Imam Ibnu Majah (الامام ابن ماجه) - 4332 Hadith
Hadith
Imam Ibnu Majah : 4061
حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ نُمَيْرٍ وَعَلِيُّ بْنُ مُحَمَّدٍ قَالَا حَدَّثَنَا أَبُو مُعَاوِيَةَ حَدَّثَنَا الْأَعْمَشُ عَنْ شَقِيقٍ عَنْ حُذَيْفَةَ قَالَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ الدَّجَّالُ أَعْوَرُ عَيْنِ الْيُسْرَى جُفَالُ الشَّعَرِ مَعَهُ جَنَّةٌ وَنَارٌ فَنَارُهُ جَنَّةٌ وَجَنَّتُهُ نَارٌ
Mums buvo pasakyta, kad [Muhammadas bin Abdullah bin Numairas] ir [Ali bin Muhammadas] abu sakė; mums [Abu Mu'awiyah] mums [Al A'masy] iš [Syaqiq] iš [Hudzaifah] pasakė: „Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam sakė: „Dajjal yra aklas kaire akimi, jo plaukai stori, ir su juo yra rojus ir pragaras. Tačiau iš esmės pragaras yra rojus, o rojus yra pragaras“.
Hadith
Imam Ibnu Majah : 4062
حَدَّثَنَا نَصْرُ بْنُ عَلِيٍّ الْجَهْضَمِيُّ وَمُحَمَّدُ بْنُ بَشَّارٍ وَمُحَمَّدُ بْنُ الْمُثَنَّى قَالُوا حَدَّثَنَا رَوْحُ بْنُ عُبَادَةَ حَدَّثَنَا سَعِيدُ بْنُ أَبِي عَرُوبَةَ عَنْ أَبِي التَّيَّاحِ عَنْ الْمُغِيرَةِ بْنِ سُبَيْعٍ عَنْ عَمْرِو بْنِ حُرَيْثٍ عَنْ أَبِي بَكْرٍ الصِّدِّيقِ قَالَحَدَّثَنَا رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَنَّ الدَّجَّالَ يَخْرُجُ مِنْ أَرْضٍ بِالْمَشْرِقِ يُقَالُ لَهَا خُرَاسَانُ يَتْبَعُهُ أَقْوَامٌ كَأَنَّ وُجُوهَهُمْ الْمَجَانُّ الْمُطْرَقَةُ
Mums tai pasakė [Nahsr bin Ali Al Jahdlami], [Muhammad bin Basysyar] ir [Muhammad bin Al Mutsanna]; jie sakė; mums pasakė [Rauh bin 'Ubadah], mums pasakė [Sa'id bin Abu 'Arubah] iš [Abu At Tayyah], iš [Al Mughirah bin Subai'], iš ['Amru bin Huraits], iš [Abu Bakar Ash Shiddiq] jis sakė: „Rašulullah shallahu 'alaihi wasallam mums pasakė, kad Dajjal ateis iš rytinės žemės dalies, vadinamos Khurasan regionu, o jį seks žmonės, kurių veidai primins skydus – mušamųjų įrankių gabalėlius“.
Hadith
Imam Ibnu Majah : 4063
حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ نُمَيْرٍ وَعَلِيُّ بْنُ مُحَمَّدٍ قَالَا حَدَّثَنَا وَكِيعٌ حَدَّثَنَا إِسْمَعِيلُ بْنُ أَبِي خَالِدٍ عَنْ قَيْسِ بْنِ أَبِي حَازِمٍ عَنْ الْمُغِيرَةِ بْنِ شُعْبَةَ قَالَمَا سَأَلَ أَحَدٌ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ عَنْ الدَّجَّالِ أَكْثَرَ مِمَّا سَأَلْتُهُ وَقَالَ ابْنُ نُمَيْرٍ أَشَدَّ سُؤَالًا مِنِّي فَقَالَ لِي مَا تَسْأَلُ عَنْهُ قُلْتُ إِنَّهُمْ يَقُولُونَ إِنَّ مَعَهُ الطَّعَامَ وَالشَّرَابَ قَالَ هُوَ أَهْوَنُ عَلَى اللَّهِ مِنْ ذَلِكَ
Mums buvo pasakyta, kad [Muhammad bin Abdullah bin Numairas] ir [Ali bin Muhammadas] abu sakė; mums [Waki'] mums pasakė [Isma'il bin Abu Khalid] iš [Qais bin Abu Hazim] iš [Al Mughirah bin Syu'bah] jis sakė: „Niekas neklausė Pranašo sallallaahu „alaihi wasallam“ apie Dajjal įvykį daugiau nei aš kada nors klausiau“. – Ibnu Numairas pasakojo redaktoriui: „Jo klausimas buvo griežtesnis nei mano“. – Jis manęs paklausė: „Ko tu klausi?“ Aš atsakiau: „Jie paklausė: „Ar Dajjal gali atnešti maisto ir gėrimų?“ Jis atsakė: „Alachas yra pajėgesnis“.
Hadith
Imam Ibnu Majah : 4064
حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ نُمَيْرٍ حَدَّثَنَا أَبِي حَدَّثَنَا إِسْمَعِيلُ بْنُ أَبِي خَالِدٍ عَنْ مُجَالِدٍ عَنْ الشَّعْبِيِّ عَنْ فَاطِمَةَ بِنْتِ قَيْسٍ قَالَتْصَلَّى رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ ذَاتَ يَوْمٍ وَصَعِدَ الْمِنْبَرَ وَكَانَ لَا يَصْعَدُ عَلَيْهِ قَبْلَ ذَلِكَ إِلَّا يَوْمَ الْجُمُعَةِ فَاشْتَدَّ ذَلِكَ عَلَى النَّاسِ فَمِنْ بَيْنِ قَائِمٍ وَجَالِسٍ فَأَشَارَ إِلَيْهِمْ بِيَدِهِ أَنْ اقْعُدُوا فَإِنِّي وَاللَّهِ مَا قُمْتُ مَقَامِي هَذَا لِأَمْرٍ يَنْفَعُكُمْ لِرَغْبَةٍ وَلَا لِرَهْبَةٍ وَلَكِنَّ تَمِيمًا الدَّارِيَّ أَتَانِي فَأَخْبَرَنِي خَبَرًا مَنَعَنِي الْقَيْلُولَةَ مِنْ الْفَرَحِ وَقُرَّةِ الْعَيْنِ فَأَحْبَبْتُ أَنْ أَنْشُرَ عَلَيْكُمْ فَرَحَ نَبِيِّكُمْ أَلَا إِنَّ ابْنَ عَمٍّ لِتَمِيمٍ الدَّارِيِّ أَخْبَرَنِي أَنَّ الرِّيحَ أَلْجَأَتْهُمْ إِلَى جَزِيرَةٍ لَا يَعْرِفُونَهَا فَقَعَدُوا فِي قَوَارِبِ السَّفِينَةِ فَخَرَجُوا فِيهَا فَإِذَا هُمْ بِشَيْءٍ أَهْدَبَ أَسْوَدَ قَالُوا لَهُ مَا أَنْتَ قَالَ أَنَا الْجَسَّاسَةُ قَالُوا أَخْبِرِينَا قَالَتْ مَا أَنَا بِمُخْبِرَتِكُمْ شَيْئًا وَلَا سَائِلَتِكُمْ وَلَكِنْ هَذَا الدَّيْرُ قَدْ رَمَقْتُمُوهُ فَأْتُوهُ فَإِنَّ فِيهِ رَجُلًا بِالْأَشْوَاقِ إِلَى أَنْ تُخْبِرُوهُ وَيُخْبِرَكُمْ فَأَتَوْهُ فَدَخَلُوا عَلَيْهِ فَإِذَا هُمْ بِشَيْخٍ مُوثَقٍ شَدِيدِ الْوَثَاقِ يُظْهِرُ الْحُزْنَ شَدِيدِ التَّشَكِّي فَقَالَ لَهُمْ مِنْ أَيْنَ قَالُوا مِنْ الشَّامِ قَالَ مَا فَعَلَتْ الْعَرَبُ قَالُوا نَحْنُ قَوْمٌ مِنْ الْعَرَبِ عَمَّ تَسْأَلُ قَالَ مَا فَعَلَ هَذَا الرَّجُلُ الَّذِي خَرَجَ فِيكُمْ قَالُوا خَيْرًا نَاوَى قَوْمًا فَأَظْهَرَهُ اللَّهُ عَلَيْهِمْ فَأَمْرُهُمْ الْيَوْمَ جَمِيعٌ إِلَهُهُمْ وَاحِدٌ وَدِينُهُمْ وَاحِدٌ قَالَ مَا فَعَلَتْ عَيْنُ زُغَرَ قَالُوا خَيْرًا يَسْقُونَ مِنْهَا زُرُوعَهُمْ وَيَسْتَقُونَ مِنْهَا لِسَقْيِهِمْ قَالَ فَمَا فَعَلَ نَخْلٌ بَيْنَ عَمَّانَ وَبَيْسَانَ قَالُوا يُطْعِمُ ثَمَرَهُ كُلَّ عَامٍ قَالَ فَمَا فَعَلَتْ بُحَيْرَةُ الطَّبَرِيَّةِ قَالُوا تَدَفَّقُ جَنَبَاتُهَا مِنْ كَثْرَةِ الْمَاءِ قَالَ فَزَفَرَ ثَلَاثَ زَفَرَاتٍ ثُمَّ قَالَ لَوْ انْفَلَتُّ مِنْ وَثَاقِي هَذَا لَمْ أَدَعْ أَرْضًا إِلَّا وَطِئْتُهَا بِرِجْلَيَّ هَاتَيْنِ إِلَّا طَيْبَةَ لَيْسَ لِي عَلَيْهَا سَبِيلٌ قَالَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ إِلَى هَذَا يَنْتَهِي فَرَحِي هَذِهِ طَيْبَةُ وَالَّذِي نَفْسِي بِيَدِهِ مَا فِيهَا طَرِيقٌ ضَيِّقٌ وَلَا وَاسِعٌ وَلَا سَهْلٌ وَلَا جَبَلٌ إِلَّا وَعَلَيْهِ مَلَكٌ شَاهِرٌ سَيْفَهُ إِلَى يَوْمِ الْقِيَامَةِ
[Muhammad bin Abdullah bin Numairas], giminaitis iš mūsų [Mano tėvas], giminaitis iš mūsų [Isma'il bin Abu Khalid] iš [Mujalido] iš [As Sya'bi] iš [Fatimah bint Qais], sakė: „Vieną dieną Alacho Pasiuntinys (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaimos) pasimeldė ir užlipo ant sakyklos, nors paprastai neužlipdavo prieš pat tai, išskyrus penktadienius. Taigi atmosfera jiems atrodė iškilminga. Kai tuo metu vieni ruošėsi išeiti, o kiti dar sėdėjo, jis ranka parodė žmonėms, kad vėl atsisėstų. Jis tarė: „Prisiekiu Alachu, nesėdžiu savo vietoje, nes yra kažkas, kas jums visiems naudinga, kas jus nustebins ar sunerims. Tačiau Tamimas Ad Dari atėjo pas mane su žinia, kuri neleido man nusnūsti iš džiaugsmo ir laimės. Todėl noriu pasidalinti su jumis jūsų Pranašo laime.“ Žinokite, kad Tamimo Ad Dari dėdės sūnus man pranešė, kad vėjas nukreipė jų laivą į nežinomą salą. Tada jie susėdo į mažą valtį, priklausančią pagrindinei valčiai. Tada jie išėjo valtimi. Staiga jie susidūrė su figūra storais, juodais plaukais, tada jie paklausė būtybės: „Kas tu esi?“ Jis atsakė: „Aš esu Al Jasasah.“ Jie vėl paklausė: „Papasakok mums apie save!“ Jis atsakė: „Argi ne aš tas, kuris tau pasakys ir paklaus tavęs apie kai ką, bet ten yra ola, ir tu ją trumpai matei. Taigi ateik, nes ten yra vyras, kuris trokšta žinių apie tave, ir jis tau taip pat papasakos.“ Taigi jie nuėjo į olą ir sutiko minėtą vyrą. Staiga jie pamatė vyrą, sukaustytą stipriais pančiais ir atrodantį labai liūdną. Žmogus jų paklausė: „Iš kur jūs?“ Jie atsakė: „Iš Sirijos žemės.“ Jis vėl paklausė: „Ką padarė arabai?“ Jie atsakė: „Mes esame arabų tautos žmonės. Taigi, ko norite paklausti?“ Jis paklausė: „Ką padarė vyras, atsiųstas iš jūsų kaimynystės?“ Jie atsakė: „Na, jis ėjo prieš savo žmones, todėl Alachas jį laimėjo prieš juos. Dabar visi jų reikalai yra vienodi – vienas – jų dievas yra vienas ir jų religija yra viena.“ Vyras oloje paklausė: „Ką padarė Ain Zagharas – šaltinis Šamo žemėje?“ Jie atsakė: „Šaltinio vanduo naudojamas augalams laistyti ir troškuliui numalšinti.“ Jis vėl paklausė: „Kas buvo padaryta medžiui tarp Amano ir Baisano?“ Jie atsakė: „Medis kasmet duoda vaisių.“ Jis vėl paklausė: „Kokia At Thabariyah ežero būklė?“ Jie atsakė: „...vanduo perpildytas į jo krantus dėl vandens gausos. Ir išpūtė tris pliūpsnius.“ Vyras tarė: „Jei būčiau laisvas nuo savo pančių, nepalikčiau nė vienos žemės, bet sustočiau abiem kojomis, išskyrus Thayyibah, nes ten negaliu sustoti.“ Pranašas (sallallaahu 'alaihi wa sallam) pasakė: „Šiuo metu mano džiaugsmas baigėsi. Ir tai yra gera – šventa – šalis. Prisiekiu Tuo, kurio rankoje yra mano siela, kuriame nėra siauro ar plataus kelio, lygumos ar kalno, o virš jo yra angelas, kuris išsitraukia kardą iki Prisikėlimo dienos.“
Hadith
Imam Ibnu Majah : 4065
حَدَّثَنَا هِشَامُ بْنُ عَمَّارٍ حَدَّثَنَا يَحْيَى بْنُ حَمْزَةَ حَدَّثَنَا عَبْدُ الرَّحْمَنِ بْنُ يَزِيدَ بْنِ جَابِرٍ حَدَّثَنِي عَبْدُ الرَّحْمَنِ بْنُ جُبَيْرِ بْنِ نُفَيْرٍ حَدَّثَنِي أَبِي أَنَّهُ سَمِعَ النَّوَّاسَ بْنَ سَمْعَانَ الْكِلَابِيَّ يَقُولُذَكَرَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ الدَّجَّالَ الْغَدَاةَ فَخَفَضَ فِيهِ وَرَفَعَ حَتَّى ظَنَنَّا أَنَّهُ فِي طَائِفَةِ النَّخْلِ فَلَمَّا رُحْنَا إِلَى رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ عَرَفَ ذَلِكَ فِينَا فَقَالَ مَا شَأْنُكُمْ فَقُلْنَا يَا رَسُولَ اللَّهِ ذَكَرْتَ الدَّجَّالَ الْغَدَاةَ فَخَفَضْتَ فِيهِ ثُمَّ رَفَعْتَ حَتَّى ظَنَنَّا أَنَّهُ فِي طَائِفَةِ النَّخْلِ قَالَ غَيْرُ الدَّجَّالِ أَخْوَفُنِي عَلَيْكُمْ إِنْ يَخْرُجْ وَأَنَا فِيكُمْ فَأَنَا حَجِيجُهُ دُونَكُمْ وَإِنْ يَخْرُجْ وَلَسْتُ فِيكُمْ فَامْرُؤٌ حَجِيجُ نَفْسِهِ وَاللَّهُ خَلِيفَتِي عَلَى كُلِّ مُسْلِمٍ إِنَّهُ شَابٌّ قَطَطٌ عَيْنُهُ قَائِمَةٌ كَأَنِّي أُشَبِّهُهُ بِعَبْدِ الْعُزَّى بْنِ قَطَنٍ فَمَنْ رَآهُ مِنْكُمْ فَلْيَقْرَأْ عَلَيْهِ فَوَاتِحَ سُورَةِ الْكَهْفِ إِنَّهُ يَخْرُجُ مِنْ خَلَّةٍ بَيْنَ الشَّامِ وَالْعِرَاقِ فَعَاثَ يَمِينًا وَعَاثَ شِمَالًا يَا عِبَادَ اللَّهِ اثْبُتُوا قُلْنَا يَا رَسُولَ اللَّهِ وَمَا لُبْثُهُ فِي الْأَرْضِ قَالَ أَرْبَعُونَ يَوْمًا يَوْمٌ كَسَنَةٍ وَيَوْمٌ كَشَهْرٍ وَيَوْمٌ كَجُمُعَةٍ وَسَائِرُ أَيَّامِهِ كَأَيَّامِكُمْ قُلْنَا يَا رَسُولَ اللَّهِ فَذَلِكَ الْيَوْمُ الَّذِي كَسَنَةٍ تَكْفِينَا فِيهِ صَلَاةُ يَوْمٍ قَالَ فَاقْدُرُوا لَهُ قَدْرَهُ قَالَ قُلْنَا فَمَا إِسْرَاعُهُ فِي الْأَرْضِ قَالَ كَالْغَيْثِ اسْتَدْبَرَتْهُ الرِّيحُ قَالَ فَيَأْتِي الْقَوْمَ فَيَدْعُوهُمْ فَيَسْتَجِيبُونَ لَهُ وَيُؤْمِنُونَ بِهِ فَيَأْمُرُ السَّمَاءَ أَنْ تُمْطِرَ فَتُمْطِرَ وَيَأْمُرُ الْأَرْضَ أَنْ تُنْبِتَ فَتُنْبِتَ وَتَرُوحُ عَلَيْهِمْ سَارِحَتُهُمْ أَطْوَلَ مَا كَانَتْ ذُرًى وَأَسْبَغَهُ ضُرُوعًا وَأَمَدَّهُ خَوَاصِرَ ثُمَّ يَأْتِي الْقَوْمَ فَيَدْعُوهُمْ فَيَرُدُّونَ عَلَيْهِ قَوْلَهُ فَيَنْصَرِفُ عَنْهُمْ فَيُصْبِحُونَ مُمْحِلِينَ مَا بِأَيْدِيهِمْ شَيْءٌ ثُمَّ يَمُرَّ بِالْخَرِبَةِ فَيَقُولُ لَهَا أَخْرِجِي كُنُوزَكِ فَيَنْطَلِقُ فَتَتْبَعُهُ كُنُوزُهَا كَيَعَاسِيبِ النَّحْلِ ثُمَّ يَدْعُو رَجُلًا مُمْتَلِئًا شَبَابًا فَيَضْرِبُهُ بِالسَّيْفِ ضَرْبَةً فَيَقْطَعُهُ جِزْلَتَيْنِ رَمْيَةَ الْغَرَضِ ثُمَّ يَدْعُوهُ فَيُقْبِلُ يَتَهَلَّلُ وَجْهُهُ يَضْحَكُ فَبَيْنَمَا هُمْ كَذَلِكَ إِذْ بَعَثَ اللَّهُ عِيسَى ابْنَ مَرْيَمَ فَيَنْزِلُ عِنْدَ الْمَنَارَةِ الْبَيْضَاءِ شَرْقِيَّ دِمَشْقَ بَيْنَ مَهْرُودَتَيْنِ وَاضِعًا كَفَّيْهِ عَلَى أَجْنِحَةِ مَلَكَيْنِ إِذَا طَأْطَأَ رَأْسَهُ قَطَرَ وَإِذَا رَفَعَهُ يَنْحَدِرُ مِنْهُ جُمَانٌ كَاللُّؤْلُؤِ وَلَا يَحِلُّ لِكَافِرٍ يَجِدُ رِيحَ نَفَسِهِ إِلَّا مَاتَ وَنَفَسُهُ يَنْتَهِي حَيْثُ يَنْتَهِي طَرَفُهُ فَيَنْطَلِقُ حَتَّى يُدْرِكَهُ عِنْدَ بَابِ لُدٍّ فَيَقْتُلُهُ ثُمَّ يَأْتِي نَبِيُّ اللَّهِ عِيسَى قَوْمًا قَدْ عَصَمَهُمْ اللَّهُ فَيَمْسَحُ وُجُوهَهُمْ وَيُحَدِّثُهُمْ بِدَرَجَاتِهِمْ فِي الْجَنَّةِ فَبَيْنَمَا هُمْ كَذَلِكَ إِذْ أَوْحَى اللَّهُ إِلَيْهِ يَا عِيسَى إِنِّي قَدْ أَخْرَجْتُ عِبَادًا لِي لَا يَدَانِ لِأَحَدٍ بِقِتَالِهِمْ وَأَحْرِزْ عِبَادِي إِلَى الطُّورِ وَيَبْعَثُ اللَّهُ يَأْجُوجَ وَمَأْجُوجَ وَهُمْ كَمَا قَالَ اللَّهُ{ مِنْ كُلِّ حَدَبٍ يَنْسِلُونَ }فَيَمُرُّ أَوَائِلُهُمْ عَلَى بُحَيْرَةِ الطَّبَرِيَّةِ فَيَشْرَبُونَ مَا فِيهَا ثُمَّ يَمُرُّ آخِرُهُمْ فَيَقُولُونَ لَقَدْ كَانَ فِي هَذَا مَاءٌ مَرَّةً وَيَحْضُرُ نَبِيُّ اللَّهِ وَأَصْحَابُهُ حَتَّى يَكُونَ رَأْسُ الثَّوْرِ لِأَحَدِهِمْ خَيْرًا مِنْ مِائَةِ دِينَارٍ لِأَحَدِكُمْ الْيَوْمَ فَيَرْغَبُ نَبِيُّ اللَّهِ عِيسَى وَأَصْحَابُهُ إِلَى اللَّهِ فَيُرْسِلُ اللَّهُ عَلَيْهِمْ النَّغَفَ فِي رِقَابِهِمْ فَيُصْبِحُونَ فَرْسَى كَمَوْتِ نَفْسٍ وَاحِدَةٍ وَيَهْبِطُ نَبِيُّ اللَّهِ عِيسَى وَأَصْحَابُهُ فَلَا يَجِدُونَ مَوْضِعَ شِبْرٍ إِلَّا قَدْ مَلَأَهُ زَهَمُهُمْ وَنَتْنُهُمْ وَدِمَاؤُهُمْ فَيَرْغَبُونَ إِلَى اللَّهِ فَيُرْسِلُ عَلَيْهِمْ طَيْرًا كَأَعْنَاقِ الْبُخْتِ فَتَحْمِلُهُمْ فَتَطْرَحُهُمْ حَيْثُ شَاءَ اللَّهُ ثُمَّ يُرْسِلُ اللَّهُ عَلَيْهِمْ مَطَرًا لَا يُكِنُّ مِنْهُ بَيْتُ مَدَرٍ وَلَا وَبَرٍ فَيَغْسِلُهُ حَتَّى يَتْرُكَهُ كَالزَّلَقَةِ ثُمَّ يُقَالُ لِلْأَرْضِ أَنْبِتِي ثَمَرَتَكِ وَرُدِّي بَرَكَتَكِ فَيَوْمَئِذٍ تَأْكُلُ الْعِصَابَةُ مِنْ الرِّمَّانَةِ فَتُشْبِعُهُمْ وَيَسْتَظِلُّونَ بِقِحْفِهَا وَيُبَارِكُ اللَّهُ فِي الرِّسْلِ حَتَّى إِنَّ اللِّقْحَةَ مِنْ الْإِبِلِ تَكْفِي الْفِئَامَ مِنْ النَّاسِ وَاللِّقْحَةَ مِنْ الْبَقَرِ تَكْفِي الْقَبِيلَةَ وَاللِّقْحَةَ مِنْ الْغَنَمِ تَكْفِي الْفَخِذَ فَبَيْنَمَا هُمْ كَذَلِكَ إِذْ بَعَثَ اللَّهُ عَلَيْهِمْ رِيحًا طَيِّبَةً فَتَأْخُذُ تَحْتَ آبَاطِهِمْ فَتَقْبِضُ رُوحَ كُلَّ مُسْلِمٍ وَيَبْقَى سَائِرُ النَّاسِ يَتَهَارَجُونَ كَمَا تَتَهَارَجُ الْحُمُرُ فَعَلَيْهِمْ تَقُومُ السَّاعَةُ
[Hisyam bin 'Ammar] mums pasakė, kad [Yahya bin Hamzah] mums pasakė, kad [Abdurrahman bin Yazid bin Jabir] man pasakė, kad [Abdurrahman bin Jubair bin Nufair] man [mano tėvui] pasakė, jog kartą girdėjo [An Nawwas bin Sam'an Al Kilabi] sakant: „Ryte Alacho Pasiuntinys (sallallaahu 'alaihi wasallam) paminėjo Dajjalą, tada jis nusileido ir pakėlė balsą, todėl pamanėme, kad jau esame datulių palmių sode. Kai priėjome prie Rasulullah (sallallaahu 'alaihi wasallam), jis suprato, ką mes turėjome omenyje, todėl paklausė: „Kas tau negerai?“ Mes atsakėme: „O Alacho Pasiuntiny, tu ryte paminėjai Dajjalą, tada nusileidai ir atsistojai, todėl pamanėme, kad jis jau yra datulių palmių sode“. Jis pasakė: „Aš ne Dadžalo jūsų bijau, nes jei jis išeis, kol aš dar būsiu tarp jūsų, aš jį blokuosiu, kol jis jūsų nepasieks, o jei jis išeis, kol aš nesu tarp jūsų, tada visi turi saugotis, ir Alachas yra mano kalifas – mano įpėdinis – kiekvienam musulmonui. Dadžalas yra jaunas vyras garbanotais plaukais, sukryžiuotomis akimis, tarsi būčiau panašus į jį kaip Abdulas Uzza bin Katanas. Kas iš jūsų jį pamatys, perskaitykite jam Suros Al Kahf pradžią, iš tiesų jis išėjo iš tarpo tarp Sirijos ir Irako, svirduliavo į dešinę ir į kairę. O Alacho tarnai, sustiprinkite save“. Mes paklausėme: „O Alacho Pasiuntiny, kiek laiko jis pasiliks žemėje?