Imam Ibnu Majah (الامام ابن ماجه) - 4332 Hadith
Hadith
Imam Ibnu Majah : 3001
حَدَّثَنَا عَلِيُّ بْنُ مُحَمَّدٍ حَدَّثَنَا يَحْيَى بْنُ آدَمَ عَنْ سُفْيَانَ عَنْ عَبْدِ الرَّحْمَنِ بْنِ عَيَّاشٍ عَنْ زَيْدِ بْنِ عَلِيٍّ عَنْ أَبِيهِ عَنْ عُبَيْدِ اللَّهِ بْنِ أَبِي رَافِعٍ عَنْ عَلِيٍّ قَالَوَقَفَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ بِعَرَفَةَ فَقَالَ هَذَا الْمَوْقِفُ وَعَرَفَةُ كُلُّهَا مَوْقِفٌ
Mums pasakė [Ali bin Muhammad]; mums pasakė [Yahya bin Adam] iš [Sufyan] iš [Abdurrahman bin Ayyasy] iš [Zaid bin Ali] iš [Savo tėvo] iš [Ubaidullah bin Abu Rafi'] iš [Ali] radiallahu 'anhu, – tarė jis; Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam wukuf in Arafah, – tada tarė: „Tai yra Vukufo vieta, ir visa Arafah yra Vukufo vieta“.
Hadith
Imam Ibnu Majah : 3002
حَدَّثَنَا أَبُو بَكْرِ بْنُ أَبِي شَيْبَةَ حَدَّثَنَا سُفْيَانُ بْنُ عُيَيْنَةَ عَنْ عَمْرِو بْنِ دِينَارٍ عَنْ عَمْرِو بْنِ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ صَفْوَانَ عَنْ يَزِيدَ بْنِ شَيْبَانَ قَالَكُنَّا وُقُوفًا فِي مَكَانٍ تُبَاعِدُهُ مِنْ الْمَوْقِفِ فَأَتَانَا ابْنُ مِرْبَعٍ فَقَالَ إِنِّي رَسُولُ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ إِلَيْكُمْ يَقُولُ كُونُوا عَلَى مَشَاعِرِكُمْ فَإِنَّكُمْ الْيَوْمَ عَلَى إِرْثٍ مِنْ إِرْثِ إِبْرَاهِيمَ
Mums [Abu Bakr bin Abu Syaibah] pasakė; mums [Sufyan bin Uyainah] iš ['Amru bin Dinaro], iš [Amru bin Abdullah bin Shafwano], iš [Yazid bin Syaibano] pasakė: „Mes atlikome vukufą toli nuo vietos, kur turėjo būti vukufas.“ Tada pas mus atėjo Ibn Mirba ir tarė: „Iš tiesų, aš esu Alacho Pasiuntinio (sallallaahu 'alaihi wasallam) pasiuntinys jums, kad pasakyčiau: „Likite savo syi'ar -masya'ir- vietoje. Nes šiandien jūs esate Pranašo Ibrahimo (alaihis salam) palikimas.“
Hadith
Imam Ibnu Majah : 3003
حَدَّثَنَا هِشَامُ بْنُ عَمَّارٍ حَدَّثَنَا الْقَاسِمُ بْنُ عَبْدِ اللَّهِ الْعُمَرِيُّ حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ الْمُنْكَدِرِ عَنْ جَابِرِ بْنِ عَبْدِ اللَّهِ قَالَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ كُلُّ عَرَفَةَ مَوْقِفٌ وَارْتَفِعُوا عَنْ بَطْنِ عَرَفَةَ وَكُلُّ الْمُزْدَلِفَةِ مَوْقِفٌ وَارْتَفِعُوا عَنْ بَطْنِ مُحَسِّرٍ وَكُلُّ مِنًى مَنْحَرٌ إِلَّا مَا وَرَاءَ الْعَقَبَةِ
Mums pasakė [Hisyam bin Ammar]; mums pasakė [Qasim bin Abdullah Al 'Umari]; mums pasakė [Muhammad bin Al Munkadir] iš [Jabir bin Abdullah] radiallahu 'anhu, jis sakė; „Alacho Pasiuntinys sallallaahu 'alaihi wasallam sakė: „Visos vietos Arafah yra vukuf vietos, užpildančios Arafah slėnio pilvą. Ir visos vietos Muzdalifah yra vukuf vietos, užpildančios Muhassar slėnio pilvą. Ir visos vietos Mina yra vietos, kur skerdžiami aukojimo gyvūnai, išskyrus vietą už Akabos“.
