهَا خُرَاسَانُ يَتَّبِعُهُ أَقْوَامٌ كَأَنَّ وُجُوهَهُمْ الْمَجَانُّ الْمُطْرَقَةُ
Pasakęs mums [Rauh], jis pasakė: Jis pasakė mums [Ibn Abi 'Arubah] iš [Abu At Taiyyah] iš [Al Mughirah Bin Subai] iš ['Amru Bin Huraits] iš [Abu Bakar Ash Shiddiq], sakė jis; 'Rasulullah shallahu'alaihi wasallam mums pasakė, kad Dajjal išeis iš rytinės žemės dalies, vadinamos Khurasanu, daug žmonių seks paskui jį, tarsi jų veidai būtų tarsi kalami skydai.
Hadith
Imam Ahmad : 13
حَدَّثَنَا أَبُو سَعِيدٍ مَوْلَى بَنِي هَاشِمٍ قَالَ حَدَّثَنَا صَدَقَةُ بْنُ مُوسَى صَاحِبُ الدَّقِيقِ عَنْ فَرْقَدٍ عَنْ مُرَّةَ بْنِ شَرَاحِيلَ عَنْ أَبِي بَكْرٍ الصِّدِّيقِ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ قَالَ قَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ لَا يَدْخُلُ الْجَنَّةَ بَخِيلٌ وَلَا خَبٌّ وَلَا خَائِنٌ وَلَا سَيِّئُ الْمَلَكَةِ وَأَوَّلُ مَنْ يَقْرَعُ بَابَ الْجَنَّةِ الْمَمْلُوكُونَ إِذَا أَحْسَنُوا فِيمَا بَيْنَهُمْ وَبَيْنَ اللَّهِ عَزَّ وَجَلَّ وَفِيمَا بَيْنَهُمْ وَبَيْنَ مَوَالِيهِمْ
Papasakojęs mums [Abu Saidą] apie buvusį Bani Hašimo vergą, jis pasakė; Jis pasakė mums [Shadaqah Bin Musa] draugas Ad Daqiq iš [Farqad] iš [Murrah Bin Syarahil] iš [Abu Bakar Ash Shiddiq], sakė jis; Alacho Pasiuntinys (jam tebūna ramybė ir Dievo palaiminimai) pasakė: „Nei į dangų nepateks tie, kurie yra neklaužada, sukčiai, bailiai, nei tie, kurie elgiasi šiurkščiai, o žmonės, kurie pirmiausia pasibels į dangaus duris, bus tarnai, kurie gerai atlieka tai, kas tarp jų ir Allah ir jų valdovo Azza wa.
Hadith
Imam Ahmad : 14
حَدَّثَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ مُحَمَّدِ بْنِ أَبِي شَيْبَةَ قَالَ عَبْد اللَّهِ وَسَمِعْتُهُ مِنْ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ أَبِي شَيْبَةَ قَالَ حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ فُضَيْلٍ عَنِ الْوَلِيدِ بْنِ جُمَيْعٍ عَنْ أَبِي الطُّفَيْلِ قَالَ لَمَّا قُبِضَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَرْسَلَتْ فَاطِمَةُ إِلَى أَبِي بَكْرٍ أَنْتَ وَرِثْتَ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَمْ أَهْلُهُ قَالَ فَقَالَ لَا بَلْ أَهْلُهُ قَالَتْ فَأَيْنَ سَهْمُ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ فَقَالَ أَبُو بَكْرٍ إِنِّي سَمِعْتُ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَقُولُ إِنَّ اللَّهَ عَزَّ وَجَلَّ إِذَا أَطْعَمَ نَبِيًّا طُعْمَةً ثُمَّ قَبَضَهُ جَعَلَهُ لِلَّذِي يَقُومُ مِنْ بَعْدِهِ فَرَأَيْتُ أَنْ أَرُدَّهُ عَلَى الْمُسْلِمِينَ فَقَالَتْ فَأَنْتَ وَمَا سَمِعْتَ مِنْ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَعْلَمُ
Mums papasakojo [Abdullah Bin Muhammad Bin Abu Syaibah]. Abdullah pasakė; ir aš tai girdėjau iš Abdullah Bin Abu Syaibah, sakė jis; Jis pasakė mums [Muhammad Bin Fudlail] iš [Al Walid Bin Jumai'] iš [Abu Ath Thufail], jis pasakė; Kai pranašas mirė, Fatima parašė laišką Abu Bakrui, kuriame buvo: „Ar jūs ar jūsų šeima paveldėjote pranašą sallallaahu 'alaihi wasallam?' Jis atsakė; „Aš to nepaveldėjau, bet jos šeima paveldėjo“, – sakė Fatima; „Tai kur yra Rasulullah sallallaahu „alaihi wasallam“ akcijos? Taigi [Abu Bakras] pasakė; „Iš tiesų aš girdėjau Alacho pasiuntinį sakant; „Iš tiesų, jei Alachas pamaitins pranašą, tada miršta, tada Jis – Alachas – padarys jį tiems, kurie ateis po jo“, tada aš ketinu grąžinti tai musulmonams. tada Fatima pasakė; „Tuomet geriau žinai, ką girdėjai iš Alacho pasiuntinio“.