“ Jis atsakė: „Keturiasdešimt dienų, diena kaip metai, diena kaip mėnuo, diena kaip savaitė, ir visos dienos yra kaip jūsų dienos“. Mes paklausėme: „O Alacho Pasiuntiny, kai viena diena bus lygi metams, ar mūsų kasdienių maldų pakaks?“ Jis atsakė: „Įvertinkite pagal jos dydį.“ Mes paklausėme: „Koks greitis tai bus žemėje?“ Jis atsakė: „Kaip debesis, kurį neša vėjas.“ Jis tęsė: „Tada jis ateis pas žmones ir pakvies juos, ir jie seks jo kvietimu ir juo tikės. Tada jis įsakys dangui siųsti lietų, ir šis siųs lietų. Jis taip pat įsakys žemei išauginti augmeniją, ir žemė išaugins savo augmeniją. Jų gyvuliai vakare patys grįš su labai ilgomis nugaromis, pilnomis mėsos ir pieno. Tada jis ateis pas kitus žmones ir pakvies juos, bet jie atmes jo kvietimą, todėl jis juos paliks. Staiga jie taps skurdūs ir paralyžiuoti. Tada jis pasakys žemei: „Išvesk savo turtus.“ Žemės turtai išeis ir seks paskui jį kaip bičių spiečius paskui savo motinėlę. Tada jis pasišauks vyrą, smogs jam kardu ir perskels jį per atstumą per pusę. Tada Dadžalas pašaukė perplėštą pusiau vyrą, ir žmogaus veidas atrodė laimingas ir besijuokiantis. Kai jie buvo tokioje būsenoje, Alachas pasiuntė Isa bin Maryamą, jis nusileido į baltą bokštą Damasko žemėje, vilkėdamas dviem drabužiais, o rankas uždėjęs ant dviejų angelų pečių. Jei jis linktelės galva, pasirodys perlo formos jumanas. Joks netikintis nesusidurs su jo kvėpavimu, nebent jis žūtų. Tada Isa bin Maryamas ieškojo Dadžalo ir rado jį prie Luddo vartų – vietos netoli Baitul Maqdis – ir tada jį nužudė. Tada Alacho pranašas Isa atėjo pas žmones, kuriuos Alachas buvo saugojęs. Taigi jis nušluostė jų veidus ir papasakojo jiems apie jų laipsnius danguje. Kai jie buvo tokioje būsenoje, Alachas apreiškė Isa bin Maryamui: „O Jėzau, iš tiesų aš išvedžiau savo tarnus be jokio“ „Jėga, kuri gali su jais kovoti, tad nuveskite Mano tarnus į Tursinos kalvą“. Tada Alachas pasiuntė Gogą ir Magogą, kaip minėta Alacho žodyje: „-Kol Gogas ir Magogas atsivėrė ir greitai nusileido iš visų aukštumų-“ -Klausimai. Al Anbiyaa: 96-, Pirmasis iš jų nuėjo ir perėjo At Thabariyah ežerą ir viską išgėrė, tada atėjo kita grupė ir perėjo tą vietovę, tada pasakė: „Šioje vietoje anksčiau buvo tekančio vandens“. Tada atėjo pranašas Isa ir jo kompanionai ir pamatė, kad vienos jaučio galvos kaina jiems buvo vertingesnė nei šimtas dinarų, kuriuos turite šiandien. Taigi Alacho pranašas Isa ir jo kompanionai meldėsi Alachui, Alachas pasiuntė naghafų pulką – vikšrą ant ožkos ar kupranugario nosies – ant jų kaklų, todėl ryte jie mirė gulėdami žemėje kaip sielos mirtis. Tada Alacho pranašas Isa ir jo kompanionai atvyko į vietą, bet ta vieta buvo pilna Dajjalo pasekėjų, ir Jų kvėpavimo kvapas užpildė vietą. Tada jie – pranašas Isa ir jo bendražygiai – paprašė Alacho, tada Alachas atsiuntė paukščių, panašių į kupranugarius su ilgais kaklais, pulką, kad juos – Dadžalo pasekėjus – išmestų į įvairias vietas, kurių norėjo Alachas. Po to Alachas atsiuntė ant jų lietaus, todėl neliko nė vieno kieto namo ar palapinės, kol lietaus vanduo jų neapvalė ir nepadarė kaip skaidraus veidrodžio. Tada žemei buvo pasakyta: „Išnešk savo augalus ir grąžink savo palaiminimus“. Tą dieną grupė žmonių valgė granatus ir galėjo pasislėpti po oda. Alachas laimina pieną, kad kupranugaris, kuris ruošiasi gimdyti, galėtų būti pakankamai valgomas daugeliui žmonių, karvė, kuri ruošiasi gimdyti, taip pat gali būti pakankamai valgoma genčiai, o ožka, kuri ruošiasi gimdyti, taip pat gali būti pakankamai valgoma žmonių grupei. Ir kai jie buvo tokioje būsenoje, tada Alachas atsiuntė gero ir kvapnaus vėjo gūsį, ir visos musulmonų sielos buvo paimtos. Ir tai, kas lieka, yra tie, kurie yra blogi ir elgiasi kaip asilai, ir būtent jiems Diena... ateis teismo diena.“
Hadith
Imam Ibnu Majah : 4066
حَدَّثَنَا هِشَامُ بْنُ عَمَّارٍ حَدَّثَنَا يَحْيَى بْنُ حَمْزَةَ حَدَّثَنَا ابْنُ جَابِرٍ عَنْ يَحْيَى بْنِ جَابِرٍ الطَّائِيِّ حَدَّثَنِي عَبْدُ الرَّحْمَنِ بْنُ جُبَيْرِ بْنِ نُفَيْرٍ عَنْ أَبِيهِ أَنَّهُ سَمِعَ النَّوَّاسَ بْنَ سَمْعَانَ يَقُولُقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ سَيُوقِدُ الْمُسْلِمُونَ مِنْ قِسِيِّ يَأْجُوجَ وَمَأْجُوجَ وَنُشَّابِهِمْ وَأَتْرِسَتِهِمْ سَبْعَ سِنِينَ
[Hisyam bin 'Ammar] mums pasakė, kad [Yahya bin Hamzah] mums pasakė, kad [Ibnu Jabir] iš [Yahya bin Jabir Ath Thai] man pasakė [Abdurrahman bin Jubair bin Nufair] iš [savo tėvo], kad girdėjo [An Nawwas bin Sam'an] sakant: „Alacho Pasiuntinys (SAW) sakė: „Musulmonai septynerius metus apšvies Gogo ir Magogo dirhamus, jų strėles ir skydus“.
Hadith
Imam Ibnu Majah : 4067
حَدَّثَنَا عَلِيُّ بْنُ مُحَمَّدٍ حَدَّثَنَا عَبْدُ الرَّحْمَنِ الْمُحَارِبِيُّ عَنْ إِسْمَعِيلَ بْنِ رَافِعٍ أَبِي رَافِعٍ عَنْ أَبِي زُرْعَةَ السَّيْبَانِيِّ يَحْيَى بْنِ أَبِي عَمْرٍو عَنْ عَمْرِو بْنِ عَبْدِ اللَّهِ عَنْ أَبِي أُمَامَةَ الْبَاهِلِيِّ قَالَخَطَبَنَا رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَكَانَ أَكْثَرُ خُطْبَتِهِ حَدِيثًا حَدَّثَنَاهُ عَنْ الدَّجَّالِ وَحَذَّرَنَاهُ فَكَانَ مِنْ قَوْلِهِ أَنْ قَالَ إِنَّهُ لَمْ تَكُنْ فِتْنَةٌ فِي الْأَرْضِ مُنْذُ ذَرَأَ اللَّهُ ذُرِّيَّةَ آدَمَ أَعْظَمَ مِنْ فِتْنَةِ الدَّجَّالِ وَإِنَّ اللَّهَ لَمْ يَبْعَثْ نَبِيًّا إِلَّا حَذَّرَ أُمَّتَهُ الدَّجَّالَ وَأَنَا آخِرُ الْأَنْبِيَاءِ وَأَنْتُمْ آخِرُ الْأُمَمِ وَهُوَ خَارِجٌ فِيكُمْ لَا مَحَالَةَ وَإِنْ يَخْرُجْ وَأَنَا بَيْنَ ظَهْرَانَيْكُمْ فَأَنَا حَجِيجٌ لِكُلِّ مُسْلِمٍ وَإِنْ يَخْرُجْ مِنْ بَعْدِي فَكُلُّ امْرِئٍ حَجِيجُ نَفْسِهِ وَاللَّهُ خَلِيفَتِي عَلَى كُلِّ مُسْلِمٍ وَإِنَّهُ يَخْرُجُ مِنْ خَلَّةٍ بَيْنَ الشَّامِ وَالْعِرَاقِ فَيَعِيثُ يَمِينًا وَيَعِيثُ شِمَالًا يَا عِبَادَ اللَّهِ فَاثْبُتُوا فَإِنِّي سَأَصِفُهُ لَكُمْ صِفَةً لَمْ يَصِفْهَا إِيَّاهُ نَبِيٌّ قَبْلِي إِنَّهُ يَبْدَأُ فَيَقُولُ أَنَا نَبِيٌّ وَلَا نَبِيَّ بَعْدِي ثُمَّ يُثَنِّي فَيَقُولُ أَنَا رَبُّكُمْ وَلَا تَرَوْنَ رَبَّكُمْ حَتَّى تَمُوتُوا وَإِنَّهُ أَعْوَرُ وَإِنَّ رَبَّكُمْ لَيْسَ بِأَعْوَرَ وَإِنَّهُ مَكْتُوبٌ بَيْنَ عَيْنَيْهِ كَافِرٌ يَقْرَؤُهُ كُلُّ مُؤْمِنٍ كَاتِبٍ أَوْ غَيْرِ كَاتِبٍ وَإِنَّ مِنْ فِتْنَتِهِ أَنَّ مَعَهُ جَنَّةً وَنَارًا فَنَارُهُ جَنَّةٌ وَجَنَّتُهُ نَارٌ فَمَنْ ابْتُلِيَ بِنَارِهِ فَلْيَسْتَغِثْ بِاللَّهِ وَلْيَقْرَأْ فَوَاتِحَ الْكَهْفِ فَتَكُونَ عَلَيْهِ بَرْدًا وَسَلَامًا كَمَا كَانَتْ النَّارُ عَلَى إِبْرَاهِيمَ وَإِنَّ مِنْ فِتْنَتِهِ أَنْ يَقُولَ لِأَعْرَابِيٍّ أَرَأَيْتَ إِنْ بَعَثْتُ لَكَ أَبَاكَ وَأُمَّكَ أَتَشْهَدُ أَنِّي رَبُّكَ فَيَقُولُ نَعَمْ فَيَتَمَثَّلُ لَهُ شَيْطَانَانِ فِي صُورَةِ أَبِيهِ وَأُمِّهِ فَيَقُولَانِ يَا بُنَيَّ اتَّبِعْهُ فَإِنَّهُ رَبُّكَ وَإِنَّ مِنْ فِتْنَتِهِ أَنْ يُسَلَّطَ عَلَى نَفْسٍ وَاحِدَةٍ فَيَقْتُلَهَا وَيَنْشُرَهَا بِالْمِنْشَارِ حَتَّى يُلْقَى شِقَّتَيْنِ ثُمَّ يَقُولَ انْظُرُوا إِلَى عَبْدِي هَذَا فَإِنِّي أَبْعَثُهُ الْآنَ ثُمَّ يَزْعُمُ أَنَّ لَهُ رَبًّا غَيْرِي فَيَبْعَثُهُ اللَّهُ وَيَقُولُ لَهُ الْخَبِيثُ مَنْ رَبُّكَ فَيَقُولُ رَبِّيَ اللَّهُ وَأَنْتَ عَدُوُّ اللَّهِ أَنْتَ الدَّجَّالُ وَاللَّهِ مَا كُنْتُ بَعْدُ أَشَدَّ بَصِيرَةً بِكَ مِنِّي الْيَوْمَقَالَ أَبُو الْحَسَنِ الطَّنَافِسِيُّ فَحَدَّثَنَا الْمُحَارِبِيُّ حَدَّثَنَا عُبَيْدُ اللَّهِ بْنُ الْوَلِيدِ الْوَصَّافِيُّ عَنْ عَطِيَّةَ عَنْ أَبِي سَعِيدٍ قَالَ قَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ ذَلِكَ الرَّجُلُ أَرْفَعُ أُمَّتِي دَرَجَةً فِي الْجَنَّةِ قَالَ قَالَ أَبُو سَعِيدٍ وَاللَّهِ مَا كُنَّا نُرَى ذَلِكَ الرَّجُلَ إِلَّا عُمَرَ بْنَ الْخَطَّابِ حَتَّى مَضَى لِسَبِيلِهِ قَالَ الْمُحَارِبِيُّ ثُمَّ رَجَعْنَا إِلَى حَدِيثِ أَبِي رَافِعٍ قَالَ وَإِنَّ مِنْ فِتْنَتِهِ أَنْ يَأْمُرَ السَّمَاءَ أَنْ تُمْطِرَ فَتُمْطِرَ وَيَأْمُرَ الْأَرْضَ أَنْ تُنْبِتَ فَتُنْبِتَ وَإِنَّ مِنْ فِتْنَتِهِ أَنْ يَمُرَّ بِالْحَيِّ فَيُكَذِّبُونَهُ فَلَا تَبْقَى لَهُمْ سَائِمَةٌ إِلَّا هَلَكَتْ وَإِنَّ مِنْ فِتْنَتِهِ أَنْ يَمُرَّ بِالْحَيِّ فَيُصَدِّقُونَهُ فَيَأْمُرَ السَّمَاءَ أَنْ تُمْطِرَ فَتُمْطِرَ وَيَأْمُرَ الْأَرْضَ أَنْ تُنْبِتَ فَتُنْبِتَ حَتَّى تَرُوحَ مَوَاشِيهِمْ مِنْ يَوْمِهِمْ ذَلِكَ أَسْمَنَ مَا كَانَتْ وَأَعْظَمَهُ وَأَمَدَّهُ خَوَاصِرَ وَأَدَرَّهُ ضُرُوعًا وَإِنَّهُ لَا يَبْقَى شَيْءٌ مِنْ الْأَرْضِ إِلَّا وَطِئَهُ وَظَهَرَ عَلَيْهِ إِلَّا مَكَّةَ وَالْمَدِينَةَ لَا يَأْتِيهِمَا مِنْ نَقْبٍ مِنْ نِقَابِهِمَا إِلَّا لَقِيَتْهُ الْمَلَائِكَةُ بِالسُّيُوفِ صَلْتَةً حَتَّى يَنْزِلَ عِنْدَ الظُّرَيْبِ الْأَحْمَرِ عِنْدَ مُنْقَطَعِ السَّبَخَةِ فَتَرْجُفُ الْمَدِينَةُ بِأَهْلِهَا ثَلَاثَ رَجَفَاتٍ فَلَا يَبْقَى مُنَافِقٌ وَلَا مُنَافِقَةٌ إِلَّا خَرَجَ إِلَيْهِ فَتَنْفِي الْخَبَثَ مِنْهَا كَمَا يَنْفِي الْكِيرُ خَبَثَ الْحَدِيدِ وَيُدْعَى ذَلِكَ الْيَوْمُ يَوْمَ الْخَلَاصِ فَقَالَتْ أُمُّ شَرِيكٍ بِنْتُ أَبِي الْعَكَرِ يَا رَسُولَ اللَّهِ فَأَيْنَ الْعَرَبُ يَوْمَئِذٍ قَالَ هُمْ يَوْمَئِذٍ قَلِيلٌ وَجُلُّهُمْ بِبَيْتِ الْمَقْدِسِ وَإِمَامُهُمْ رَجُلٌ صَالِحٌ فَبَيْنَمَا إِمَامُهُمْ قَدْ تَقَدَّمَ يُصَلِّي بِهِمْ الصُّبْحَ إِذْ نَزَلَ عَلَيْهِمْ عِيسَى ابْنُ مَرْيَمَ الصُّبْحَ فَرَجَعَ ذَلِكَ الْإِمَامُ يَنْكُصُ يَمْشِي الْقَهْقَرَى لِيَتَقَدَّمَ عِيسَى يُصَلِّي بِالنَّاسِ فَيَضَعُ عِيسَى يَدَهُ بَيْنَ كَتِفَيْهِ ثُمَّ يَقُولُ لَهُ تَقَدَّمْ فَصَلِّ فَإِنَّهَا لَكَ أُقِيمَتْ فَيُصَلِّي بِهِمْ إِمَامُهُمْ فَإِذَا انْصَرَفَ قَالَ عِيسَى عَلَيْهِ السَّلَام افْتَحُوا الْبَابَ فَيُفْتَحُ وَوَرَاءَهُ الدَّجَّالُ مَعَهُ سَبْعُونَ أَلْفَ يَهُودِيٍّ كُلُّهُمْ ذُو سَيْفٍ مُحَلًّى وَسَاجٍ فَإِذَا نَظَرَ إِلَيْهِ الدَّجَّالُ ذَابَ كَمَا يَذُوبُ الْمِلْحُ فِي الْمَاءِ وَيَنْطَلِقُ هَارِبًا وَيَقُولُ عِيسَى عَلَيْهِ السَّلَام إِنَّ لِي فِيكَ ضَرْبَةً لَنْ تَسْبِقَنِي بِهَا فَيُدْرِكُهُ عِنْدَ بَابِ اللُّدِّ الشَّرْقِيِّ فَيَقْتُلُهُ فَيَهْزِمُ اللَّهُ الْيَهُودَ فَلَا يَبْقَى شَيْءٌ مِمَّا خَلَقَ اللَّهُ يَتَوَارَى بِهِ يَهُودِيٌّ إِلَّا أَنْطَقَ اللَّهُ ذَلِكَ الشَّيْءَ لَا حَجَرَ وَلَا شَجَرَ وَلَا حَائِطَ وَلَا دَابَّةَ إِلَّا الْغَرْقَدَةَ فَإِنَّهَا مِنْ شَجَرِهِمْ لَا تَنْطِقُ إِلَّا قَالَ يَا عَبْدَ اللَّهِ الْمُسْلِمَ هَذَا يَهُودِيٌّ فَتَعَالَ اقْتُلْهُ قَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَإِنَّ أَيَّامَهُ أَرْبَعُونَ سَنَةً السَّنَةُ كَنِصْفِ السَّنَةِ وَالسَّنَةُ كَالشَّهْرِ وَالشَّهْرُ كَالْجُمُعَةِ وَآخِرُ أَيَّامِهِ كَالشَّرَرَةِ يُصْبِحُ أَحَدُكُمْ عَلَى بَابِ الْمَدِينَةِ فَلَا يَبْلُغُ بَابَهَا الْآخَرَ حَتَّى يُمْسِيَ فَقِيلَ لَهُ يَا رَسُولَ اللَّهِ كَيْفَ نُصَلِّي فِي تِلْكَ الْأَيَّامِ الْقِصَارِ قَالَ تَقْدُرُونَ فِيهَا الصَّلَاةَ كَمَا تَقْدُرُونَهَا فِي هَذِهِ الْأَيَّامِ الطِّوَالِ ثُمَّ صَلُّوا قَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَيَكُونُ عِيسَى ابْنُ مَرْيَمَ عَلَيْهِ السَّلَام فِي أُمَّتِي حَكَمًا عَدْلًا وَإِمَامًا مُقْسِطًا يَدُقُّ الصَّلِيبَ وَيَذْبَحُ الْخِنْزِيرَ وَيَضَعُ الْجِزْيَةَ وَيَتْرُكُ الصَّدَقَةَ فَلَا يُسْعَى عَلَى شَاةٍ وَلَا بَعِيرٍ وَتُرْفَعُ الشَّحْنَاءُ وَالتَّبَاغُضُ وَتُنْزَعُ حُمَةُ كُلِّ ذَاتِ حُمَةٍ حَتَّى يُدْخِلَ الْوَلِيدُ يَدَهُ فِي فِي الْحَيَّةِ فَلَا تَضُرَّهُ وَتُفِرَّ الْوَلِيدَةُ الْأَسَدَ فَلَا يَضُرُّهَا وَيَكُونَ الذِّئْبُ فِي الْغَنَمِ كَأَنَّهُ كَلْبُهَا وَتُمْلَأُ الْأَرْضُ مِنْ السِّلْمِ كَمَا يُمْلَأُ الْإِنَاءُ مِنْ الْمَاءِ وَتَكُونُ الْكَلِمَةُ وَاحِدَةً فَلَا يُعْبَدُ إِلَّا اللَّهُ وَتَضَعُ الْحَرْبُ أَوْزَارَهَا وَتُسْلَبُ قُرَيْشٌ مُلْكَهَا وَتَكُونُ الْأَرْضُ كَفَاثُورِ الْفِضَّةِ تُنْبِتُ نَبَاتَهَا بِعَهْدِ آدَمَ حَتَّى يَجْتَمِعَ النَّفَرُ عَلَى الْقِطْفِ مِنْ الْعِنَبِ فَيُشْبِعَهُمْ وَيَجْتَمِعَ النَّفَرُ عَلَى الرُّمَّانَةِ فَتُشْبِعَهُمْ وَيَكُونَ الثَّوْرُ بِكَذَا وَكَذَا مِنْ الْمَالِ وَتَكُونَ الْفَرَسُ بِالدُّرَيْهِمَاتِ قَالُوا يَا رَسُولَ اللَّهِ وَمَا يُرْخِصُ الْفَرَسَ قَالَ لَا تُرْكَبُ لِحَرْبٍ أَبَدًا قِيلَ لَهُ فَمَا يُغْلِي الثَّوْرَ قَالَ تُحْرَثُ الْأَرْضُ كُلُّهَا وَإِنَّ قَبْلَ خُرُوجِ الدَّجَّالِ ثَلَاثَ سَنَوَاتٍ شِدَادٍ يُصِيبُ النَّاسَ فِيهَا جُوعٌ شَدِيدٌ يَأْمُرُ اللَّهُ السَّمَاءَ فِي السَّنَةِ الْأُولَى أَنْ تَحْبِسَ ثُلُثَ مَطَرِهَا وَيَأْمُرُ الْأَرْضَ فَتَحْبِسُ ثُلُثَ نَبَاتِهَا ثُمَّ يَأْمُرُ السَّمَاءَ فِي الثَّانِيَةِ فَتَحْبِسُ ثُلُثَيْ مَطَرِهَا وَيَأْمُرُ الْأَرْضَ فَتَحْبِسُ ثُلُثَيْ نَبَاتِهَا ثُمَّ يَأْمُرُ اللَّهُ السَّمَاءَ فِي السَّنَةِ الثَّالِثَةِ فَتَحْبِسُ مَطَرَهَا كُلَّهُ فَلَا تُقْطِرُ قَطْرَةً وَيَأْمُرُ الْأَرْضَ فَتَحْبِسُ نَبَاتَهَا كُلَّهُ فَلَا تُنْبِتُ خَضْرَاءَ فَلَا تَبْقَى ذَاتُ ظِلْفٍ إِلَّا هَلَكَتْ إِلَّا مَا شَاءَ اللَّهُ قِيلَ فَمَا يُعِيشُ النَّاسُ فِي ذَلِكَ الزَّمَانِ قَالَ التَّهْلِيلُ وَالتَّكْبِيرُ وَالتَّسْبِيحُ وَالتَّحْمِيدُ وَيُجْرَى ذَلِكَ عَلَيْهِمْ مُجْرَى الطَّعَامِ قَالَ أَبُو عَبْد اللَّهِ سَمِعْت أَبَا الْحَسَنِ الطَّنَافِسِيَّ يَقُولُ سَمِعْتُ عَبْدَ الرَّحْمَنِ الْمُحَارِبِيَّ يَقُولُ يَنْبَغِي أَنْ يُدْفَعَ هَذَا الْحَدِيثُ إِلَى الْمُؤَدِّبِ حَتَّى يُعَلِّمَهُ الصِّبْيَانَ فِي الْكُتَّابِ
[Ali bin Muhammad] mums [Abdurrahman Al Muharibi] iš [Isma'il bin Rafi Abu Rafi], iš [Abu Zur'ah As Saibani] – būtent Jahja bin Abu 'Amru – iš ['Amru bin Abdullah], iš [Abu Umamah Al Bahili] pasakė: „Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam kartą pamokslavo priešais mus, ir didžiąją dalį pamokslo turinio Jis visada mums pasakodavo apie Dajjal, kad būtume atsargūs.“ Tarp jo pamokslo turinio buvo: „Iš tiesų, nuo tada, kai Alachas sukūrė Adomo vaikus ir anūkus, nebuvo didesnio šmeižto už Dajjal, ir nebuvo nė vieno Alachas siųsto pranašo, išskyrus tai, kad jis įspėtų savo žmones apie Dajjal šmeižtą. Tuo tarpu aš esu paskutinis pranašas, o jūs taip pat esate paskutinis iš ummos, todėl negalima paneigti, kad Dajjal pasirodys tarp jūsų.“ Jei jis išeis, kol aš dar esu tarp jūsų, tada aš esu kiekvieno musulmono gynėjas. Bet jei jis išeis po mano mirties, tada kiekvienas iš jūsų esate savo paties gelbėtojas, o Alachas yra mano pakaitalas gelbėjant kiekvieną musulmoną. Tiesą sakant, jis išeis iš tarpo tarp Sirijos ir Irako. Tada jis padarys žalos savo kairei ir dešinei. O Alacho tarnai, o žmonės, sustiprinkite save, nes aš paaiškinsiu jo savybes, kurių niekada nepaaiškino joks pranašas iki manęs. Pirmą kartą jis save apkaltins sakydamas: „Aš esu pranašas“. Nors po manęs nebus pranašo, jis taip pat save apkaltins sakydamas: „Aš esu jūsų Rabanas“. Tuo tarpu jūs negalėsite matyti Alacho, kol nenumirsite. Ir jis turi tik vieną akį, nors Alachas nėra vienaakis. O tarp jo akių parašytas žodis „netikintis“, kurį gali perskaityti tik kiekvienas musulmonas, tiek tie, kurie moka rašyti, tiek tie, kurie nemoka. Tarp jo šmeižtų yra tai, kad pas jį yra rojus ir pragaras, bet iš esmės pragaras yra rojus, o rojus yra pragaras. Kas patiria pragaro išbandymus, tegul ieško prieglobsčio pas Alachą ir tegul perskaito eilutę Suros Al Kahf pradžioje. Tarp jo šmeižtų yra tai, kad jis pasakys arabui: „Pagalvok, jei galėčiau prikelti tavo mirusį tėvą ir motiną, ar paliudytum, kad aš esu tavo Rabanas?