Hadith
Imam Ibnu Majah : 3004
حَدَّثَنَا أَيُّوبُ بْنُ مُحَمَّدٍ الْهَاشِمِيُّ حَدَّثَنَا عَبْدُ الْقَاهِرِ بْنُ السَّرِيِّ السُّلَمِيُّ حَدَّثَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ كِنَانَةَ بْنِ عَبَّاسِ بْنِ مِرْدَاسٍ السُّلَمِيُّ أَنَّ أَبَاهُ أَخْبَرَهُ عَنْ أَبِيهِأَنَّ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ دَعَا لِأُمَّتِهِ عَشِيَّةَ عَرَفَةَ بِالْمَغْفِرَةِ فَأُجِيبَ إِنِّي قَدْ غَفَرْتُ لَهُمْ مَا خَلَا الظَّالِمَ فَإِنِّي آخُذُ لِلْمَظْلُومِ مِنْهُ قَالَ أَيْ رَبِّ إِنْ شِئْتَ أَعْطَيْتَ الْمَظْلُومَ مِنْ الْجَنَّةِ وَغَفَرْتَ لِلظَّالِمِ فَلَمْ يُجَبْ عَشِيَّتَهُ فَلَمَّا أَصْبَحَ بِالْمُزْدَلِفَةِ أَعَادَ الدُّعَاءَ فَأُجِيبَ إِلَى مَا سَأَلَ قَالَ فَضَحِكَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَوْ قَالَ تَبَسَّمَ فَقَالَ لَهُ أَبُو بَكْرٍ وَعُمَرُ بِأَبِي أَنْتَ وَأُمِّي إِنَّ هَذِهِ لَسَاعَةٌ مَا كُنْتَ تَضْحَكُ فِيهَا فَمَا الَّذِي أَضْحَكَكَ أَضْحَكَ اللَّهُ سِنَّكَ قَالَ إِنَّ عَدُوَّ اللَّهِ إِبْلِيسَ لَمَّا عَلِمَ أَنَّ اللَّهَ عَزَّ وَجَلَّ قَدْ اسْتَجَابَ دُعَائِي وَغَفَرَ لِأُمَّتِي أَخَذَ التُّرَابَ فَجَعَلَ يَحْثُوهُ عَلَى رَأْسِهِ وَيَدْعُو بِالْوَيْلِ وَالثُّبُورِ فَأَضْحَكَنِي مَا رَأَيْتُ مِنْ جَزَعِهِ
Mums [Ayyub bin Muhammad Al Hasyimi] pasakė; mums [Abdul Qahir bin Sari As Sulami] pasakė; mums [Abdullah bin Kinanah bin Abbas bin Mirdas As Sulami] pasakė, kad [jo tėvas] jam pranešė iš [jo tėvo], kad Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) meldėsi laimės ir atleidimo, tada Alachas atsakė: „Aš atleidžiu jiems, išskyrus tuos, kurie daro neteisybę, todėl duodu tai tiems, kuriems padaryta neteisybė“. Jis paklausė: „Kodėl, o mano Raba, tu negali įleisti skriaudėjų į dangų ir atleisti tiems, kurie daro neteisybę?“ Taigi Alachas jam neatsakė, kol Pranašas nebuvo Muzdalifoje ir dar kartą pakartojo savo maldą, ir tai, ko jis prašė, buvo išklausyta. Tada Alacho Pasiuntinys (sallallaahu 'alaihi wasallam) nusijuokė arba nusišypsojo, Abu Bakras ir Umaras tarė: „Prisiekiu mano tėvu ir motina, iš tiesų šiuo metu, kas gi jus juokina, kas gi kitas, jei ne Alachas, verčia jus juoktis dantimis.“ Jis atsakė: „Iš tiesų, Alacho priešas Iblis, pamatęs, kad Alachas išklausė mano maldą ir atleido mano žmonėms, paėmė dulkių ir užsidėjo jas ant galvos, melsdamas nelaimės ir sunaikinimo, todėl jo požiūris privertė mane juoktis.“
Hadith
Imam Ibnu Majah : 3005
حَدَّثَنَا هَارُونُ بْنُ سَعِيدٍ الْمِصْرِيُّ أَبُو جَعْفَرٍ أَنْبَأَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ وَهْبٍ أَخْبَرَنِي مَخْرَمَةُ بْنُ بُكَيْرٍ عَنْ أَبِيهِ قَالَ سَمِعْتُ يُونُسَ بْنَ يُوسُفَ يَقُولُ عَنْ ابْنِ الْمُسَيَّبِ قَالَ قَالَتْ عَائِشَةُإِنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ مَا مِنْ يَوْمٍ أَكْثَرَ مِنْ أَنْ يُعْتِقَ اللَّهُ عَزَّ وَجَلَّ فِيهِ عَبْدًا مِنْ النَّارِ مِنْ يَوْمِ عَرَفَةَ وَإِنَّهُ لَيَدْنُو عَزَّ وَجَلَّ ثُمَّ يُبَاهِي بِهِمْ الْمَلَائِكَةَ فَيَقُولُ مَا أَرَادَ هَؤُلَاءِ