Hadith
Imam Ahmad : 15
حَدَّثَنَا إِبْرَاهِيمُ بْنُ إِسْحَاقَ الطَّالَقَانِيُّ قَالَ حَدَّثَنِي النَّضْرُ بْنُ شُمَيْلٍ الْمَازِنِيُّ قَالَ حَدَّثَنِي أَبُو نَعَامَةَ قَالَ حَدَّثَنِي أَبُو هُنَيْدَةَ الْبَرَاءُ بْنُ نَوْفَلٍ عَنْ وَالَانَ الْعَدَوِيِّ عَنْ حُذَيْفَةَ عَنْ أَبِي بَكْرٍ الصِّدِّيقِ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ قَالَ أَصْبَحَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ ذَاتَ يَوْمٍ فَصَلَّى الْغَدَاةَ ثُمَّ جَلَسَ حَتَّى إِذَا كَانَ مِنْ الضُّحَى ضَحِكَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ ثُمَّ جَلَسَ مَكَانَهُ حَتَّى صَلَّى الْأُولَى وَالْعَصْرَ وَالْمَغْرِبَ كُلُّ ذَلِكَ لَا يَتَكَلَّمُ حَتَّى صَلَّى الْعِشَاءَ الْآخِرَةَ ثُمَّ قَامَ إِلَى أَهْلِهِ فَقَالَ النَّاسُ لِأَبِي بَكْرٍ أَلَا تَسْأَلُ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ مَا شَأْنُهُ صَنَعَ الْيَوْمَ شَيْئًا لَمْ يَصْنَعْهُ قَطُّ قَالَ فَسَأَلَهُ فَقَالَ نَعَمْ عُرِضَ عَلَيَّ مَا هُوَ كَائِنٌ مِنْ أَمْرِ الدُّنْيَا وَأَمْرِ الْآخِرَةِ فَجُمِعَ الْأَوَّلُونَ وَالْآخِرُونَ بِصَعِيدٍ وَاحِدٍ فَفَظِعَ النَّاسُ بِذَلِكَ حَتَّى انْطَلَقُوا إِلَى آدَمَ عَلَيْهِ السَّلَام وَالْعَرَقُ يَكَادُ يُلْجِمُهُمْ فَقَالُوا يَا آدَمُ أَنْتَ أَبُو الْبَشَرِ وَأَنْتَ اصْطَفَاكَ اللَّهُ عَزَّ وَجَلَّ اشْفَعْ لَنَا إِلَى رَبِّكَ قَالَ لَقَدْ لَقِيتُ مِثْلَ الَّذِي لَقِيتُمْ انْطَلِقُوا إِلَى أَبِيكُمْ بَعْدَ أَبِيكُمْ إِلَى نُوحٍ { إِنَّ اللَّهَ اصْطَفَى آدَمَ وَنُوحًا وَآلَ إِبْرَاهِيمَ وَآلَ عِمْرَانَ عَلَى الْعَالَمِينَ } قَالَ فَيَنْطَلِقُونَ إِلَى نُوحٍ عَلَيْهِ السَّلَام فَيَقُولُونَ اشْفَعْ لَنَا إِلَى رَبِّكَ فَأَنْتَ اصْطَفَاكَ اللَّهُ وَاسْتَجَابَ لَكَ فِي دُعَائِكَ وَلَمْ يَدَعْ عَلَى الْأَرْضِ مِنْ الْكَافِرِينَ دَيَّارًا فَيَقُولُ لَيْسَ ذَاكُمْ عِنْدِي انْطَلِقُوا إِلَى إِبْرَاهِيمَ عَلَيْهِ السَّلَام فَإِنَّ اللَّهَ عَزَّ وَجَلَّ اتَّخَذَهُ خَلِيلًا فَيَنْطَلِقُونَ إِلَى إِبْرَاهِيمَ فَيَقُولُ لَيْسَ ذَاكُمْ عِنْدِي وَلَكِنْ انْطَلِقُوا إِلَى مُوسَى عَلَيْهِ السَّلَام فَإِنَّ اللَّهَ عَزَّ وَجَلَّ كَلَّمَهُ تَكْلِيمًا فَيَقُولُ مُوسَى عَلَيْهِ السَّلَام لَيْسَ ذَاكُمْ عِنْدِي وَلَكِنْ انْطَلِقُوا إِلَى عِيسَى ابْنِ مَرْيَمَ فَإِنَّهُ يُبْرِئُ الْأَكْمَهَ وَالْأَبْرَصَ وَيُحْيِي الْمَوْتَى فَيَقُولُ عِيسَى لَيْسَ ذَاكُمْ عِنْدِي وَلَكِنْ انْطَلِقُوا إِلَى سَيِّدِ وَلَدِ آدَمَ فَإِنَّهُ أَوَّلُ مَنْ تَنْشَقُّ عَنْهُ الْأَرْضُ يَوْمَ الْقِيَامَةِ انْطَلِقُوا إِلَى مُحَمَّدٍ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَيَشْفَعَ لَكُمْ إِلَى رَبِّكُمْ عَزَّ وَجَلَّ قَالَ فَيَنْطَلِقُ فَيَأْتِي جِبْرِيلُ عَلَيْهِ السَّلَام رَبَّهُ فَيَقُولُ اللَّهُ عَزَّ وَجَلَّ ائْذَنْ لَهُ وَبَشِّرْهُ بِالْجَنَّةِ قَالَ فَيَنْطَلِقُ بِهِ جِبْرِيلُ فَيَخِرُّ سَاجِدًا قَدْرَ جُمُعَةٍ وَيَقُولُ اللَّهُ عَزَّ وَجَلَّ ارْفَعْ رَأْسَكَ يَا مُحَمَّدُ وَقُلْ يُسْمَعْ وَاشْفَعْ تُشَفَّعْ قَالَ فَيَرْفَعُ رَأْسَهُ فَإِذَا نَظَرَ إِلَى رَبِّهِ عَزَّ وَجَلَّ خَرَّ سَاجِدًا قَدْرَ جُمُعَةٍ أُخْرَى فَيَقُولُ اللَّهُ عَزَّ وَجَلَّ ارْفَعْ رَأْسَكَ وَقُلْ يُسْمَعْ وَاشْفَعْ تُشَفَّعْ قَالَ فَيَذْهَبُ لِيَقَعَ سَاجِدًا فَيَأْخُذُ جِبْرِيلُ عَلَيْهِ السَّلَام بِضَبْعَيْهِ فَيَفْتَحُ اللَّهُ عَزَّ وَجَلَّ عَلَيْهِ مِنْ الدُّعَاءِ شَيْئًا لَمْ يَفْتَحْهُ عَلَى بَشَرٍ قَطُّ فَيَقُولُ أَيْ رَبِّ خَلَقْتَنِي سَيِّدَ وَلَدِ آدَمَ وَلَا فَخْرَ وَأَوَّلَ مَنْ تَنْشَقُّ عَنْهُ الْأَرْضُ يَوْمَ الْقِيَامَةِ وَلَا فَخْرَ حَتَّى إِنَّهُ لَيَرِدُ عَلَيَّ الْحَوْضَ أَكْثَرُ مِمَّا بَيْنَ صَنْعَاءَ وَأَيْلَةَ ثُمَّ يُقَالُ ادْعُوا الصِّدِّيقِينَ فَيَشْفَعُونَ ثُمَّ يُقَالُ ادْعُوا الْأَنْبِيَاءَ قَالَ فَيَجِيءُ النَّبِيُّ وَمَعَهُ الْعِصَابَةُ وَالنَّبِيُّ وَمَعَهُ الْخَمْسَةُ وَالسِّتَّةُ وَالنَّبِيُّ وَلَيْسَ مَعَهُ أَحَدٌ ثُمَّ يُقَالُ ادْعُوا الشُّهَدَاءَ فَيَشْفَعُونَ لِمَنْ أَرَادُوا وَقَالَ فَإِذَا فَعَلَتْ الشُّهَدَاءُ ذَلِكَ قَالَ يَقُولُ اللَّهُ عَزَّ وَجَلَّ أَنَا أَرْحَمُ الرَّاحِمِينَ أَدْخِلُوا جَنَّتِي مَنْ كَانَ لَا يُشْرِكُ بِي شَيْئًا قَالَ فَيَدْخُلُونَ الْجَنَّةَ قَالَ ثُمَّ يَقُولُ اللَّهُ عَزَّ وَجَلَّ انْظُرُوا فِي النَّارِ هَلْ تَلْقَوْنَ مِنْ أَحَدٍ عَمِلَ خَيْرًا قَطُّ قَالَ فَيَجِدُونَ فِي النَّارِ رَجُلًا فَيَقُولُ لَهُ هَلْ عَمِلْتَ خَيْرًا قَطُّ فَيَقُولُ لَا غَيْرَ أَنِّي كُنْتُ أُسَامِحُ النَّاسَ فِي الْبَيْعِ وَالشِّرَاءِ فَيَقُولُ اللَّهُ عَزَّ وَجَلَّ أَسْمِحُوا لِعَبْدِي كَإِسْمَاحِهِ إِلَى عَبِيدِي ثُمَّ يُخْرِجُونَ مِنْ النَّارِ رَجُلًا فَيَقُولُ لَهُ هَلْ عَمِلْتَ خَيْرًا قَطُّ فَيَقُولُ لَا غَيْرَ أَنِّي قَدْ أَمَرْتُ وَلَدِي إِذَا مِتُّ فَأَحْرِقُونِي بِالنَّارِ ثُمَّ اطْحَنُونِي حَتَّى إِذَا كُنْتُ مِثْلَ الْكُحْلِ فَاذْهَبُوا بِي إِلَى الْبَحْرِ فَاذْرُونِي فِي الرِّيحِ فَوَاللَّهِ لَا يَقْدِرُ عَلَيَّ رَبُّ الْعَالَمِينَ أَبَدًا فَقَالَ اللَّهُ عَزَّ وَجَلَّ لِمَ فَعَلْتَ ذَلِكَ قَالَ مِنْ مَخَافَتِكَ قَالَ فَيَقُولُ اللَّهُ عَزَّ وَجَلَّ انْظُرْ إِلَى مُلْكِ أَعْظَمِ مَلِكٍ فَإِنَّ لَكَ مِثْلَهُ وَعَشَرَةَ أَمْثَالِهِ قَالَ فَيَقُولُ لِمَ تَسْخَرُ بِي وَأَنْتَ الْمَلِكُ قَالَ وَذَاكَ الَّذِي ضَحِكْتُ مِنْهُ مِنْ الضُّحَى
Pasakęs mums [Ibrahimas Bin Ishakas Ath Thalaqani], jis pasakė: Pasakęs man [An Nadlar Bin Syumail Al Mazini], jis pasakė; Pasakęs man [Abu Na'amah], jis pasakė: Pasakęs man [Abu Hunaidah Al Barra' Bin Naufal] iš [Walan Al 'Adawi] iš [Hudzaifah] iš [Abu Bakar Ash Shiddiq], jis pasakė; 'Vieną rytą Rasulullah shallallahu'alaihi wasallam meldėsi rytinę maldą. Tada jis atsisėdo, kol atėjo laikas dhuha, Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam juokėsi, tada sėdėjo savo pradinėje vietoje iki vidurdienio, Asr ir Maghrib maldos, jis nekalbėjo iki vakarinės maldos nakties pabaigoje, tada grįžo namo pas savo šeimą, tada žmonės pasakė Abu Bakrui; 'Kodėl tu nepaklausi Alacho pasiuntinio, ką jis padarė šiandien, nors jis niekada to nebuvo daręs?' jis pasakė; tada jis jo paklausė, todėl jis atsakė: „Taip, man buvo parodyta, kas bus šio