Imam Muslim (الامام مسلم) - 5362 Hadith
Hadith
Imam Muslim : 41
حَدَّثَنَا دَاوُدُ بْنُ رُشَيْدٍ حَدَّثَنَا الْوَلِيدُ يَعْنِي ابْنَ مُسْلِمٍ عَنْ ابْنِ جَابِرٍ قَالَ حَدَّثَنِي عُمَيْرُ بْنُ هَانِئٍ قَالَ حَدَّثَنِي جُنَادَةُ بْنُ أَبِي أُمَيَّةَ حَدَّثَنَا عُبَادَةُ بْنُ الصَّامِتِ قَالَ قَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ مَنْ قَالَ أَشْهَدُ أَنْ لَا إِلَهَ إِلَّا اللَّهُ وَحْدَهُ لَا شَرِيكَ لَهُ وَأَنَّ مُحَمَّدًا عَبْدُهُ وَرَسُولُهُ وَأَنَّ عِيسَى عَبْدُ اللَّهِ وَابْنُ أَمَتِهِ وَكَلِمَتُهُ أَلْقَاهَا إِلَى مَرْيَمَ وَرُوحٌ مِنْهُ وَأَنَّ الْجَنَّةَ حَقٌّ وَأَنَّ النَّارَ حَقٌّ أَدْخَلَهُ اللَّهُ مِنْ أَيِّ أَبْوَابِ الْجَنَّةِ الثَّمَانِيَةِ شَاءَ و حَدَّثَنِي أَحْمَدُ بْنُ إِبْرَاهِيمَ الدَّوْرَقِيُّ حَدَّثَنَا مُبَشِّرُ بْنُ إِسْمَعِيلَ عَنْ الْأَوْزَاعِيِّ عَنْ عُمَيْرِ بْنِ هَانِئٍ فِي هَذَا الْإِسْنَادِ بِمِثْلِهِ غَيْرَ أَنَّهُ قَالَ أَدْخَلَهُ اللَّهُ الْجَنَّةَ عَلَى مَا كَانَ مِنْ عَمَلٍ وَلَمْ يَذْكُرْ مِنْ أَيِّ أَبْوَابِ الْجَنَّةِ الثَّمَانِيَةِ شَاءَ
Mums [Dawud bin Rusyaid] mums pasakė [al-Walid] – būtent Ibn Muslim – iš [Ibn Jabir] sakė, jis pasakė, jis pasakė mums [Umair bin Hani], jis pasakė, jis pasakė mums [Junadah bin Abu Umayyah] mums pasakė [Ubadah bin ash-Shamit] jis pasakė: „Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam“ pasakė: „Kas sako dvi Kalimah Shahada, būtent: nėra dievo, kuris turėtų teisę būti garbinamas, išskyrus vieną Alachą, nėra Jam partnerio, ir kad Muhammadas, Jo tarnas ir Pasiuntinys, liudija, kad Pranašas Isa yra Alacho tarnas, Jo tarno sūnus, ir Alacho žodis – Pranašo Isa As – kurį Jis skyrė Maryam ir Jo sielai, yra tikras rojus ir pragaras taip pat yra tikras, kur Alachas įeis į tuos, kurie norės, pro vienus iš aštuonių Dangaus durų, kuriuos Jis panorės“. Ir [Ahmadas bin Ibrahimas ad-Dauraqi] mums papasakojo [Mubasysyir bin Ismailą] iš [al-Auza'i] iš [Umairo bin Hani'] šioje isnadoje su panašiomis, tik jis pasakė: „Alachas įleis jį pagal jo darbus“, nesakydamas: „įeikite pro bet kuriuos iš aštuonių Rojaus vartų, kuriuos jis nori“.