Mums pasakė [Harun bin Sa'id Al Mishri Abu Ja'far]; mums pasakė [Abdullah bin Wahab]; [Makhramah bin Bukair] man pasakė, kad [jo tėvas] sakė; girdėjau [Yunus bin Yusuf] sakant; iš [Ibn Al Musayyab] sakė; iš [Aisyah] radiallahu 'anha, kad Alacho Pasiuntinys sallallaahu 'alaihi wasallam sakė: „Nėra dienos, kurią Alachas išlaisvintų daugiau vergų iš pragaro ugnies, nei Arafah dieną. – Tą dieną – Alachas Subhanahu Wa Ta'ala artės, tada girsis savo tarnais angelams, sakydamas: „Ko, po galais, jie nori?“
Hadith
Imam Ibnu Majah : 3006
حَدَّثَنَا أَبُو بَكْرِ بْنُ أَبِي شَيْبَةَ وَعَلِيُّ بْنُ مُحَمَّدٍ قَالَا حَدَّثَنَا وَكِيعٌ حَدَّثَنَا سُفْيَانُ عَنْ بُكَيْرِ بْنِ عَطَاءٍ سَمِعْتُ عَبْدَ الرَّحْمَنِ بْنَ يَعْمَرَ الدِّيلِيَّ قَالَشَهِدْتُ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَهُوَ وَاقِفٌ بِعَرَفَةَ وَأَتَاهُ نَاسٌ مِنْ أَهْلِ نَجْدٍ فَقَالُوا يَا رَسُولَ اللَّهِ كَيْفَ الْحَجُّ قَالَ الْحَجُّ عَرَفَةُ فَمَنْ جَاءَ قَبْلَ صَلَاةِ الْفَجْرِ لَيْلَةَ جَمْعٍ فَقَدْ تَمَّ حَجُّهُ أَيَّامُ مِنًى ثَلَاثَةٌ فَمَنْ تَعَجَّلَ فِي يَوْمَيْنِ فَلَا إِثْمَ عَلَيْهِ وَمَنْ تَأَخَّرَ فَلَا إِثْمَ عَلَيْهِ ثُمَّ أَرْدَفَ رَجُلًا خَلْفَهُ فَجَعَلَ يُنَادِي بِهِنَّحَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ يَحْيَى حَدَّثَنَا عَبْدُ الرَّزَّاقِ أَنْبَأَنَا الثَّوْرِيُّ عَنْ بُكَيْرِ بْنِ عَطَاءٍ اللَّيْثِيِّ عَنْ عَبْدِ الرَّحْمَنِ بْنِ يَعْمَرَ الدِّيلِيِّ قَالَ أَتَيْتُ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ بِعَرَفَةَ فَجَاءَهُ نَفَرٌ مِنْ أَهْلِ نَجْدٍ فَذَكَرَ نَحْوَهُ قَالَ مُحَمَّدُ بْنُ يَحْيَى مَا أُرَ لِلثَّوْرِيِّ حَدِيثًا أَشْرَفَ مِنْهُ
Mums [Abu Bakr bin Abu Syaibah] ir [Ali bin Muhamad] buvo pasakyta, abu sakė; mums pasakė [Waki']; mums pasakė [Sufyan] iš [Bukair bin Atha`]; Girdėjau [Abdurahman bin Ya'mar Ad-Dili], – jis sakė; – Mačiau Alacho Pasiuntinį (sallallaahu 'alaihi wasallam), kai jis buvo Arafate, ir grupė žmonių iš Nadždo gyventojų atėjo pas jį ir paklausė: „O Alacho Pasiuntiny, kaip tu atlieki Hadžą?“ Jis atsakė: „Hadžas yra Arafatas. Taigi, kas ateina pas Arafatą prieš auštant žmonėms, tas Hadžo piligriminė kelionė bus baigta. Minos dienos yra trys dienos, kas nori greitai palikti Miną po dviejų dienų, tam nėra nuodėmės, o kas nori atidėti savo išvykimą dviem dienoms, tam taip pat nėra nuodėmės.“ Tada už jo stovintis vyras palydėjo jo žodžius ir taip pat sušuko šiuos žodžius. Mums pasakė [Muhammadas bin Jahja]; mums pasakė [Abdurrazakas]; mums pranešė [Ats Tsauri] iš [Bukairo bin Atha` Al Laitsi] iš [Abdurrahmano bin Ya'maro Ad Dilio] sakė: „Nuėjau pas Rasulullah sallallaahu „alaihi wasallam Arafahe“, tada atėjo kažkas iš Nadžedo žmonių ir paminėjo šį hadisą.“ [Muhammadas bin Jahja] pasakė: „Ats Tsauri man neparodė geresnio hadiso nei šis“.