ir anapusinio pasaulio reikaluose, todėl tie, kurie buvo anksčiau, ir tie, kurie atėjo, buvo susirinkę į vieną vietą, tada žmonės to bijojo, todėl jie atėjo pas Adomą, o prakaitas juos beveik apėmė, sakė jie; „O Adomai, tu esi žmonijos tėvas, o Alachas išsirinko tave, todėl prašyk savo Viešpaties, kad mus užtartų“, – atsakė Adomas. „Aš irgi susiduriu su tuo, su kuo tu susiduri, eik pas savo tėvą paskui savo tėvą, būtent Nojų“, iš tikrųjų Alachas išrinko Adomą, Nojų, Abraomo šeimą ir „Imrano“ šeimą virš visų žmonių. Jie atėjo pas Nojų ir pasakė: „Užtark mus savo rabo akivaizdoje, nes Alachas išsirinko tave ir išklausė tavo maldą ir nepaliko nė vieno namo tarp netikinčiųjų žemės paviršiuje“. Tada Nojus pasakė: „Aš negaliu užtarti tavęs, tad eik pas Ibrahimą, nes Alachas padarė jį savo meilužiu“. Tada jie nuėjo pas Ibrahimą, ir Ibrahimas pasakė: „Negaliu tavęs užtarti, eik pas Mozę, nes Alachas kažkada su juo kalbėjo tiesiogiai“. Tada Musa atsakė; „Neturiu, ko tu prašai, todėl eik pas Isa bin Maryam, jis tikrai gali išgydyti akluosius, ligonius ir prikelti mirusiuosius“. Tada Jėzus atsakė; „Neturiu, ko tu prašai, bet eik pas savo šeimininką, Adomo sūnų, nes jo kapas bus pirmasis, kuris atsidarys Prisikėlimo dieną, eik pas Muhammadą shallahu 'alaihi wasallam, tikrai jis užtars tave prieš tavo rabą'. Jis pasakė; „Taigi jis išėjo, tada Džibrilas susidūrė su savo Viešpačiu, tada Alachas pasakė: „Leisk jam – užtark – ir duok jam gerąją naujieną iš dangaus“. jis sako; tada Džibrilas išėjo su geromis naujienomis, tada Mahometas nusilenkė ir nusilenkė vieną penktadienį, tada Alachas pasakė: „Pakelk galvą, Mahometai, sakyk, kad būsi išklausytas ir užtarsi, tau duotas leidimas užtarti“. jis sako; todėl jis pakėlė galvą ir, pažvelgęs į savo Viešpatį, nusilenkė, paklusdamas kitam penktadieniui, o Alachas vėl pasakė: „Pakelk galvą ir sakyk, kad būsi išklausytas, užtark, tau leidžiama užtarti“. jis sako; jis nuėjo kniūbsčias, o Gabrielius paėmė abi jo rankas, tada atidarė maldą, kuri niekada nebuvo atvira jokiam žmogui, taip jis pasakė; „O mano rabai, tu sukūrei mane būti Adomo sūnaus šeimininku ir nėra jokios arogancijos, tu padarei mane pirmuoju, kuriam buvo atidarytas jo kapas Prisikėlimo dieną, ir nėra jokios arogancijos, kol nepaliksi tiek žmonių, kurie ateis prie mano ežero, kiek yra tarp Šonos ir Ailos“, – tada buvo pasakyta. „Pašauk Shiddiqin, kad jie užtartų“, – tada buvo pasakyta; – Paskambink Nabams aš'. Jis pasakė; tada Pranašas atėjo su grupe savo pasekėjų, ir buvo pranašas su penkiais ar šešiais pasekėjais, ir buvo pranašas be pasekėjų, tada buvo pasakyta; „Pašauk kankinius, kad jie užtartų tuos, kurių nori“. ir pranašas sallallaahu 'alaihi wasallam tęsė; taigi, kai kankiniai tai padarė, Pranašas pasakė: Alachas pasakė: „Aš esu gailestingiausias iš gailestingųjų, įeik į mano dangų tie, kurie su