“ Arabas atsakė: „Taip“. Tada velnias pasirodė prieš jį tėvo ir motinos pavidalu, todėl jie abu tarė: „O mano sūnau, sek paskui jį, iš tiesų jis yra tavo Rabanas“. Ir tarp jo šmeižtų yra tai, kad jis privers žmones juos žudyti ir supjaustyti pjūklu. Tada žmogus buvo padalintas į dvi dalis. Tada Dadžalas pasakys: „Pažvelk į mano Hamabą, tikrai aš jį prikelsiu, tada jis teigs, kad jo Rabanas yra ne aš“. Taigi Dievas prikėlė vyrą, kuris buvo sudraskytas. Tada Dadžalas jam tarė: „Kas yra tavo Rabanas?“ Jis atsakė: „Mano Rabanas yra Alachas, o jūs esate Alacho priešai“. Tu esi Dadžalas. Prisiekiu Alachu, nuo šiandien niekuo aš labiau tikiu, nei tavo melais.“ [Abu Hasanas Athas Tanafisi] pasakė; [Al Muharibi] mums pasakė [Ubaidullah bin Al Walidas Al Washafi] iš [Athiyah] iš [Abu Sa'ido] jis pasakė: „Rašulullah sallallaahu 'alaihi wasallam pasakė: „Tas vyras yra iš mano ummos, kuris turi aukščiausią rangą danguje“. Pasakotojas pasakė; Abu Sa'idas pasakė: „Rašulullah sallallaahu 'alaihi wasallam pasakė: „Prisiekiu Alachu, mes nematėme to vyro, tik Umarą bin Khattabą, kol jis nebaigė visų savo reikalų“. Al Muharibi pasakė: „Tada grįždamas prie Abu Rafi perpasakoto hadiso“, – jis pasakė: „Ir dalis jo šmeižto – Dadžalas – yra įsakymas dangui siųsti lietų, tada lyja, ir įsakymas žemei auginti augalus, kad žemė augintų savo augalus. Į jo šmeižtą įtraukta tai, kad jis keliavo per šalį, bet žmonės apie jį melavo, todėl nė vienas gyvulys neliko, bet būtų žuvęs. Ir vienas iš jo šmeižtų buvo tai, kad jis keliaus per šalį, tada žmonės tai patvirtino, todėl jis įsakė dangui lyti, tada lijo lietus ir įsakė žemei auginti augalus, todėl augalai augo. Taigi gyvūnai tuo metu buvo didesni ir storesni nei anksčiau, jie turėjo didžiausius skrandžius ir daugiausia pieno.“ Iš tiesų, nėra nė vienos šalies šioje žemėje, į kurią Dadžalas neįeitų ir nevaldytų, išskyrus Meką ir Mediną, ir jis negalės į ją patekti pro kiekvieną tarpą, nors jį pasitiktų tos vietos saugotojai su ištrauktu kardu, todėl jis sustos tuščioje ir niekada nedirbamoje vietoje. Taigi Medinos miestas sudrebėjo trimis smūgiais, kad mieste neliktų nė vieno veidmainio, nei vyro, nei moters, nebent jie išeitų pasitikti Dadžalo. Medinos miestas buvo laisvas nuo niekšų, kaip geležinis siurblys pašalina rūdis nuo geležies, ir ta diena vadinama apsivalymo diena.“ Umm Syuraik bint Abu Al 'Akr pasakė: „O Alacho Pasiuntiny, kur tuo metu buvo arabai?“ Jis atsakė: „Tuo metu jų buvo labai mažai ir jie buvo Baitul Makdyje, o jų imamas buvo pamaldus žmogus.“ Kai jų vadovas ruošėsi prieiti ir vesti rytinę maldą, staiga nusileido Isa bin Maryam, tad jų kunigas pasitraukė į galą, kad Jėzus galėtų prieiti ir vesti maldą. Tada Jėzus įdėjo ranką tarp jų vadovo pečių ir tarė: „Eikite ir veskite maldą, nes tai iš tiesų jums buvo nustatyta“. Galiausiai jų vadovas vadovavo maldai, ir kai malda baigėsi, Jėzus tarė: „Atidarykite duris“. Jie atidarė duris ir paaiškėjo, kad už jo laukė Dadžalas kartu su septyniasdešimčia tūkstančių žydų, kurių kiekvienas turėjo ištrauktą auksinį kardą ir vilkėjo didelius žalius drabužius. Kai jis – Isa – pažvelgė į Dadžalą, šis ištirpo – suiro – kaip druska, tirpstanti vandenyje. Tada jis nubėgo ir susidūrė su Isa prie rytinių Ludo miesto vartų, kurį Isa nužudė. Taigi Alachas pralaimėjo žydams, kur nė vienas Alacho sukurtas kūrinys nebuvo jų apsaugotas, bet Alachas privertė juos kalbėti, pradedant akmenimis, medžiais, sienomis ir gyvuliais, išskyrus Gharqadah medį. Nes jis yra vienas iš tų medžių, kurie nenori kalbėti. Tada prabilo kitas Alacho kūrinys: „O musulmone Alacho tarne, čia yra žydas, ateik čia ir nužudyk jį“. Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam tarė: „Iš tiesų, Dajjal dienos bus keturiasdešimt metų, vieni metai yra kaip pusė metų, o kiti metai yra kaip mėnuo, o mėnuo yra kaip savaitė, o likusios dienos yra kaip ugnies kibirkštys, kurios greitai skrieja. Vienas žmogus yra prie Medinos durų ryte, o prieš pasiekdamas kitas duris, jis jau būna po pietų.“ Tada jam buvo pasakyta: „O Alacho Pasiuntiny, kaip mes meldžiamės šiomis labai trumpomis dienomis?“ Jis atsakė: „Įvertinkite savo maldos dienas taip, kaip įvertinate šias ilgas dienas, tada atlikite maldą“. Rasulullah shallahu 'alaihi wasallam vėl tarė: „Tada Isa bin Maryam taps teisingu teisėju mano bendruomenėje ir išmintingu vadovu. Jis sunaikins kryžius, išžudys kiaules, panaikins mokesčius ir leis išmaldą. Tada jis neieškos net ožkos ar kupranugario zakato, pavydas ir priešiškumas bus pašalinti, nuodai – nuodai – iš kiekvieno nuodingo padaro bus pašalinti, tad jei mergaitė įkištų ranką į gyvatės burną, gyvatė jam nepakenks, o mergaitė taip pat galėtų pakenkti liūtui, o liūtas nepakenktų kūdikiui. O vilkas bus ožkų bandos viduryje, tarsi būtų šuo.“ Pasaulis bus pripildytas ramybės kaip indas su vandeniu šonuose – nes jis labai plokščias – religijos taps viena, todėl niekas nebus garbinamas, tik Alachas, viskas, kas sukelia karą, bus išnaikinta, Kurajų gentis atgaus savo galią, o žemė bus kaip sidabrinė žvaigždė, o jos augmenija augs kaip pranašo Adomo laikais, tad jei žmonių grupė susirinks suvalgyti vienos vynuogės, tai juos pradžiugins, o jei žmonių grupė susirinks suvalgyti granato, tai juos taip pat pradžiugins. Karvė tuo metu buvo labai pigi, o arklys – tik keli dirhamai. Kompanionai sakė: „O Alacho Pasiuntiny, kodėl arkliai tapo pigūs?“ Jis atsakė: „Jie nebus naudojami karui amžinai“. Jam buvo paklausta: „Kodėl jaučiai tokie brangūs?“ Jis atsakė: „Nes jie naudojami visai žemei arti.“ Tiesą sakant, treji metai iki Dadžalo pasirodymo bus labai sunkus metas, kai žmones ištiks didžiulis badas. Pirmaisiais metais Alachas įsakys dangui sulaikyti trečdalį lietaus, o žemei – trečdalį derliaus. Antraisiais metais Alachas įsakys dangui sulaikyti du trečdalius lietaus, o žemei – du trečdalius augmenijos. Trečiaisiais metais Alachas įsakys dangui sulaikyti visą lietaus vandenį, kad neiškristų nė lašas vandens, ir žemei sulaikyti visus augalus, kad po to nebeaugtų nė vienas žalias augalas ir mirtų visi kanopiniai gyvūnai, išskyrus tuos, kurių nenorėjo Alachas. Tada draugai paklausė: „Kuo tuo metu gyvens žmonės?“ Jis atsakė: „Tahlil, takbir ir tahmid jiems turės tą pačią reikšmę kaip ir maistas“. Abu Abdullah pasakė: „Girdėjau sakant Abu Al Hasan Ath Thanafisi; girdėjau sakant Abdurrahman Al Muharibi: „Šio hadiso reikėtų mokyti mokytojus, kad jie galėtų mokyti savo mokinius keliose knygose“.