Hadith
Imam Ibnu Majah : 3007
حَدَّثَنَا أَبُو بَكْرِ بْنُ أَبِي شَيْبَةَ وَعَلِيُّ بْنُ مُحَمَّدٍ قَالَا حَدَّثَنَا وَكِيعٌ حَدَّثَنَا إِسْمَعِيلُ بْنُ أَبِي خَالِدٍ عَنْ عَامِرٍ يَعْنِي الشَّعْبِيَّ عَنْ عُرْوَةَ بْنِ مُضَرِّسٍ الطَّائِيِّأَنَّهُ حَجَّ عَلَى عَهْدِ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَلَمْ يُدْرِكْ النَّاسَ إِلَّا وَهُمْ بِجَمْعٍ قَالَ فَأَتَيْتُ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقُلْتُ يَا رَسُولَ اللَّهِ إِنِّي أَنْضَيْتُ رَاحِلَتِي وَأَتْعَبْتُ نَفْسِي وَاللَّهِ إِنْ تَرَكْتُ مِنْ حَبْلٍ إِلَّا وَقَفْتُ عَلَيْهِ فَهَلْ لِي مِنْ حَجٍّ فَقَالَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ مَنْ شَهِدَ مَعَنَا الصَّلَاةَ وَأَفَاضَ مِنْ عَرَفَاتٍ لَيْلًا أَوْ نَهَارًا فَقَدْ قَضَى تَفَثَهُ وَتَمَّ حَجُّهُ
Mums [Abu Bakr bin Abu Syaibah] ir [Ali bin Muhammad] buvo pasakyta, abu jie sakė; mums [Waki']; mums [Isma'il bin Abu Khalid] iš [Amir Asy Sya'bi] iš [Urwah bin Mudharris At-Tha'i] buvo pasakyta, kad jis kartą dalyvavo hadže Pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam) laikais ir negalėjo pasivyti žmonių, nebent jie jau būtų Muzdalifoje. Tada jis tarė: „Aš sutikau Pranašą (sallallaahu 'alaihi wasallam), todėl jam pasakiau: „O Alacho Pasiuntiny, aš išretinau savo kupranugarį ir išsekinau save – skubėdamas pasivyti Arafato laikus –“. Prisiekiu Alachu, jei išvengsiu tos ilgos kelionės, žinoma, galėsiu dalyvauti vukufe. Ar tada aš gausiu hadžą?“ „Rasulullah, sallallaahu, „alaihi wasallam“ pasakė: „Kas liudija maldą su mumis ir sutinka wukufą Arafahoje dieną ir naktį, tas atliko tahalululul ir jo hadžas yra baigtas“.
Hadith
Imam Ibnu Majah : 3008
حَدَّثَنَا عَلِيُّ بْنُ مُحَمَّدٍ وَعَمْرُو بْنُ عَبْدِ اللَّهِ قَالَا حَدَّثَنَا وَكِيعٌ حَدَّثَنَا هِشَامُ بْنُ عُرْوَةَ عَنْ أَبِيهِ عَنْ أُسَامَةَ بْنِ زَيْدٍأَنَّهُ سُئِلَ كَيْفَ كَانَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَسِيرُ حِينَ دَفَعَ مِنْ عَرَفَةَ قَالَ كَانَ يَسِيرُ الْعَنَقَ فَإِذَا وَجَدَ فَجْوَةً نَصَّقَالَ وَكِيعٌ وَالنَّصُّ يَعْنِي فَوْقَ الْعَنَقِ
Jis mums pasakė [Ali bin Muhammad] ir [Amru bin Abdullah], abu sakė; jis mums pasakė [Waki']; jis mums pasakė [Hisyam bin Urwah] iš [jo tėvo] iš [Usamah bin Zaid], kad jo kartą paklausė: „Kaip Alacho Pasiuntinys (SAW) ėjo, kai išvyko iš Arafato?“ Usamah atsakė: „Jis ėjo vidutiniu tempu. O jei kelyje ras tuštumą, tada pagreitins savo kelią.“ Waki' pasakė: „Turi omenyje greitį, kuris viršija įprastą vidutinį greitį“.