manimi nieko nesieja“. jis pasakė; tada jie pateko į dangų. Jis pasakė: Tada Alachas pasakė: „Pažvelk į pragarą, ar randi ką nors, kas kada nors padarė gerą darbą? “ Jis sako; Taigi jie rado vyrą, o Alachas jo paklausė: „Ar tu kada nors padarei kokį nors gerą darbą? “, – atsakė vyras; „Ne, išskyrus tai, kad praeityje žmonėms palengvindavau pirkimo ir pardavimo reikalus“. Taigi Alachas pasakė: „Palengvink mano tarnui, kaip jis palengvino kitiems mano tarnams“. Tada jie išvedė žmogų iš pragaro, ir Alachas jo paklausė; 'Ar tu kada nors padarei kokių nors gerų darbų? “ jis atsakė; „Ne, nebent aš pasakysiu savo sūnui, kad jei mirsiu, sudegink mane ugnimi, tada sumalk kaip miltus, tada nunešk į jūrą ir išsklaidyk ore, tada Allahas, visų pasaulių Viešpats, manęs nebesugrąžins“. Tada Alachas pasakė: „Kodėl tu tai padarei? “ jis atsakė; "dėl tavęs baimės". Pranašas sallallaahu „alaihi wasallam“ tęsė: tada Alachas pasakė: „Štai šlovingiausios karalystės karalystė, tada tikrai tau ji panaši, net dešimt kartų daugiau nei yra“. Pranašas tęsė: tarnas pasakė; 'Kodėl tu mane įžeidinėji, kai esi karalius?' Pranašas sallallaahu „alaihi wasallam pasakė: „Štai kas mane prajuokino praeityje“.
Hadith
Imam Ahmad : 16
حَدَّثَنَا هَاشِمُ بْنُ الْقَاسِمِ قَالَ حَدَّثَنَا زُهَيْرٌ يَعْنِي ابْنَ مُعَاوِيَةَ قَالَ حَدَّثَنَا إِسْمَاعِيلُ بْنُ أَبِي خَالِدٍ قَالَ حَدَّثَنَا قَيْسٌ قَالَ قَامَ أَبُو بَكْرٍ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ فَحَمِدَ اللَّهَ عَزَّ وَجَلَّ وَأَثْنَى عَلَيْهِ فَقَالَ يَا أَيُّهَا النَّاسُ إِنَّكُمْ تَقْرَءُونَ هَذِهِ الْآيَةَ { يَا أَيُّهَا الَّذِينَ آمَنُوا عَلَيْكُمْ أَنْفُسَكُمْ لَا يَضُرُّكُمْ مَنْ ضَلَّ إِذَا اهْتَدَيْتُمْ } إِلَى آخِرِ الْآيَةِ وَإِنَّكُمْ تَضَعُونَهَا عَلَى غَيْرِ مَوْضِعِهَا وَإِنِّي سَمِعْتُ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَقُولُ إِنَّ النَّاسَ إِذَا رَأَوْا الْمُنْكَرَ وَلَا يُغَيِّرُوهُ أَوْشَكَ اللَّهُ أَنْ يَعُمَّهُمْ بِعِقَابِهِ قَالَ وَسَمِعْتُ أَبَا بَكْرٍ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ يَقُولُ يَا أَيُّهَا النَّاسُ إِيَّاكُمْ وَالْكَذِبَ فَإِنَّ الْكَذِبَ مُجَانِبٌ لِلْإِيمَانِ
Pasakęs mums [Hasyim Bin Al Qasim], jis pasakė; Pasakęs mums [Zuhair, būtent Ibn Mu'awiyah], jis pasakė; Jis pasakė mums [Isma'ilas Bin Abu Khalidas]; Pasakęs mums [Qais], jis pasakė; “ [Abu Bakras] atsistojo ir šlovino Alachą ir apvalė Jį, tada pasakė: „O žmonės, jūs tikrai skaitote šią eilutę: „O jūs, kurie tikite, esate atsakingi už save, tai jums nepakenks net menkiausiam žmogui, kuris nuklysta... - iki eilutės pabaigos - ir jūs jį pastatėte iš vietos, aš išgirdau Allaho pasiuntinį sallallaahu 'alaihi wasallam's, tada bijo, tada žmonės pasikeis, jei nematote. kad Alachas paskleis bausmę jiems visiems“. Jis sako; „Ir aš girdėjau Abu Bakrą sakant; „O žmonės, laikykis atokiau nuo melo, nes melas iš tiesų atitolina nuo tikėjimo“.