Hadith
Imam Muslim : 42
حَدَّثَنَا قُتَيْبَةُ بْنُ سَعِيدٍ حَدَّثَنَا لَيْثٌ عَنْ ابْنِ عَجْلَانَ عَنْ مُحَمَّدِ بْنِ يَحْيَى بْنِ حَبَّانَ عَنْ ابْنِ مُحَيْرِيزٍ عَنْ الصُّنَابِحِيِّ عَنْ عُبَادَةَ بْنِ الصَّامِتِ أَنَّهُ قَالَ دَخَلْتُ عَلَيْهِ وَهُوَ فِي الْمَوْتِ فَبَكَيْتُ فَقَالَ مَهْلًا لِمَ تَبْكِي فَوَاللَّهِ لَئِنْ اسْتُشْهِدْتُ لَأَشْهَدَنَّ لَكَ وَلَئِنْ شُفِّعْتُ لَأَشْفَعَنَّ لَكَ وَلَئِنْ اسْتَطَعْتُ لَأَنْفَعَنَّكَ ثُمَّ قَالَ وَاللَّهِ مَا مِنْ حَدِيثٍ سَمِعْتُهُ مِنْ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ لَكُمْ فِيهِ خَيْرٌ إِلَّا حَدَّثْتُكُمُوهُ إِلَّا حَدِيثًا وَاحِدًا وَسَوْفَ أُحَدِّثُكُمُوهُ الْيَوْمَ وَقَدْ أُحِيطَ بِنَفْسِي سَمِعْتُ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَقُولُ مَنْ شَهِدَ أَنْ لَا إِلَهَ إِلَّا اللَّهُ وَأَنَّ مُحَمَّدًا رَسُولُ اللَّهِ حَرَّمَ اللَّهُ عَلَيْهِ النَّارَ
[Qutaibah bin Sa'id] papasakojo mums [Laith] iš [Ibn Ajlan], iš [Muhammad bin Yahya bin Habban], iš [Ibn Muhairiz], iš [ash-Shunabihi], iš [Ubadah bin ash-Shamit], kad jis sakė: „Aš jį aplankiau, kai jis sirgo, ir verkiau.“ Jis tarė: „Palaukite, kodėl verkiate? Prisiekiu Alachu, jei aš būsiu kankinys, aš paliudysiu už jus, ir jei būsiu užtartas už jus, aš užtarsiu jus, ir jei galėsiu, aš jums padėsiu.“ Tada jis tarė: „Prisiekiu Alachu, nėra jokio hadiso, kurį girdėjau iš Alacho Pasiuntinio (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaimos), kuris būtų jums geras, bet aš jį jums papasakosiu, išskyrus vieną hadisą, ir aš jį jums papasakosiu šiandien. Ir iš tiesų, aš jį įsisavinau.“ Girdėjau Alacho Pasiuntinį (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaimos) sakant: „Kas paliudija, kad nėra kito dievo – verto garbinimo – išskyrus Alachą, ir kad Muhamedas yra Alacho Pasiuntinys, tam Alachas tikrai uždraus pragarą“.
Hadith
Imam Muslim : 43
حَدَّثَنَا هَدَّابُ بْنُ خَالِدٍ الْأَزْدِيُّ حَدَّثَنَا هَمَّامٌ حَدَّثَنَا قَتَادَةُ حَدَّثَنَا أَنَسُ بْنُ مَالِكٍ عَنْ مُعَاذِ بْنِ جَبَلٍ قَالَ كُنْتُ رِدْفَ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ لَيْسَ بَيْنِي وَبَيْنَهُ إِلَّا مُؤْخِرَةُ الرَّحْلِ فَقَالَ يَا مُعَاذَ بْنَ جَبَلٍ قُلْتُ لَبَّيْكَ رَسُولَ اللَّهِ وَسَعْدَيْكَ ثُمَّ سَارَ سَاعَةً ثُمَّ قَالَ يَا مُعَاذَ بْنَ جَبَلٍ قُلْتُ لَبَّيْكَ رَسُولَ اللَّهِ وَسَعْدَيْكَ ثُمَّ سَارَ سَاعَةً ثُمَّ قَالَ يَا مُعَاذَ بْنَ جَبَلٍ قُلْتُ لَبَّيْكَ رَسُولَ اللَّهِ وَسَعْدَيْكَ قَالَ هَلْ تَدْرِي مَا حَقُّ اللَّهِ عَلَى الْعِبَادِ قَالَ قُلْتُ اللَّهُ وَرَسُولُهُ أَعْلَمُ قَالَ فَإِنَّ حَقَّ اللَّهِ عَلَى الْعِبَادِ أَنْ يَعْبُدُوهُ وَلَا يُشْرِكُوا بِهِ شَيْئًا ثُمَّ سَارَ سَاعَةً قَالَ يَا مُعَاذَ بْنَ جَبَلٍ قُلْتُ لَبَّيْكَ رَسُولَ اللَّهِ وَسَعْدَيْكَ قَالَ هَلْ تَدْرِي مَا حَقُّ الْعِبَادِ عَلَى اللَّهِ إِذَا فَعَلُوا ذَلِكَ قَالَ قُلْتُ اللَّهُ وَرَسُولُهُ أَعْلَمُ قَالَ أَنْ لَا يُعَذِّبَهُمْ
[Haddabas bin Khalidas al-Azdi] mums pasakė, [Hammam] mums pasakė, [Qatadah] mums pasakė, [Anasas bin Malik] iš [Mu'adz bin Jabal] sakė: „Kartą kelionėje mane lydėjo Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam), tarp manęs ir jo nebuvo jokio skirtumo, išskyrus transporto priemonės balną.“ Jis pašaukė: „O Mu'adz bin Jabal!“ Aš toliau atsakiau: „Aš įvykdau tavo kvietimą, o Alacho Pasiuntiny“. Mes tęsėme savo kelionę. Tada jis vėl pašaukė: „O Mu'adz bin Jabal!“ Aš atsakiau: „Aš įvykdau tavo kvietimą, o Alacho Pasiuntiny“. Mes tęsėme savo kelionę, ir tada jis vėl pašaukė: „O Mu'adz bin Jabal!“ Aš vėl atsakiau: „Aš priėmiau tavo kvietimą, o Alacho Pasiuntiny“. Jis paklausė: „Ar žinai žmonių įsipareigojimus Alachui?“ Aš atsakiau: „Alachas ir Jo Pasiuntinys žino geriausiai“. Jis pasakė: „Tai reiškia garbinti Jį ir nesudaryti Jam partnerių“. Kurį laiką tęsėme kelionę, kai jis vėl pašaukė: „O Mu'adz bin Jabal!“ Aš atsakiau: „Aš įvykdau tavo kvietimą, o Alacho Pasiuntiny“. Pranašas (sallallaahu 'alaihi wa sallam) pasakė: „Ar žinai, kokie yra Alacho įsipareigojimai žmonėms, kai jie daro tai, ką sakiau anksčiau?“ Aš atsakiau: „Alachas ir Jo Pasiuntinys žino geriausiai“. Galiausiai jis pasakė: „Alachas jų nekankins“.
Hadith
Imam Muslim : 44
حَدَّثَنَا أَبُو بَكْرِ بْنُ أَبِي شَيْبَةَ حَدَّثَنَا أَبُو الْأَحْوَصِ سَلَّامُ بْنُ سُلَيْمٍ عَنْ أَبِي إِسْحَقَ عَنْ عَمْرِو بْنِ مَيْمُونٍ عَنْ مُعَاذِ بْنِ جَبَلٍ قَالَ كُنْتُ رِدْفَ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ عَلَى حِمَارٍ يُقَالُ لَهُ عُفَيْرٌ قَالَ فَقَالَ يَا مُعَاذُ تَدْرِي مَا حَقُّ اللَّهِ عَلَى الْعِبَادِ وَمَا حَقُّ الْعِبَادِ عَلَى اللَّهِ قَالَ قُلْتُ اللَّهُ وَرَسُولُهُ أَعْلَمُ قَالَ فَإِنَّ حَقَّ اللَّهِ عَلَى الْعِبَادِ أَنْ يَعْبُدُوا اللَّهَ وَلَا يُشْرِكُوا بِهِ شَيْئًا وَحَقُّ الْعِبَادِ عَلَى اللَّهِ عَزَّ وَجَلَّ أَنْ لَا يُعَذِّبَ مَنْ لَا يُشْرِكُ بِهِ شَيْئًا قَالَ قُلْتُ يَا رَسُولَ اللَّهِ أَفَلَا أُبَشِّرُ النَّاسَ قَالَ لَا تُبَشِّرْهُمْ فَيَتَّكِلُوا
Mums buvo pasakyta, kad [Abu Bakr bin Abu Syaibah] mums [Abu al-Ahwash Sallam bin Sulaim] iš [Abu Ishaq], iš [Amru bin Maimun], iš [Mu'adz bin Jabal] pasakė: „Aš jojau su Alacho Pasiuntiniu ant asilo, vardu Ufair“. Tada jis tarė: „O Mu'adz, ar žinai, kokia yra Alacho teisė tarnui ir kokia yra tarno teisė Allahui?“ Mu'adz tarė: „Tada aš atsakiau: „Alachas ir Jo Pasiuntinys žino geriau“. Jis tarė: „Iš tiesų, Alacho teisė tarnams yra ta, kad jūs garbinate Alachą ir niekuo Jo nevengiate, o tarno teisė Allahui yra ta, kad jūsų nekankintų niekas, kas niekuo Jo nevengia“. Mu'adz tarė: „Tada aš pasakiau: „O Alacho Pasiuntiny, ar negaliu to pamokslauti žmonėms?“ “ Jis atsakė: „Nesakykite jiems, kad jie tuo pasitikėtų“.