Hadith
Imam Ibnu Majah : 3009
حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ يَحْيَى حَدَّثَنَا عَبْدُ الرَّزَّاقِ أَنْبَأَنَا الثَّوْرِيُّ عَنْ هِشَامِ بْنِ عُرْوَةَ عَنْ أَبِيهِ عَنْ عَائِشَةَ قَالَتْقَالَتْ قُرَيْشٌ نَحْنُ قَوَاطِنُ الْبَيْتِ لَا نُجَاوِزُ الْحَرَمَ فَقَالَ اللَّهُ عَزَّ وَجَلَّ{ ثُمَّ أَفِيضُوا مِنْ حَيْثُ أَفَاضَ النَّاسُ }
Mums pasakė [Muhammad bin Yahya]; mums pasakė [Abdurrazaq]; mums pasakė [Ats Tsauri] iš [Hisyam bin Urwah] iš [jo tėvo] iš [Aisyah] radiallahu 'anha, – tarė jis; – Kažkas iš Kurašų pasakė: „Mes gyvename netoli Baitullah ir netoli Haramo teritorijos.“ Allah Subhanahu Wa Ta'ala pasakė: „Tada pasitraukite iš vietos, iš kurios minia išvyko – Arafah – ...“ – Klausimai. Al Baqarah 2:199-
Hadith
Imam Ibnu Majah : 3010
حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ بَشَّارٍ حَدَّثَنَا عَبْدُ الرَّحْمَنِ بْنُ مَهْدِيٍّ حَدَّثَنَا سُفْيَانُ عَنْ إِبْرَاهِيمَ بْنِ عُقْبَةَ عَنْ كُرَيْبٍ عَنْ أُسَامَةَ بْنِ زَيْدٍ قَالَأَفَضْتُ مَعَ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَلَمَّا بَلَغَ الشِّعْبَ الَّذِي يَنْزِلُ عِنْدَهُ الْأُمَرَاءُ نَزَلَ فَبَالَ فَتَوَضَّأَ قُلْتُ الصَّلَاةَ قَالَ الصَّلَاةُ أَمَامُكَ فَلَمَّا انْتَهَى إِلَى جَمْعٍ أَذَّنَ وَأَقَامَ ثُمَّ صَلَّى الْمَغْرِبَ ثُمَّ لَمْ يَحِلَّ أَحَدٌ مِنْ النَّاسِ حَتَّى قَامَ فَصَلَّى الْعِشَاءَ
Mums pasakė [Muhammad bin Basysyar]; mums pasakė [Abdurrahman bin Mahdi]; mums pasakė [Sufyan] iš [Ibrahimo bin Uqbaho], iš [Kuraibo], iš [Usamos bin Zaido] radiallahu 'anhu, – tarė jis; – Aš išėjau su Alacho Pasiuntiniu (sallallaahu 'alaihi wa sallam). Kai atvykau į slėnį, kuriame paprastai sustodavo valdovai, jis nusileido, nusišlapino ir nusiprausė. Aš paklausiau: „Ar jau maldos metas?“ Jis atsakė: „Netrukus melsimės“. Kai jis atvyko į Muzdalifą, buvo sukalbėtas kvietimas maldai ir Iqamat, tada jis atliko Maghrib maldą. Ir niekas nejudėjo, kol jis neatsistojo ir nesukalbėjo Išos maldos.
Hadith
Imam Ibnu Majah : 3011
حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ رُمْحٍ أَنْبَأَنَا اللَّيْثُ بْنُ سَعْدٍ عَنْ يَحْيَى بْنِ سَعِيدٍ عَنْ عَدِيِّ بْنِ ثَابِتٍ الْأَنْصَارِيِّ عَنْ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ يَزِيدَ الْخَطْمِيِّ أَنَّهُ سَمِعَ أَبَا أَيُّوبَ الْأَنْصَارِيَّ يَقُولُصَلَّيْتُ مَعَ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ الْمَغْرِبَ وَالْعِشَاءَ فِي حَجَّةِ الْوَدَاعِ بِالْمُزْدَلِفَةِ
Mums [Muhammad bin Rumh] pasakė; pranešė mums [Al Laits bin Sa'd] iš [Yahya bin Sa'id], iš ['Addi bin Thabit Al Ansari], iš [Abdullah bin Yazid Al Khathmi], kad jis girdėjo [Abu Ayyub Al Anshari] radiallahu 'anhu, jis sakė: „Aš atlikau Maghrib ir Isha maldas atlikdamas Wada Hajj – atsisveikinimą – Muzdalifoje su Alacho Pasiuntiniu“.