Hadith
Imam Ibnu Majah : 4068
حَدَّثَنَا أَبُو بَكْرِ بْنُ أَبِي شَيْبَةَ حَدَّثَنَا سُفْيَانُ بْنُ عُيَيْنَةَ عَنْ الزُّهْرِيِّ عَنْ سَعِيدِ بْنِ الْمُسَيَّبِ عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَ عَنْ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ لَا تَقُومُ السَّاعَةُ حَتَّى يَنْزِلَ عِيسَى ابْنُ مَرْيَمَ حَكَمًا مُقْسِطًا وَإِمَامًا عَدْلًا فَيَكْسِرُ الصَّلِيبَ وَيَقْتُلُ الْخِنْزِيرَ وَيَضَعُ الْجِزْيَةَ وَيَفِيضُ الْمَالُ حَتَّى لَا يَقْبَلَهُ أَحَدٌ
[Abu Bakr bin Abu Syaibah] mums pasakė [Sufyan bin 'Uyainah] iš [Az Zuhri], iš [Sa'id bin Musayyab], iš [Abu Hurairah], iš pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam) jis sakė: „Teismo diena neateis, kol Isa bin Maryam nenužengs, kad būtų išmintingas teisėjas ir teisingas imamas. Jis sunaikins kryžius, išžudys kiaules ir paliks džizą bei gausybę turtų, kad niekas jų nepriimtų“.
Hadith
Imam Ibnu Majah : 4069
حَدَّثَنَا أَبُو كُرَيْبٍ حَدَّثَنَا يُونُسُ بْنُ بُكَيْرٍ عَنْ مُحَمَّدِ بْنِ إِسْحَقَ حَدَّثَنِي عَاصِمُ بْنُ عُمَرَ بْنِ قَتَادَةَ عَنْ مَحْمُودِ بْنِ لَبِيدٍ عَنْ أَبِي سَعِيدٍ الْخُدْرِيِّأَنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ تُفْتَحُ يَأْجُوجُ وَمَأْجُوجُ فَيَخْرُجُونَ كَمَا قَالَ اللَّهُ تَعَالَى{ وَهُمْ مِنْ كُلِّ حَدَبٍ يَنْسِلُونَ }فَيَعُمُّونَ الْأَرْضَ وَيَنْحَازُ مِنْهُمْ الْمُسْلِمُونَ حَتَّى تَصِيرَ بَقِيَّةُ الْمُسْلِمِينَ فِي مَدَائِنِهِمْ وَحُصُونِهِمْ وَيَضُمُّونَ إِلَيْهِمْ مَوَاشِيَهُمْ حَتَّى أَنَّهُمْ لَيَمُرُّونَ بِالنَّهَرِ فَيَشْرَبُونَهُ حَتَّى مَا يَذَرُونَ فِيهِ شَيْئًا فَيَمُرُّ آخِرُهُمْ عَلَى أَثَرِهِمْ فَيَقُولُ قَائِلُهُمْ لَقَدْ كَانَ بِهَذَا الْمَكَانِ مَرَّةً مَاءٌ وَيَظْهَرُونَ عَلَى الْأَرْضِ فَيَقُولُ قَائِلُهُمْ هَؤُلَاءِ أَهْلُ الْأَرْضِ قَدْ فَرَغْنَا مِنْهُمْ وَلَنُنَازِلَنَّ أَهْلَ السَّمَاءِ حَتَّى إِنَّ أَحَدَهُمْ لَيَهُزُّ حَرْبَتَهُ إِلَى السَّمَاءِ فَتَرْجِعُ مُخَضَّبَةً بِالدَّمِ فَيَقُولُونَ قَدْ قَتَلْنَا أَهْلَ السَّمَاءِ فَبَيْنَمَا هُمْ كَذَلِكَ إِذْ بَعَثَ اللَّهُ دَوَابَّ كَنَغَفِ الْجَرَادِ فَتَأْخُذُ بِأَعْنَاقِهِمْ فَيَمُوتُونَ مَوْتَ الْجَرَادِ يَرْكَبُ بَعْضُهُمْ بَعْضًا فَيُصْبِحُ الْمُسْلِمُونَ لَا يَسْمَعُونَ لَهُمْ حِسًّا فَيَقُولُونَ مَنْ رَجُلٌ يَشْرِي نَفْسَهُ وَيَنْظُرُ مَا فَعَلُوا فَيَنْزِلُ مِنْهُمْ رَجُلٌ قَدْ وَطَّنَ نَفْسَهُ عَلَى أَنْ يَقْتُلُوهُ فَيَجِدُهُمْ مَوْتَى فَيُنَادِيهِمْ أَلَا أَبْشِرُوا فَقَدْ هَلَكَ عَدُوُّكُمْ فَيَخْرُجُ النَّاسُ وَيَخْلُونَ سَبِيلَ مَوَاشِيهِمْ فَمَا يَكُونُ لَهُمْ رَعْيٌ إِلَّا لُحُومُهُمْ فَتَشْكَرُ عَلَيْهَا كَأَحْسَنِ مَا شَكِرَتْ مِنْ نَبَاتٍ أَصَابَتْهُ قَطُّ
[Abu Kuraibas] mums pasakė [Yunusas bin Bukairas] iš [Muhammado bin Ishaqo] man pasakė ['Ashim bin Umar bin Qatadah] iš [Mahmudo bin Labido] iš [Abu Sa'ido Al Khudri], kad Alacho Pasiuntinys (sallallaahu 'alaihi wasallam) sakė: „Gogas ir Magogas bus atverti – kelias išeitis – tada jie išeis, kaip pasakyta.“ sakė Alachas: „Kol Gogo ir Magogo sienos bus atvertos ir jie greitai nusileis nuo visų aukštumų“ – Klausimai. Al Anbiyaa; 96-. Tada jie perėmė visos žemės kontrolę, o kai kurie musulmonai perėjo į jų grupę, todėl likusieji buvo miestuose ir tvirtovėse kartu su savo gyvuliais. Perėję upę, jie gėrė iš upės vandens, todėl nieko joje nepaliko. Tada paskutinis iš jų praėjo pro šalį, ir vienas iš jų tarė: „Iš tiesų, ši vieta kadaise tekėjo gausiu vandeniu!“ Tada žemėje pasirodė vienas iš jų, sakydamas: „Jie visi yra žemės valdovai, ir mes juos nugalėjome, ir mes tikrai mesime iššūkį dangaus gyventojams.“ Taigi vienas iš jų sviedė ietį į dangų, ir ji grįžo kruvina.“ Tada jie tarė: „Mes nužudėme dangaus gyventojus.“ Kol jie buvo tokioje būsenoje, Alachas pasiuntė spiečius padarų, panašių į skėrių lervų, kurie puolė jų kaklus, kol jie mirė kaip skėriai, ir jie kaupėsi vienas ant kito. Ryte musulmonai negirdėjo jų balsų, todėl jie klausė: „Kas yra šis vyras, kuris prisiekė ir matė, ką jie padarė?“ Tada vienas iš jų nusileido, ruošdamasis juos nužudyti, bet rado juos jau nužudytus, todėl sušuko jiems: „Džiaukitės, jūsų priešas žuvo!“ „Taigi žmonės išėjo ir išleido savo gyvulius.“ Jiems iš gyvulių neliko nieko, išskyrus mėsą, todėl jie dėkojo už ją, kaip didžiausią padėką reiškia augalai, kurie niekada nelaistomi.“
Hadith
Imam Ibnu Majah : 4070
حَدَّثَنَا أَزْهَرُ بْنُ مَرْوَانَ حَدَّثَنَا عَبْدُ الْأَعْلَى حَدَّثَنَا سَعِيدٌ عَنْ قَتَادَةَ قَالَ حَدَّثَنَا أَبُو رَافِعٍ عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَ قَالَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ إِنَّ يَأْجُوجَ وَمَأْجُوجَ يَحْفِرُونَ كُلَّ يَوْمٍ حَتَّى إِذَا كَادُوا يَرَوْنَ شُعَاعَ الشَّمْسِ قَالَ الَّذِي عَلَيْهِمْ ارْجِعُوا فَسَنَحْفِرُهُ غَدًا فَيُعِيدُهُ اللَّهُ أَشَدَّ مَا كَانَ حَتَّى إِذَا بَلَغَتْ مُدَّتُهُمْ وَأَرَادَ اللَّهُ أَنْ يَبْعَثَهُمْ عَلَى النَّاسِ حَفَرُوا حَتَّى إِذَا كَادُوا يَرَوْنَ شُعَاعَ الشَّمْسِ قَالَ الَّذِي عَلَيْهِمْ ارْجِعُوا فَسَتَحْفِرُونَهُ غَدًا إِنْ شَاءَ اللَّهُ تَعَالَى وَاسْتَثْنَوْا فَيَعُودُونَ إِلَيْهِ وَهُوَ كَهَيْئَتِهِ حِينَ تَرَكُوهُ فَيَحْفِرُونَهُ وَيَخْرُجُونَ عَلَى النَّاسِ فَيُنْشِفُونَ الْمَاءَ وَيَتَحَصَّنُ النَّاسُ مِنْهُمْ فِي حُصُونِهِمْ فَيَرْمُونَ بِسِهَامِهِمْ إِلَى السَّمَاءِ فَتَرْجِعُ عَلَيْهَا الدَّمُ الَّذِي اجْفَظَّ فَيَقُولُونَ قَهَرْنَا أَهْلَ الْأَرْضِ وَعَلَوْنَا أَهْلَ السَّمَاءِ فَيَبْعَثُ اللَّهُ نَغَفًا فِي أَقْفَائِهِمْ فَيَقْتُلُهُمْ بِهَا قَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَالَّذِي نَفْسِي بِيَدِهِ إِنَّ دَوَابَّ الْأَرْضِ لَتَسْمَنُ وَتَشْكَرُ شَكَرًا مِنْ لُحُومِهِمْ
[Azhar bin Marwan], gimęs su mumis, [Abdul A'la], gimęs su mumis [Sa'id] iš [Qatadah], kuris sakė; [Abu Rafi'], gimęs su mumis iš [Abu Hurairah], kuris sakė: „Alacho Pasiuntinys (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaimos) sakė: „Iš tiesų, Gogas ir Magogas kiekvieną dieną kasa duobę. Kai jie ruošiasi pamatyti saulės šviesą, jų šeimininkas šaukia: „Grįžkite; mes kasime rytoj.“ Taigi Alachas grąžina jiems daugiau nei buvo anksčiau. Ir kai ateina jų laikas, ir Alachas nori juos siųsti pas žmones, jie vėl kasa, kol, kai jie ruošiasi pamatyti saulės šviesą, vienas iš jų šeimininkų šaukia: „Grįžkite; jūs kasite rytoj, jei Alachas leis.“ Taigi jie palaukia, tada grįžta į kasimo vietą, kuri vis dar yra tokios pačios formos, kaip ir tada, kai jie ją paliko. Taigi jie tęsia kasimą ir galiausiai išeina pas žmones. Tada jie gėrė vandenį, ir žmonės slėpėsi nuo jų tvirtovėse.“ Tada jie mėtė savo strėles į dangų, ir strėlės grįžo kruvinos. Taigi jie tarė: „Mes pavergėme žemės gyventojus ir taip pat pavergėme dangaus gyventojus“. Po to Alachas pasiuntė jiems ant galvų būrį vikšrų, tada Alachas juos nužudė šiais gyvūnais.“ Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam tarė: „Tuo prisiekiu, kurio rankoje yra mano siela, iš tiesų, žvaigždės ir žemės gyvūnai taps tukūs ir dėkingi savo kūnui“.