Hadith
Imam Muslim : 45
حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ الْمُثَنَّى وَابْنُ بَشَّارٍ قَالَ ابْنُ الْمُثَنَّى حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ جَعْفَرٍ حَدَّثَنَا شُعْبَةُ عَنْ أَبِي حَصِينٍ وَالْأَشْعَثِ بْنِ سُلَيْمٍ أَنَّهُمَا سَمِعَا الْأَسْوَدَ بْنَ هِلَالٍ يُحَدِّثُ عَنْ مُعَاذِ بْنِ جَبَلٍ قَالَ قَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَا مُعَاذُ أَتَدْرِي مَا حَقُّ اللَّهِ عَلَى الْعِبَادِ قَالَ اللَّهُ وَرَسُولُهُ أَعْلَمُ قَالَ أَنْ يُعْبَدَ اللَّهُ وَلَا يُشْرَكَ بِهِ شَيْءٌ قَالَ أَتَدْرِي مَا حَقُّهُمْ عَلَيْهِ إِذَا فَعَلُوا ذَلِكَ فَقَالَ اللَّهُ وَرَسُولُهُ أَعْلَمُ قَالَ أَنْ لَا يُعَذِّبَهُمْ حَدَّثَنَا الْقَاسِمُ بْنُ زَكَرِيَّاءَ حَدَّثَنَا حُسَيْنٌ عَنْ زَائِدَةَ عَنْ أَبِي حَصِينٍ عَنْ الْأَسْوَدِ بْنِ هِلَالٍ قَالَ سَمِعْتُ مُعَاذًا يَقُولُا دَعَانِي رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَأَجَبْتُهُ فَقَالَ هَلْ تَدْرِي مَا حَقُّ اللَّهِ عَلَى النَّاسِ نَحْوَ حَدِيثِهِمْ
Mums [Muhammad bin al-Mutsanna] ir [Ibn Bashyar] pasakė, [Ibn al-Mutsanna] sakė, mums [Muhammad bin Ja'far] mums [Syu'bah] pasakė iš [Abu Hushain] ir [al-Asy'ath bin Sulaim], kad abu girdėjo [al-Aswad bin Hilal] sakant iš [Mu'adz bin Jabal]: „Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam sakė: „O Mu'adz, ar žinai, kokias teises Alachas turi tarnų atžvilgiu?“ Mu'adz atsakė: „Alachas ir Jo Pasiuntinys žino geriau“. Jis pasakė: „Tai yra, Alachas yra garbinamas su Juo niekuo nesiejant.“ Tada jis vėl paklausė: „Tai kokią teisę žmonės turi prieš Alachą, jei jie taip daro?“ Mu'adz atsakė: „Alachas ir Jo Pasiuntinys žino geriau“. Tada jis pasakė: „Alachas jo nekankins“. [al Qasim bin Zakariya] mums pasakė, kad [Husainas] iš [Zaidah], iš [Abu Hushain], iš [al Aswad bin Hilal], jis sakė: „Girdėjau [Mua'dzą] sakant: „Mane pašaukė Alacho Pasiuntinys (SAW)“, todėl jam atsakiau. Jis paklausė: „Kokią teisę Alachas turi žmonėms... kaip sako jų hadisas?“
Hadith
Imam Muslim : 46