Hadith
Imam Ibnu Majah : 3012
حَدَّثَنَا مُحْرِزُ بْنُ سَلَمَةَ الْعَدَنِيُّ حَدَّثَنَا عَبْدُ الْعَزِيزِ بْنُ مُحَمَّدٍ عَنْ عُبَيْدِ اللَّهِ عَنْ سَالِمٍ عَنْ أَبِيهِأَنَّ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ صَلَّى الْمَغْرِبَ بِالْمُزْدَلِفَةِ فَلَمَّا أَنَخْنَا قَالَ الصَّلَاةُ بِإِقَامَةٍ
Mums [Muhriz bin Salamah Al 'Adani] papasakojo; mums [Abdul Aziz bin Muhammad] iš [Ubaidullah], iš [Salim], iš [jo tėvo] papasakojo, kad pranašas (sallallaahu 'alaihi wa sallam) atliko Maghrib maldą Muzdalifoje. O kai mes pailsėjome, jis tarė: „Melskitės su iqamat“.
Hadith
Imam Ibnu Majah : 3013
حَدَّثَنَا أَبُو بَكْرِ بْنُ أَبِي شَيْبَةَ حَدَّثَنَا أَبُو خَالِدٍ الْأَحْمَرُ عَنْ حَجَّاجٍ عَنْ أَبِي إِسْحَقَ عَنْ عَمْرِو بْنِ مَيْمُونٍ قَالَحَجَجْنَا مَعَ عُمَرَ بْنِ الْخَطَّابِ فَلَمَّا أَرَدْنَا أَنْ نُفِيضَ مِنْ الْمُزْدَلِفَةِ قَالَ إِنَّ الْمُشْرِكِينَ كَانُوا يَقُولُونَ أَشْرِقْ ثَبِيرُ كَيْمَا نُغِيرُ وَكَانُوا لَا يُفِيضُونَ حَتَّى تَطْلُعَ الشَّمْسُ فَخَالَفَهُمْ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَأَفَاضَ قَبْلَ طُلُوعِ الشَّمْسِ
Mums [Abu Bakr bin Abu Syaibah] pasakė; mums [Abu Khalid Al Ahmar] iš [Hadžajo] iš [Abu Ishaqo] iš [Amru bin Maimuno] pasakė: „Mes vykome į Hadžą su [Umaru bin Khathtabu], todėl, kai norėjome palikti Muzdalifą, jis pasakė: „Iš tiesų politeistai sakydavo: „Pulkite, kai teka saulė! Kai mes puolame“. Jie neišvyko, kol nepatekėjo saulė, todėl Rasulullah sallallaahu „alaihi wasallam“ pasielgė priešingai nei jie, jis išėjo prieš pat saulėtekį“.
Hadith
Imam Ibnu Majah : 3014
حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ الصَّبَّاحِ حَدَّثَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ رَجَاءٍ الْمَكِّيُّ عَنْ الثَّوْرِيِّ قَالَ قَالَ أَبُو الزُّبَيْرِ قَالَ جَابِرٌأَفَاضَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فِي حَجَّةِ الْوَدَاعِ وَعَلَيْهِ السَّكِينَةُ وَأَمَرَهُمْ بِالسَّكِينَةِ وَأَمَرَهُمْ أَنْ يَرْمُوا بِمِثْلِ حَصَى الْخَذْفِ وَأَوْضَعَ فِي وَادِي مُحَسِّرٍ وَقَالَ لِتَأْخُذْ أُمَّتِي نُسُكَهَا فَإِنِّي لَا أَدْرِي لَعَلِّي لَا أَلْقَاهُمْ بَعْدَ عَامِي هَذَا
Mums pasakė [Muhammadas bin Aš Šabahas]; mums pasakė [Abdullah bin Raja` Al Makki] iš [Ats Tsauri] – sakė jis; [Abu Az Zubair] – sakė jis; iš [Džabiro] – radiallahu 'anhu, – sakė jis; „Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) išvyko ramiai atlikdamas Vada Hadžą.“ Jis taip pat įsakė žmonėms, kurie buvo su juo, nusiraminti, įsakė jiems mėtyti timpos dydžio akmenukus ir paspartinti kelią į Muhassiro slėnį. Tada jis pasakė: „Tegul mano žmonės atlieka Hadžo ritualus. Nes nežinau, galbūt po šių metų jų daugiau nebepamatysiu“.