Hadith
Imam Ahmad : 17
حَدَّثَنَا هَاشِمٌ قَالَ حَدَّثَنَا شُعْبَةُ قَالَ أَخْبَرَنِي يَزِيدُ بْنُ خُمَيْرٍ قَالَ سَمِعْتُ سُلَيْمَ بْنَ عَامِرٍ رَجُلًا مِنْ حِمْيَرَ يُحَدِّثُ عَنْ أَوْسَطَ بْنِ إِسْمَاعِيلَ بْنِ أَوْسَطَ الْبَجَلِيِّ يُحَدِّثُ عَنْ أَبِي بَكْرٍ أَنَّهُ سَمِعَهُ حِينَ تُوُفِّيَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ قَامَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ عَامَ الْأَوَّلِ مَقَامِي هَذَا ثُمَّ بَكَى ثُمَّ قَالَ عَلَيْكُمْ بِالصِّدْقِ فَإِنَّهُ مَعَ الْبِرِّ وَهُمَا فِي الْجَنَّةِ وَإِيَّاكُمْ وَالْكَذِبَ فَإِنَّهُ مَعَ الْفُجُورِ وَهُمَا فِي النَّارِ وَسَلُوا اللَّهَ الْمُعَافَاةَ فَإِنَّهُ لَمْ يُؤْتَ رَجُلٌ بَعْدَ الْيَقِينِ شَيْئًا خَيْرًا مِنْ الْمُعَافَاةِ ثُمَّ قَالَ لَا تَقَاطَعُوا وَلَا تَدَابَرُوا وَلَا تَبَاغَضُوا وَلَا تَحَاسَدُوا وَكُونُوا عِبَادَ اللَّهِ إِخْوَانًا
Pranešęs mums [Hasimas], jis pasakė: Pasakęs mums [Shu'bah], jis pasakė: pranešė man [Yazid Bin Khumair], jis pasakė; Aš girdėjau [Sulaimą Bin 'Amirą] vyrą iš Himyaro, pasakojantį istoriją iš [Ausath Bin Isma'il Bin Ausath Al Bajali], kuris papasakojo istoriją iš [Abu Bakar], kad jis tai išgirdo, kai mirė Alacho Pasiuntinys (jam tebūna ramybė ir Alacho palaiminimai), sakė jis; Allaho Pasiuntinys pirmaisiais metais stovėjo pas mane, o paskui verkė ir pasakė: „Būkite sąžiningi, nes sąžiningumas eina su gerumu ir abu yra danguje, ir atsiribokite nuo melo, nes jie yra su nuodėme ir abu yra pragare, ir prašykite Allaho išgelbėjimo, nes iš tikrųjų niekam nieko neduodama, kai tiki, kad tai yra geriau už išgelbėjimą“. Tada jis tęsė: „Nenutraukite ryšių vienas su kitu, venkite vienas kito, neapkęskite vienas kito ir nepavydėkite vienas kitam, bet būkite Dievo tarnai, kurie yra broliai“.
Hadith
Imam Ahmad : 18
حَدَّثَنَا عَفَّانُ قَالَ حَدَّثَنَا أَبُو عَوَانَةَ عَنْ دَاوُدَ بْنِ عَبْدِ اللَّهِ الْأَوْدِيِّ عَنْ حُمَيْدِ بْنِ عَبْدِ الرَّحْمَنِ قَالَ تُوُفِّيَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَأَبُو بَكْرٍ فِي طَائِفَةٍ مِنْ الْمَدِينَةِ قَالَ فَجَاءَ فَكَشَفَ عَنْ وَجْهِهِ فَقَبَّلَهُ وَقَالَ فِدَاكَ أَبِي وَأُمِّي مَا أَطْيَبَكَ حَيًّا وَمَيِّتًا مَاتَ مُحَمَّدٌ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَرَبِّ الْكَعْبَةِ فَذَكَرَ الْحَدِيثَ قَالَ فَانْطَلَقَ أَبُو بَكْرٍ وَعُمَرُ يَتَقَاوَدَانِ حَتَّى أَتَوْهُمْ فَتَكَلَّمَ أَبُو بَكْرٍ وَلَمْ يَتْرُكْ شَيْئًا أُنْزِلَ فِي الْأَنْصَارِ وَلَا ذَكَرَهُ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ مِنْ شَأْنِهِمْ إِلَّا وَذَكَرَهُ وَقَالَ وَلَقَدْ عَلِمْتُمْ أَنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ لَوْ سَلَكَ النَّاسُ وَادِيًا وَسَلَكَتْ الْأَنْصَارُ وَادِيًا سَلَكْتُ وَادِيَ الْأَنْصَارِ وَلَقَدْ عَلِمْتَ يَا سَعْدُ أَنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ وَأَنْتَ قَاعِدٌ قُرَيْشٌ وُلَاةُ هَذَا الْأَمْرِ فَبَرُّ النَّاسِ تَبَعٌ لِبَرِّهِمْ وَفَاجِرُهُمْ تَبَعٌ لِفَاجِرِهِمْ قَالَ فَقَالَ لَهُ سَعْدٌ صَدَقْتَ نَحْنُ الْوُزَرَاءُ وَأَنْتُمْ الْأُمَرَاءُ