Hadith
Imam Ibnu Majah : 4071
حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ بَشَّارِ حَدَّثَنَا يَزِيدُ بْنُ هَارُونَ حَدَّثَنَا الْعَوَّامُ بْنُ حَوْشَبٍ حَدَّثَنِي جَبَلَةُ بْنُ سُحَيْمٍ عَنْ مُؤْثِرِ بْنِ عَفَازَةَ عَنْ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ مَسْعُودٍ قَالَلَمَّا كَانَ لَيْلَةَ أُسْرِيَ بِرَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ لَقِيَ إِبْرَاهِيمَ وَمُوسَى وَعِيسَى فَتَذَاكَرُوا السَّاعَةَ فَبَدَءُوا بِإِبْرَاهِيمَ فَسَأَلُوهُ عَنْهَا فَلَمْ يَكُنْ عِنْدَهُ مِنْهَا عِلْمٌ ثُمَّ سَأَلُوا مُوسَى فَلَمْ يَكُنْ عِنْدَهُ مِنْهَا عِلْمٌ فَرُدَّ الْحَدِيثُ إِلَى عِيسَى ابْنِ مَرْيَمَ فَقَالَ قَدْ عُهِدَ إِلَيَّ فِيمَا دُونَ وَجْبَتِهَا فَأَمَّا وَجْبَتُهَا فَلَا يَعْلَمُهَا إِلَّا اللَّهُ فَذَكَرَ خُرُوجَ الدَّجَّالِ قَالَ فَأَنْزِلُ فَأَقْتُلُهُ فَيَرْجِعُ النَّاسُ إِلَى بِلَادِهِمْ فَيَسْتَقْبِلُهُمْ يَأْجُوجُ وَمَأْجُوجُ وَهُمْ مِنْ كُلِّ حَدَبٍ يَنْسِلُونَ فَلَا يَمُرُّونَ بِمَاءٍ إِلَّا شَرِبُوهُ وَلَا بِشَيْءٍ إِلَّا أَفْسَدُوهُ فَيَجْأَرُونَ إِلَى اللَّهِ فَأَدْعُو اللَّهَ أَنْ يُمِيتَهُمْ فَتَنْتُنُ الْأَرْضُ مِنْ رِيحِهِمْ فَيَجْأَرُونَ إِلَى اللَّهِ فَأَدْعُو اللَّهَ فَيُرْسِلُ السَّمَاءَ بِالْمَاءِ فَيَحْمِلُهُمْ فَيُلْقِيهِمْ فِي الْبَحْرِ ثُمَّ تُنْسَفُ الْجِبَالُ وَتُمَدُّ الْأَرْضُ مَدَّ الْأَدِيمِ فَعُهِدَ إِلَيَّ مَتَى كَانَ ذَلِكَ كَانَتْ السَّاعَةُ مِنْ النَّاسِ كَالْحَامِلِ الَّتِي لَا يَدْرِي أَهْلُهَا مَتَى تَفْجَؤُهُمْ بِوِلَادَتِهَاقَالَ الْعَوَّامُ وَوُجِدَ تَصْدِيقُ ذَلِكَ فِي كِتَابِ اللَّهِ تَعَالَى{ حَتَّى إِذَا فُتِحَتْ يَأْجُوجُ وَمَأْجُوجُ وَهُمْ مِنْ كُلِّ حَدَبٍ يَنْسِلُونَ }
[Muhammadas bin Basysyaras] mums pasakė, [Yazidas bin Harunas] mums pasakė, [Al 'Awam bin Hausyabas] man [Jabalah bin Suhaimas] iš [Mu`tsir bin 'Afarah] iš [Abdullah bin Mas'udo] sakė: „Kai Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam buvo Izraelyje savo Izraelio naktį, jis sutiko Ibrahimą, Musą ir Isą, tada jie užsiminė apie Teismo dieną.“ Pradėję nuo Ibrahimo, jie klausė jo apie Valandos atėjimą, bet Abraomas nežinojo, tada jie paklausė Mozės, bet Mozė taip pat nežinojo, tada jų pokalbis grįžo prie Isa bin Maryam, tada Jėzus tarė: „Iš tiesų, man buvo pažadėta viskas, išskyrus Valandą, o kas nutiks, niekas nežino, išskyrus Alachą.“ Po to Isa paminėjo Dadžalo atsiradimą, jis tarė: „Tada aš buvau pasiųstas ir man pavyko jį nužudyti, todėl dauguma žmonių grįžo į savo šalis.“ Paaiškėjo, kad jie sutiko Gogą ir Magogą, ir jie – Gogas ir Magogas – greitai nusileido iš aukštos vietos, jie neperėjo šaltinio – upės – bet gėrė vandenį ir neperėjo kažko, bet padarė žalos. Taigi aš pakėliau balsą Alacho, kad jie būtų sunaikinti, tada žemė dvokia puvimu – dėl jų lavonų – todėl aš paklausiau Alacho su didele viltimi ir pakėliau balsą, tada Alachas atsiuntė lietaus vandens ir nunešė jų lavonus ir sumetė jų lavonus į jūrą. „Tada kalnai buvo išlyginti, o žemė ištiesta kaip gyvulio oda po rauginimo, tada man buvo pasakyta, kad jei taip būtų nutikę, Apokalipsė žmonėms būtų kaip nėščia moteris, kurios šeima nežino, kada ji gims.“ Al 'Awam pasakė: „Pasirodo, kad tiesa apie tai yra Alacho knygoje Ta'ala: „-Kol Gogo ir Magogo sienos bus atidarytos, ir jie greitai nusileis nuo visų aukštumų-“ -Klausimai. Al Anbiyaa; 96-.
Hadith
Imam Ibnu Majah : 4072
حَدَّثَنَا عُثْمَانُ بْنُ أَبِي شَيْبَةَ حَدَّثَنَا مُعَاوِيَةُ بْنُ هِشَامٍ حَدَّثَنَا عَلِيُّ بْنُ صَالِحٍ عَنْ يَزِيدَ بْنِ أَبِي زِيَادٍ عَنْ إِبْرَاهِيمَ عَنْ عَلْقَمَةَ عَنْ عَبْدِ اللَّهِ قَالَبَيْنَمَا نَحْنُ عِنْدَ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ إِذْ أَقْبَلَ فِتْيَةٌ مِنْ بَنِي هَاشِمٍ فَلَمَّا رَآهُمْ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ اغْرَوْرَقَتْ عَيْنَاهُ وَتَغَيَّرَ لَوْنُهُ قَالَ فَقُلْتُ مَا نَزَالُ نَرَى فِي وَجْهِكَ شَيْئًا نَكْرَهُهُ فَقَالَ إِنَّا أَهْلُ بَيْتٍ اخْتَارَ اللَّهُ لَنَا الْآخِرَةَ عَلَى الدُّنْيَا وَإِنَّ أَهْلَ بَيْتِي سَيَلْقَوْنَ بَعْدِي بَلَاءً وَتَشْرِيدًا وَتَطْرِيدًا حَتَّى يَأْتِيَ قَوْمٌ مِنْ قِبَلِ الْمَشْرِقِ مَعَهُمْ رَايَاتٌ سُودٌ فَيَسْأَلُونَ الْخَيْرَ فَلَا يُعْطَوْنَهُ فَيُقَاتِلُونَ فَيُنْصَرُونَ فَيُعْطَوْنَ مَا سَأَلُوا فَلَا يَقْبَلُونَهُ حَتَّى يَدْفَعُوهَا إِلَى رَجُلٍ مِنْ أَهْلِ بَيْتِي فَيَمْلَؤُهَا قِسْطًا كَمَا مَلَئُوهَا جَوْرًا فَمَنْ أَدْرَكَ ذَلِكَ مِنْكُمْ فَلْيَأْتِهِمْ وَلَوْ حَبْوًا عَلَى الثَّلْجِ
[Uthmanas bin Abu Syaibah] mums pasakė, kad [Mu'awiyah bin Hisham] mums pasakė, jog [Ali bin Salih] iš [Yazid bin Abu Ziyad] iš [Ibrahimo] iš ['Alqamah] iš [Abdullaho] pasakė: „Kai buvome šalia Alacho Pasiuntinio sallallaahu 'alaihi wasallam, staiga atėjo jaunas vyras iš Bani Hašimo, kai Pranašas sallallaahu 'alaihi wasallam juos pamatė, jo akys sužibo, o veidas pasikeitė.“ Abdullah pasakė: „Tada aš paklausiau: „Kodėl mes vis dar matome tavo veide tai, ko nekenčiame?“ Jis atsakė: „Iš tiesų, mes esame šventyklos nariai, kur Alachas mums pasirinko pomirtinį gyvenimą, o ne šį pasaulį. Ir iš tiesų, po mano mirties mano šventyklos nariai susidurs su nelaimėmis, nelaimėmis ir išvarymu, todėl žmonės iš rytų ateis nešdami juodas vėliavas, jie prašys gėrio, bet bus atstumti.“ Tada jie kovojo ir iškovojo pergalę, galiausiai jiems buvo duota, ko jie prašė, bet žmonės nenorėjo to priimti, todėl perdavė reikalą vyrui iš mano šventyklos ekspertų, kuris įvykdė tai teisingai, kaip ir anksčiau žemė buvo pilna teisingumo. Kas iš jūsų tai ras, tegul būna ištikimas net ropojant sniege.
Hadith
Imam Ibnu Majah : 4073
حَدَّثَنَا نَصْرُ بْنُ عَلِيٍّ الْجَهْضَمِيُّ حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ مَرْوَانَ الْعُقَيْلِيُّ حَدَّثَنَا عُمَارَةُ بْنُ أَبِي حَفْصَةَ عَنْ زَيْدٍ الْعَمِّيِّ عَنْ أَبِي صِدِّيقٍ النَّاجِيِّ عَنْ أَبِي سَعِيدٍ الْخُدْرِيِّأَنَّ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ يَكُونُ فِي أُمَّتِي الْمَهْدِيُّ إِنْ قُصِرَ فَسَبْعٌ وَإِلَّا فَتِسْعٌ فَتَنْعَمُ فِيهِ أُمَّتِي نِعْمَةً لَمْ يَنْعَمُوا مِثْلَهَا قَطُّ تُؤْتَى أُكُلَهَا وَلَا تَدَّخِرُ مِنْهُمْ شَيْئًا وَالْمَالُ يَوْمَئِذٍ كُدُوسٌ فَيَقُومُ الرَّجُلُ فَيَقُولُ يَا مَهْدِيُّ أَعْطِنِي فَيَقُولُ خُذْ
[Nashr bin Ali Al Jahdlami] mums pasakė, kad [Muhammad bin Marwan Al 'Uqaili] mums pasakė ['Umarah bin Abu Hafshah] iš [Zaid Al 'Ammi] iš [Abu Shidiq An Naji] iš [Abu Sa'id Al Khudri], kad pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) sakė: „Mano ummah Al Mahdi bus, jei sutrumpinsite – jo gyvenimas su jumis taps septyneriais metais, o jei ne – tada devyneriais metais. Tada mano umma patirs malonumą, kokio niekada anksčiau nejautė. Maistas bus duotas jums, todėl nepasilikite nieko iš jo. Tą dieną turtas buvo toks gausus, kad vienas vyras atsistojo ir tarė: „O Al Mahdi, duok man“. Jis atsakė: „Imk.“
Hadith
Imam Ibnu Majah : 4074
حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ يَحْيَى وَأَحْمَدُ بْنُ يُوسُفَ قَالَا حَدَّثَنَا عَبْدُ الرَّزَّاقِ عَنْ سُفْيَانَ الثَّوْرِيِّ عَنْ خَالِدٍ الْحَذَّاءِ عَنْ أَبِي قِلَابَةَ عَنْ أَبِي أَسْمَاءَ الرَّحَبِيِّ عَنْ ثَوْبَانَ قَالَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَقْتَتِلُ عِنْدَ كَنْزِكُمْ ثَلَاثَةٌ كُلُّهُمْ ابْنُ خَلِيفَةٍ ثُمَّ لَا يَصِيرُ إِلَى وَاحِدٍ مِنْهُمْ ثُمَّ تَطْلُعُ الرَّايَاتُ السُّودُ مِنْ قِبَلِ الْمَشْرِقِ فَيَقْتُلُونَكُمْ قَتْلًا لَمْ يُقْتَلْهُ قَوْمٌ ثُمَّ ذَكَرَ شَيْئًا لَا أَحْفَظُهُ فَقَالَ فَإِذَا رَأَيْتُمُوهُ فَبَايِعُوهُ وَلَوْ حَبْوًا عَلَى الثَّلْجِ فَإِنَّهُ خَلِيفَةُ اللَّهِ الْمَهْدِيُّ
Mums buvo pasakyta, kad [Muhammadas bin Jahja] ir [Ahmadas bin Jusufas] abu sakė; mums [Abdurrazaqas] iš [Sufyan At Tsauri] iš [Khalido bin Al Khadzos] iš [Abu Qilabah] iš [Abu Asmos Ar Rahabi] iš [Tsaubano] sakė: „Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam tarė: „Netrukus prie tavo iždo – būtent prie Kabos – kovos trys žmonės, ir visi jie bus kalifo vaikai. Ir niekas nelaimėjo, tik vienas žmogus, tada iš rytinio regiono pasirodė juodos vėliavos, jos kovojo su jumis nuožmiame kare, kokio jokia kita tauta anksčiau nebuvo kovojusi. Jei jį pamatysite, parodykite jam ištikimybę net ropodami sniege, nes jis iš tiesų yra Alacho Al Mahdi kalifas.“
Hadith
Imam Ibnu Majah : 4075
حَدَّثَنَا عُثْمَانُ بْنُ أَبِي شَيْبَةَ حَدَّثَنَا أَبُو دَاوُدَ الْحَفَرِيُّ حَدَّثَنَا يَاسِينُ عَنْ إِبْرَاهِيمَ بْنِ مُحَمَّدِ ابْنِ الْحَنَفِيَّةِ عَنْ أَبِيهِ عَنْ عَلِيٍّ قَالَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ الْمَهْدِيُّ مِنَّا أَهْلَ الْبَيْتِ يُصْلِحُهُ اللَّهُ فِي لَيْلَةٍ
Mums pasakė [Uthmanas bin Abu Syaibah] mums pasakė [Abu Daudas Al Hafari] mums pasakė [Yasinas] iš [Ibrahimo bin Muhammado bin Al Hanafiyah], iš [jo tėvo], iš [Ali], jis pasakė: „Rasulullah shallallahu“ alaihi wasallam pasakė: „Al Mahdi iš mūsų -palikuonių-, būtent šventyklos žmonių, kurių -padėtį- Alachas per naktį pataisė“.