Hadith
Imam Ibnu Majah : 3015
حَدَّثَنَا عَلِيُّ بْنُ مُحَمَّدٍ وَعَمْرُو بْنُ عَبْدِ اللَّهِ قَالَا حَدَّثَنَا وَكِيعٌ حَدَّثَنَا ابْنُ أَبِي رَوَّادٍ عَنْ أَبِي سَلَمَةَ الْحِمْصِيِّ عَنْ بِلَالِ بْنِ رَبَاحٍأَنَّ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ لَهُ غَدَاةَ جَمْعٍ يَا بِلَالُ أَسْكِتْ النَّاسَ أَوْ أَنْصِتْ النَّاسَ ثُمَّ قَالَ إِنَّ اللَّهَ تَطَوَّلَ عَلَيْكُمْ فِي جَمْعِكُمْ هَذَا فَوَهَبَ مُسِيئَكُمْ لِمُحْسِنِكُمْ وَأَعْطَى مُحْسِنَكُمْ مَا سَأَلَ ادْفَعُوا بِاسْمِ اللَّهِ
Mums buvo pasakyta [Ali bin Muhammad] ir [Amru bin Abdullah], abu jie sakė; mums pasakė [Waki]; mums pasakė [Ibn Abu Rawwad] iš [Abu Salamah Al Himsha] iš [Bilal bin Rabah], kad pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) jam tarė: „O Bilali, įsakyk žmonėms tylėti!“ Arba jis pasakė: „Įsakyk žmonėms klausytis“, tada jis pasakė: „Iš tiesų, Alachas suteikia jums jūsų Muzdalifoje. Jis suteikia tiems, kurie daro bloga, tiems, kurie daro gera, ir duoda tiems, kurie daro gera tarp jūsų, ko Jis prašo. Išeikite Alacho vardu.“
Hadith
Imam Ibnu Majah : 3016
حَدَّثَنَا أَبُو بَكْرِ بْنُ أَبِي شَيْبَةَ وَعَلِيُّ بْنُ مُحَمَّدٍ قَالَا حَدَّثَنَا وَكِيعٌ حَدَّثَنَا مِسْعَرٌ وَسُفْيَانُ عَنْ سَلَمَةَ بْنِ كُهَيْلٍ عَنْ الْحَسَنِ الْعُرَنِيِّ عَنْ ابْنِ عَبَّاسٍ قَالَقَدِمْنَا رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أُغَيْلِمَةَ بَنِي عَبْدِ الْمُطَّلِبِ عَلَى حُمُرَاتٍ لَنَا مِنْ جَمْعٍ فَجَعَلَ يَلْطَحُ أَفْخَاذَنَا وَيَقُولُ أُبَيْنِيَّ لَا تَرْمُوا الْجَمْرَةَ حَتَّى تَطْلُعَ الشَّمْسُ زَادَ سُفْيَانُ فِيهِ وَلَا إِخَالُ أَحَدًا يَرْمِيهَا حَتَّى تَطْلُعَ الشَّمْسُ
Mums [Abu Bakr bin Abu Syaibah] ir [Ali bin Muhammad] buvo pasakyta, abu sakė; mums [Waki], mums [Mis'ar] ir [Sufyan] pasakė [Salamah bin Kuhail], iš [Hasan Al Urani], iš [Ibn Abbas] radliallahu 'anhu, – tarė jis; – Mes suteikėme pirmenybę Abdul Muththalibo vaikų vaikams, kurie jojo ant mūsų asilų prieš Alacho Pasiuntinį (sallallaahu 'alaihi wasallam) – išvykstant iš Muzdalifah.“ Tada jis paglostė mums šlaunis, sakydamas: „O mano vaikai, nemeskite juros, kol nepatekės saulė“.