Pasakęs mums [Affan], jis pasakė: Pasakęs mums [Abu 'Awanah] iš [Daud Bin Abdullah Al Audiy] iš [Humaido Bin Abdurrahman], jis pasakė; Kai Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam mirė, [Abu Bakras] buvo Medinos pakraštyje, sakė jis - Humaid Bin Abdurrahman; tada jis atėjo ir atidarė veidą dengiančią audeklą, pabučiavo jį ir pasakė: „Esu pasirengęs priimti savo tėvą ir motiną kaip tavo išpirką, koks gražus bus tavo gyvenimas ir mirtis, Muhammadas shallahu, alaihi wasallam mirė, o Rabas – Kaabos savininkas“. tada jis paminėjo hadisą. Jis sako; Tada Abu Bakras ir Umaras nuėjo į Ansarą, kurie ginčijosi vienas su kitu dėl vadovavimo, todėl susitiko su jais - ansarais, tada Abu Bakras kalbėjo ir nepaliko nieko, kas buvo atskleista ansarui, ir nieko, ką Allaho Pasiuntinys (jam tebūna ramybė ir Dievo palaima) paminėjo apie juos, nebent jis juos visus paminėjo; 'Iš tiesų, jūs jau žinote, kad Alacho Pasiuntinys (ramybė ir Alacho palaiminimai jam) pasakė: "Jei žmonės eitų per vieną slėnį, o Ansaras - per kitą slėnį, tada aš eičiau per Ansaro slėnį." ir tu jau žinai, o Sadai, kad Alacho Pasiuntinys (ramybė ir Alacho palaiminimai jam) pasakė jums sėdint – nieko nedarant – „Kuraišai yra atsakingi už šį reikalą, taigi, pareigingi žmonių žmonės seka pareigingus jų – kuraišų – žmones, o jų nepaklusnūs – savo nepaklusnius“. jis sako; tada [Sadas] atsakė Abu Bakras; „Jūs teisus, mes esame ministrai, o jūs lyderiai“.
Hadith
Imam Ahmad : 19
حَدَّثَنَا عَلِيُّ بْنُ عَيَّاشٍ قَالَ حَدَّثَنَا الْعَطَّافُ بْنُ خَالِدٍ قَالَ حَدَّثَنِي رَجُلٌ مِنْ أَهْلِ الْبَصْرَةِ عَنْ طَلْحَةَ بْنِ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ عَبْدِ الرَّحْمَنِ بْنِ أَبِي بَكْرٍ الصِّدِّيقِ قَالَ سَمِعْتُ أَبِي يَذْكُرُ أَنَّ أَبَاهُ سَمِعَ أَبَا بَكْرٍ وَهُوَ يَقُولُ قُلْتُ لِرَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَا رَسُولَ اللَّهِ الْعَمَلُ عَلَى مَا فُرِغَ مِنْهُ أَوْ عَلَى أَمْرٍ مُؤْتَنَفٍ قَالَ بَلْ عَلَى أَمْرٍ قَدْ فُرِغَ مِنْهُ قَالَ قُلْتُ فَفِيمَ الْعَمَلُ يَا رَسُولَ اللَّهِ قَالَ كُلٌّ مُيَسَّرٌ لِمَا خُلِقَ لَهُ
Pasakęs mums [Ali Bin 'Ayyasy], jis pasakė; Pasakęs mums [Al 'Aththaf Bin Khalid], jis pasakė; Jis man pasakė [vyrą] iš Bashroh žmonių, iš [Thalhah Bin Abdullah Bin Abdurrahman Bin Abu Bakar Ash Shiddiq] jis pasakė; Girdėjau [savo tėvą] paminėjus, kad [jo tėvas] girdėjo [Abu Bakrą] sakant; Aš paklausiau Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam; „O Alacho Pasiuntinys, ar veiksmai grindžiami jau nustatytais dalykais, ar naujais dalykais? Jis atsakė: „Bet remiantis dalykais, kurie buvo nustatyti“. jis pasakė, aš paklausiau; „Tai kam ši praktika, o Alacho Pasiuntiniu? Jis sakė: „Kiekvienam žmogui lengva daryti gerus darbus pagal tikslą, kuriam jis buvo sukurtas“.