Hadith
Imam Ibnu Majah : 4076
حَدَّثَنَا أَبُو بَكْرِ بْنُ أَبِي شَيْبَةَ حَدَّثَنَا أَحْمَدُ بْنُ عَبْدِ الْمَلِكِ حَدَّثَنَا أَبُو الْمَلِيحِ الرَّقِّيُّ عَنْ زِيَادِ بْنِ بَيَانٍ عَنْ عَلِيِّ بْنِ نُفَيْلٍ عَنْ سَعِيدِ بْنِ الْمُسَيَّبِ قَالَكُنَّا عِنْدَ أُمِّ سَلَمَةَ فَتَذَاكَرْنَا الْمَهْدِيَّ فَقَالَتْ سَمِعْتُ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَقُولُ الْمَهْدِيُّ مِنْ وَلَدِ فَاطِمَةَ
[Abu Bakr bin Abu Syaibah] mums pasakė, kad [Ahmad bin Abdul Malik] mums pasakė [Abu Al Malih Ar Raqqi] iš [Ziyad bin Bayan] iš [Ali bin Nufail] iš [Sa'id bin Al Musayyab] jis sakė: „Kai buvome šalia [Ummu Salamah], ji staiga mums užsiminė apie Mahdi reikalą, sakydama: „Girdėjau, kad Alacho Pasiuntinys (SAW)“ sakė: „Al Mahdi kilęs iš Fatimos palikuonių“.
Hadith
Imam Ibnu Majah : 4077
حَدَّثَنَا هَدِيَّةُ بْنُ عَبْدِ الْوَهَّابِ حَدَّثَنَا سَعْدُ بْنُ عَبْدِ الْحَمِيدِ بْنِ جَعْفَرٍ عَنْ عَلِيِّ بْنِ زِيَادٍ الْيَمَامِيِّ عَنْ عِكْرِمَةَ بْنِ عَمَّارٍ عَنْ إِسْحَقَ بْنِ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ أَبِي طَلْحَةَ عَنْ أَنَسِ بْنِ مَالِكٍ قَالَسَمِعْتُ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَقُولُ نَحْنُ وَلَدَ عَبْدِ الْمُطَّلِبِ سَادَةُ أَهْلِ الْجَنَّةِ أَنَا وَحَمْزَةُ وَعَلِيٌّ وَجَعْفَرٌ وَالْحَسَنُ وَالْحُسَيْنُ وَالْمَهْدِيُّ
[Hadiyyah bin Abdul Wahhab] yra susijęs su mumis [Sa'd bin Abdul Hamid bin Ja'far] iš [Ali bin Ziyad Al Yamami] iš [Ikrimah bin 'Ammar] iš [Ishaq bin Abdullah bin Abu Thalhah] iš [Anas bin Malik] Aš išgirdau, kaip jis pasakė Messe. wasallam sako: „Mes esame Abdul Muttalibo, Rojaus žmonių vadovo, palikuonys, būtent; Aš, Hamzah, „Ali, Ja'far, Hasan, Husain ir Al Mahdi“.
Hadith
Imam Ibnu Majah : 4078
حَدَّثَنَا حَرْمَلَةُ بْنُ يَحْيَى الْمِصْرِيُّ وَإِبْرَاهِيمُ بْنُ سَعِيدٍ الْجَوْهَرِيُّ قَالَا حَدَّثَنَا أَبُو صَالِحٍ عَبْدُ الْغَفَّارِ بْنُ دَاوُدَ الْحَرَّانِيُّ حَدَّثَنَا ابْنُ لَهِيعَةَ عَنْ أَبِي زُرْعَةَ عَمْرِو بْنِ جَابِرٍ الْحَضْرَمِيِّ عَنْ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ الْحَارِثِ بْنَ جَزْءٍ الزَّبِيدِيِّ قَالَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَخْرُجُ نَاسٌ مِنْ الْمَشْرِقِ فَيُوَطِّئُونَ لِلْمَهْدِيِّ يَعْنِي سُلْطَانَهُ
Mums buvo pasakyta, kad [Harmalah bin Yahya Al Mishri] ir [Ibrahim bin Sa'id Aljauhari] abu sakė; mums pasakė [Abu Salih Abdul Ghafar bin Daud Al Harrani] pasakė mums [Ibnu Lahi'ah] iš [Abu Zur'ah Amru bin Jabir Al Hadlrami] iš [Abdullah bin Al Harith bin Jaz'I Az Zabidi], jis pasakė: „Rasulullah willallahu the group of the wasallahu east“ pasakė: per savo valdžią Al Mahdi'.
Hadith
Imam Ibnu Majah : 4079
حَدَّثَنَا أَبُو بَكْرِ بْنُ أَبِي شَيْبَةَ حَدَّثَنَا عِيسَى بْنُ يُونُسَ عَنْ الْأَوْزَاعِيِّ عَنْ حَسَّانَ بْنِ عَطِيَّةَ قَالَ مَالَ مَكْحُولٌ وَابْنُ أَبِي زَكَرِيَّا إِلَى خَالِدِ بْنِ مَعْدَانَ وَمِلْتُ مَعَهُمَا فَحَدَّثَنَا عَنْ جُبَيْرِ بْنِ نُفَيْرٍ قَالَقَالَ لِي جُبَيْرٌ انْطَلِقْ بِنَا إِلَى ذِي مِخْمَرٍ وَكَانَ رَجُلًا مِنْ أَصْحَابِ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَانْطَلَقْتُ مَعَهُمَا فَسَأَلَهُ عَنْ الْهُدْنَةِ فَقَالَ سَمِعْتُ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَقُولُ سَتُصَالِحُكُمْ الرُّومُ صُلْحًا آمِنًا ثُمَّ تَغْزُونَ أَنْتُمْ وَهُمْ عَدُوًّا فَتَنْتَصِرُونَ وَتَغْنَمُونَ وَتَسْلَمُونَ ثُمَّ تَنْصَرِفُونَ حَتَّى تَنْزِلُوا بِمَرْجٍ ذِي تُلُولٍ فَيَرْفَعُ رَجُلٌ مِنْ أَهْلِ الصَّلِيبِ الصَّلِيبَ فَيَقُولُ غَلَبَ الصَّلِيبُ فَيَغْضَبُ رَجُلٌ مِنْ الْمُسْلِمِينَ فَيَقُومُ إِلَيْهِ فَيَدُقُّهُ فَعِنْدَ ذَلِكَ تَغْدِرُ الرُّومُ وَيَجْتَمِعُونَ لِلْمَلْحَمَةِحَدَّثَنَا عَبْدُ الرَّحْمَنِ بْنُ إِبْرَاهِيمَ الدِّمَشْقِيُّ حَدَّثَنَا الْوَلِيدُ بْنُ مُسْلِمٍ حَدَّثَنَا الْأَوْزَاعِيُّ عَنْ حَسَّانَ بْنِ عَطِيَّةَ بِإِسْنَادِهِ نَحْوَهُ وَزَادَ فِيهِ فَيَجْتَمِعُونَ لِلْمَلْحَمَةِ فَيَأْتُونَ حِينَئِذٍ تَحْتَ ثَمَانِينَ غَايَةٍ تَحْتَ كُلِّ غَايَةٍ اثْنَا عَشَرَ أَلْفًا
[Abu Bakr bin Abu Syaibah] mums [Isa bin Yunus] iš [Al Auza'i] iš [Al Hasan bin 'Athiyah] pasakė: „Makhul ir Ibn Abu Zakaria nuėjo aplankyti Khalid bin Ma'dan, ir aš taip pat nuėjau su jais abiem, tada [Khalid bin Ma'dan] mums iš [Jubair bin Nufair] pasakė: „Jubair bin Nufair kartą man pasakė: „Nuėjome susitikti su [Dzul Mikhmar] – vienu iš Pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam) kompanionų, todėl nuėjau su juo.“ Tada paklausiau jo apie Malahimo – Didžiojo karo – įvykį. Jis atsakė: „Kartą girdėjau Alacho Pasiuntinį (tebūnie jam ramybė ir Alacho palaiminimas) sakant: „Romėnai sudarys su jumis taiką, po to jie ir jūs kovosite su priešu, kol laimėsite ir gausite grobį, o tada jie galiausiai pasiduos.“ Po to eisite į kalvotą pievą. Ten buvo kryžius, laikantis kryžių ir sakantis: „Kryžiuočiai laimėjo“. Taigi, vienas iš musulmonų, tai išgirdęs, supyko, priėjo prie vyro ir jį sumušė. Taigi tada romėnai išdavė – taikos labui – kol jie susirinko pradėti didžiulį karą“. [Abdurrahmanas bin Ibrahimas Ad Dimasyqi] mums papasakojo, [Al Walidas bin Muslimas] mums papasakojo [Al Auza'i] iš [Hasano bin 'Athiyah] su isnadu, panašiu į aukščiau pateiktą hadisą, bet jis pridūrė: „Tada jie susirinko vykdyti didelio masto karo, todėl tuo metu jie buvo po aštuoniasdešimčia vėliavų – vadų – ir kiekviena vėliava vadovavo dvylikai tūkstančių kareivių“.
Hadith
Imam Ibnu Majah : 4080
حَدَّثَنَا هِشَامُ بْنُ عَمَّارٍ حَدَّثَنَا الْوَلِيدُ بْنُ مُسْلِمٍ حَدَّثَنَا عُثْمَانُ بْنُ أَبِي الْعَاتِكَةِ عَنْ سُلَيْمَانَ بْنِ حَبِيبٍ الْمُحَارِبِيِّ عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَ قَالَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ إِذَا وَقَعَتْ الْمَلَاحِمُ بَعَثَ اللَّهُ بَعْثًا مِنْ الْمَوَالِي هُمْ أَكْرَمُ الْعَرَبِ فَرَسًا وَأَجْوَدُهُ سِلَاحًا يُؤَيِّدُ اللَّهُ بِهِمْ الدِّينَ
[Hisyam bin 'Ammar] mums pasakė, kad [Al Walid bin Muslim] mums pasakė [Uthman bin Abu Al 'Atikah] iš [Sulaiman bin Habib Al Muharibi] iš [Abu Hurairah] jis sakė: „Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam sakė: „Jei bus didelis karas, Alachas atsiųs savo pagalbininkus, tai bus kilniausi ir geriausi Arabijos kariai. Ir būtent su jais Alachas šlovina islamą.“