Hadith
Imam Ibnu Majah : 3017
حَدَّثَنَا أَبُو بَكْرِ بْنُ أَبِي شَيْبَةَ حَدَّثَنَا سُفْيَانُ حَدَّثَنَا عَمْرٌو عَنْ عَطَاءٍ عَنْ ابْنِ عَبَّاسٍ قَالَكُنْتُ فِيمَنْ قَدِمَ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فِي ضَعَفَةِ أَهْلِهِ
Mums pasakė [Abu Bakr bin Abu Syaibah]; mums pasakė [Sufyan]; mums pasakė [Amru] iš [Athos] iš [Ibn Abbaso] radiallahu 'anhu, – sakė jis; – Aš esu vienas iš tų, kurie buvo prieš Pranašą (sallallaahu 'alaihi wasallam) silpnųjų žmonių grupėje iš jo šeimos.“
Hadith
Imam Ibnu Majah : 3018
حَدَّثَنَا عَلِيُّ بْنُ مُحَمَّدٍ حَدَّثَنَا وَكِيعٌ حَدَّثَنَا سُفْيَانُ عَنْ عَبْدِ الرَّحْمَنِ بْنِ الْقَاسِمِ عَنْ أَبِيهِ عَنْ عَائِشَةَأَنَّ سَوْدَةَ بِنْتَ زَمْعَةَ كَانَتْ امْرَأَةً ثَبْطَةً فَاسْتَأْذَنَتْ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَنْ تَدْفَعَ مِنْ جَمْعٍ قَبْلَ دَفْعَةِ النَّاسِ فَأَذِنَ لَهَا
Mums [Ali bin Muhammad] pasakė; mums [Waki'] pasakė; Mums [Sufyanui] buvo pasakyta iš [Abdurrahman bin Qasim], iš [jo tėvo], iš [Aisyah] radiallahu 'anhu, kad Saudah bint Zam'ah buvo sunkios kūno sudėjimo ir lėtai einanti moteris, todėl jis paprašė Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam leidimo eiti į Muzdalifah prieš žmones, ir jis leido.
Hadith
Imam Ibnu Majah : 3019
حَدَّثَنَا أَبُو بَكْرِ بْنُ أَبِي شَيْبَةَ حَدَّثَنَا عَلِيُّ بْنُ مُسْهِرٍ عَنْ يَزِيدَ بْنِ أَبِي زِيَادٍ عَنْ سُلَيْمَانَ بْنِ عَمْرِو بْنِ الْأَحْوَصِ عَنْ أُمِّهِ قَالَتْرَأَيْتُ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَوْمَ النَّحْرِ عِنْدَ جَمْرَةِ الْعَقَبَةِ وَهُوَ رَاكِبٌ عَلَى بَغْلَةٍ فَقَالَ يَا أَيُّهَا النَّاسُ إِذَا رَمَيْتُمْ الْجَمْرَةَ فَارْمُوا بِمِثْلِ حَصَى الْخَذْفِ
Mums [Abu Bakr bin Abu Syaibah] ir [Ali bin Mushir], iš [Yazid bin Abu Ziyad], iš [Sulaiman bin Amru bin Al Ahwash], iš [savo motinos], jis sakė: „Mačiau Alacho Pasiuntinį (SAW) Eid al-Adhos dieną, kai jis metė Akabos džumrą ant savo bahgalo. Jis pasakė: „O žmonės, jei metate džumrą, meskite ją mažu akmenėliu kaip timpa.“
Hadith
Imam Ibnu Majah : 3020
حَدَّثَنَا عَلِيُّ بْنُ مُحَمَّدٍ حَدَّثَنَا أَبُو أُسَامَةَ عَنْ عَوْفٍ عَنْ زِيَادِ بْنِ الْحُصَيْنِ عَنْ أَبِي الْعَالِيَةِ عَنْ ابْنِ عَبَّاسٍ قَالَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ غَدَاةَ الْعَقَبَةِ وَهُوَ عَلَى نَاقَتِهِ الْقُطْ لِي حَصًى فَلَقَطْتُ لَهُ سَبْعَ حَصَيَاتٍ هُنَّ حَصَى الْخَذْفِ فَجَعَلَ يَنْفُضُهُنَّ فِي كَفِّهِ وَيَقُولُ أَمْثَالَ هَؤُلَاءِ فَارْمُوا ثُمَّ قَالَ يَا أَيُّهَا النَّاسُ إِيَّاكُمْ وَالْغُلُوَّ فِي الدِّينِ فَإِنَّهُ أَهْلَكَ مَنْ كَانَ قَبْلَكُمْ الْغُلُوُّ فِي الدِّينِ
Mums pasakė [Ali bin Muhammad]; mums pasakė [Abu Usamah] iš [Auf] iš [Ziyad bin Hushain] iš [Abu Aliyah] iš [Ibn Abbas] radiallahu 'anhu, – tarė jis; Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam Akabos piligriminės kelionės rytą, jodamas kupranugariu, tarė: „Prašau, atnešk man akmenuką“. Taigi aš jam gavau septynis akmenukus, timpos akmenukų dydžio. Jis juos nuvalė – nuvalė – savo delne, sakydamas: „Būtent tokius akmenukus ir turėtumėte mesti“. Tada jis tarė: „O žmonės, venkite religingumo pertekliaus. Nes tie, kurie buvo prieš jus, žuvo, nes buvo religingi“.