Hadith
Imam Ahmad : 20
حَدَّثَنَا أَبُو الْيَمَانِ قَالَ أَخْبَرَنَا شُعَيْبٌ عَنِ الزُّهْرِيِّ قَالَ أَخْبَرَنِي رَجُلٌ مِنْ الْأَنْصَارِ مِنْ أَهْلِ الْفِقْهِ أَنَّهُ سَمِعَ عُثْمَانَ بْنَ عَفَّانَ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ يُحَدِّثُ أَنَّ رِجَالًا مِنْ أَصْحَابِ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ حِينَ تُوُفِّيَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ حَزِنُوا عَلَيْهِ حَتَّى كَادَ بَعْضُهُمْ يُوَسْوِسُ قَالَ عُثْمَانُ وَكُنْتُ مِنْهُمْ فَبَيْنَا أَنَا جَالِسٌ فِي ظِلِّ أُطُمٍ مِنْ الْآطَامِ مَرَّ عَلَيَّ عُمَرُ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ فَسَلَّمَ عَلَيَّ فَلَمْ أَشْعُرْ أَنَّهُ مَرَّ وَلَا سَلَّمَ فَانْطَلَقَ عُمَرُ حَتَّى دَخَلَ عَلَى أَبِي بَكْرٍ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ فَقَالَ لَهُ مَا يُعْجِبُكَ أَنِّي مَرَرْتُ عَلَى عُثْمَانَ فَسَلَّمْتُ عَلَيْهِ فَلَمْ يَرُدَّ عَلَيَّ السَّلَامَ وَأَقْبَلَ هُوَ وَأَبُو بَكْرٍ فِي وِلَايَةِ أَبِي بَكْرٍ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ حَتَّى سَلَّمَا عَلَيَّ جَمِيعًا ثُمَّ قَالَ أَبُو بَكْرٍ جَاءَنِي أَخُوكَ عُمَرُ فَذَكَرَ أَنَّهُ مَرَّ عَلَيْكَ فَسَلَّمَ فَلَمْ تَرُدَّ عَلَيْهِ السَّلَامَ فَمَا الَّذِي حَمَلَكَ عَلَى ذَلِكَ قَالَ قُلْتُ مَا فَعَلْتُ فَقَالَ عُمَرُ بَلَى وَاللَّهِ لَقَدْ فَعَلْتَ وَلَكِنَّهَا عُبِّيَّتُكُمْ يَا بَنِي أُمَيَّةَ قَالَ قُلْتُ وَاللَّهِ مَا شَعَرْتُ أَنَّكَ مَرَرْتَ وَلَا سَلَّمْتَ قَالَ أَبُو بَكْرٍ صَدَقَ عُثْمَانُ وَقَدْ شَغَلَكَ عَنْ ذَلِكَ أَمْرٌ فَقُلْتُ أَجَلْ قَالَ مَا هُوَ فَقَالَ عُثْمَانُ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ تَوَفَّى اللَّهُ عَزَّ وَجَلَّ نَبِيَّهُ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَبْلَ أَنْ نَسْأَلَهُ عَنْ نَجَاةِ هَذَا الْأَمْرِ قَالَ أَبُو بَكْرٍ قَدْ سَأَلْتُهُ عَنْ ذَلِكَ قَالَ فَقُمْتُ إِلَيْهِ فَقُلْتُ لَهُ بِأَبِي أَنْتَ وَأُمِّي أَنْتَ أَحَقُّ بِهَا قَالَ أَبُو بَكْرٍ قُلْتُ يَا رَسُولَ اللَّهِ مَا نَجَاةُ هَذَا الْأَمْرِ فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ مَنْ قَبِلَ مِنِّي الْكَلِمَةَ الَّتِي عَرَضْتُ عَلَى عَمِّي فَرَدَّهَا عَلَيَّ فَهِيَ لَهُ نَجَاةٌ
Pasakęs mums [Abul Yaman], jis pasakė: pranešė mums [Syu'aib] iš [Az Zuhri], jis pasakė; pranešė man [jurisprudencijos ekspertui iš Ansaro], kad girdėjo [Uthman Bin 'Affan] pasakojant istoriją; kad buvo keli pranašo sallallaahu 'alaihi wasallam draugai, kurie buvo liūdni, kai mirė pranašas sallallaahu 'alaihi wasallam, todėl beveik pusė jų sunerimo, sakė Uthmanas; „Ir aš buvau vienas iš jų, kai aš sėdėjau vienos iš sienų šešėlyje, Umaras praėjo priešais mane ir pasisveikino, bet aš nepajutau, kad jis eina pro šalį ir pasisveikino, todėl jis mirė, kol susitiko su Abu Bakru, tada jis pasakė jam; „Yra kažkas, kas jus nustebins, iš tikrųjų aš praėjau priešais Uthmaną ir pasisveikinau su juo, bet jis neatsakė į mano pasisveikinimą“. Taigi, valdant Abu Bakrui, Umaras ir Abu Bakras atėjo ir abu pasveikino mane, tada Abu Bakras pasakė; 'Jūsų brolis Umaras atėjo pas mane ir pasakė, kad jis praėjo priešais jus ir pasisveikino, bet jūs jam neatsakėte, tai kas paskatino jus tai padaryti? Jis pasakė, aš atsakiau. 'Aš to nepadariau'. Taigi Umaras pasakė; 'Taip, Allah, tu tai padarei, bet tai įvyko dėl tavo arogancijos, o Bani Umayyah.' Jis pasakė: Aš atsakiau; „Dieve, aš niekada nejaučiau, kad tu ėjai pro šalį ir pasisveikinai su manimi“, – sakė Abu Bakras; „Uthman teisus, iš tikrųjų jūs buvote užsiėmęs tam tikrais jo reikalais“, – taip pasakiau; „taip“, paklausė Umaras; "Koks tai verslas?" tada Uthmanas pasakė; „Allahas mirė savo pranašu sallallaahu, alaihi wasallam, kol mes jo paklausėme apie šio reikalo saugumą“, – sakė Abu Bakras; „Aš jo paklausiau apie šį romaną“, - sakė jis; todėl aš atsistojau prieš jį ir pasakiau jam: „Mano tėvas ir motina turi daugiau teisių į jį“, – sakė [Abu Bakras]; paklausiau; O Alacho pasiuntiniu, kaip tai saugu? Tada Rasulullah shallallahu „alaihi wasallam pasakė: „Kas gaus iš manęs nuosprendį, kurį kažkada pasiūliau savo dėdei, o paskui grąžins man, tas nuosprendis bus jam išsigelbėjimas“.