حَدَّثَنِي زُهَيْرُ بْنُ حَرْبٍ حَدَّثَنَا عُمَرُ بْنُ يُونُسَ الْحَنَفِيُّ حَدَّثَنَا عِكْرِمَةُ بْنُ عَمَّارٍ قَالَ حَدَّثَنِي أَبُو كَثِيرٍ قَالَ حَدَّثَنِي أَبُو هُرَيْرَةَ قَالَ كُنَّا قُعُودًا حَوْلَ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ مَعَنَا أَبُو بَكْرٍ وَعُمَرُ فِي نَفَرٍ فَقَامَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ مِنْ بَيْنِ أَظْهُرِنَا فَأَبْطَأَ عَلَيْنَا وَخَشِينَا أَنْ يُقْتَطَعَ دُونَنَا وَفَزِعْنَا فَقُمْنَا فَكُنْتُ أَوَّلَ مَنْ فَزِعَ فَخَرَجْتُ أَبْتَغِي رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ حَتَّى أَتَيْتُ حَائِطًا لِلْأَنْصَارِ لِبَنِي النَّجَّارِ فَدُرْتُ بِهِ هَلْ أَجِدُ لَهُ بَابًا فَلَمْ أَجِدْ فَإِذَا رَبِيعٌ يَدْخُلُ فِي جَوْفِ حَائِطٍ مِنْ بِئْرٍ خَارِجَةٍ وَالرَّبِيعُ الْجَدْوَلُ فَاحْتَفَزْتُ كَمَا يَحْتَفِزُ الثَّعْلَبُ فَدَخَلْتُ عَلَى رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقَالَ أَبُو هُرَيْرَةَ فَقُلْتُ نَعَمْ يَا رَسُولَ اللَّهِ قَالَ مَا شَأْنُكَ قُلْتُ كُنْتَ بَيْنَ أَظْهُرِنَا فَقُمْتَ فَأَبْطَأْتَ عَلَيْنَا فَخَشِينَا أَنْ تُقْتَطَعَ دُونَنَا فَفَزِعْنَا فَكُنْتُ أَوَّلَ مِنْ فَزِعَ فَأَتَيْتُ هَذَا الْحَائِطَ فَاحْتَفَزْتُ كَمَا يَحْتَفِزُ الثَّعْلَبُ وَهَؤُلَاءِ النَّاسُ وَرَائِي فَقَالَ يَا أَبَا هُرَيْرَةَ وَأَعْطَانِي نَعْلَيْهِ قَالَ اذْهَبْ بِنَعْلَيَّ هَاتَيْنِ فَمَنْ لَقِيتَ مِنْ وَرَاءِ هَذَا الْحَائِطِ يَشْهَدُ أَنْ لَا إِلَهَ إِلَّا اللَّهُ مُسْتَيْقِنًا بِهَا قَلْبُهُ فَبَشِّرْهُ بِالْجَنَّةِ فَكَانَ أَوَّلَ مَنْ لَقِيتُ عُمَرُ فَقَالَ مَا هَاتَانِ النَّعْلَانِ يَا أَبَا هُرَيْرَةَ فَقُلْتُ هَاتَانِ نَعْلَا رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ بَعَثَنِي بِهِمَا مَنْ لَقِيتُ يَشْهَدُ أَنْ لَا إِلَهَ إِلَّا اللَّهُ مُسْتَيْقِنًا بِهَا قَلْبُهُ بَشَّرْتُهُ بِالْجَنَّةِ فَضَرَبَ عُمَرُ بِيَدِهِ بَيْنَ ثَدْيَيَّ فَخَرَرْتُ لِاسْتِي فَقَالَ ارْجِعْ يَا أَبَا هُرَيْرَةَ فَرَجَعْتُ إِلَى رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَأَجْهَشْتُ بُكَاءً وَرَكِبَنِي عُمَرُ فَإِذَا هُوَ عَلَى أَثَرِي فَقَالَ لِي رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ مَا لَكَ يَا أَبَا هُرَيْرَةَ قُلْتُ لَقِيتُ عُمَرَ فَأَخْبَرْتُهُ بِالَّذِي بَعَثْتَنِي بِهِ فَضَرَبَ بَيْنَ ثَدْيَيَّ ضَرْبَةً خَرَرْتُ لِاسْتِي قَالَ ارْجِعْ فَقَالَ لَهُ رَسُولُ اللَّهِ يَا عُمَرُ مَا حَمَلَكَ عَلَى مَا فَعَلْتَ قَالَ يَا رَسُولَ اللَّهِ بِأَبِي أَنْتَ وَأُمِّي أَبَعَثْتَ أَبَا هُرَيْرَةَ بِنَعْلَيْكَ مَنْ لَقِيَ يَشْهَدُ أَنْ لَا إِلَهَ إِلَّا اللَّهُ مُسْتَيْقِنًا بِهَا قَلْبُهُ بَشَّرَهُ بِالْجَنَّةِ قَالَ نَعَمْ قَالَ فَلَا تَفْعَلْ فَإِنِّي أَخْشَى أَنْ يَتَّكِلَ النَّاسُ عَلَيْهَا فَخَلِّهِمْ يَعْمَلُونَ قَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَخَلِّهِمْ
[Zuhair bin Harb] mums pasakė, [Umar bin Yunus al-Hanafi] mums pasakė, [Ikrimah bin Ammar] mums pasakė, [Abu Kathir] mums pasakė, [Abu Hurairah] sakė: „Mūšyje sėdėjome aplink Alacho Pasiuntinį (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaimos), o su mumis buvo Abu Bakr ir Umar. Tada jis mus paliko ir vėlavo grįžti pas mus, kol mes išsigandome, kad jį sugaus priešas arba kad įvyks kokia nors nelaimė. Mes visi labai nerimavome, o labiausiai dėl jo nerimavau aš. Taigi atsikėliau ir išėjau ieškoti Alacho Pasiuntinio (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaimos), kol pasiekiau sodą, priklausantį Banu Najjar ansarui. Apėjau jį, tikėdamasis rasti įėjimą, bet neradau. Iš lauko sodo tekėjo upelis, kuris įėjo iš sodo kampo. Taigi bandžiau į jį įeiti kaip žebenkštis bando įeiti pro siaurą skylę.“ Taip pat radau Pranašą (sallallaahu 'alaihi wasallam). Jis sušuko: „Abu Hurairah!“ Aš atsakiau: „Taip, o Alacho Pasiuntiny?“ „Kas negerai?“ – paklausė jis. Aš atsakiau: „Na, o Pasiuntiny, tu buvai su mumis, o tada staiga mus palikai ir taip ilgai negrįžai, kad mes labai nerimavome dėl tavo saugumo, ypač dėl manęs, o Pasiuntiny.“ Taigi bandžiau patekti į šį sodą pro labai siaurą skylę kaip šeškas, o jie – kiti draugai – buvo už manęs. Kalbėdamas apie tai, jis davė man savo dvi basutes: „O Abu Hurairah, pasiimk šias dvi mano basutes, ir kas bebūtų sutiktas už šio sodo, paliudys, kad nėra kito dievo, kuris turėtų teisę būti garbinamas, išskyrus Alachą, ir jis įdiegė šį tikėjimą jo širdyje, todėl pranešk jam gerąją naujieną iš dangaus“. Ir atsitiktinai pirmasis mane sutikęs asmuo buvo Umaras, todėl jis paklausė: „Kas negerai su tomis dviem basutėmis, o Abu Hurairah?“ „Aš atsakiau: „Tai yra du Alacho Pasiuntinio (ramybė ir Alacho palaima tebūnie jam) sandalai. Jis įsakė man juos nešti ir pranešti gerąją naujieną apie Rojų pirmam sutiktam asmeniui, tuo pačiu liudydamas, kad nėra kito dievo, verto garbinimo, išskyrus Alachą, ir jis tuo tiki visa širdimi.“ Taigi Umaras trenkė man ranka tiesiai į krūtinės vidurį – į saulės rezginį – kol pargriuvau, tada tarė: „Grįžk, o Abu Hurairah!“ Taigi grįžau pas Alacho Pasiuntinį tramdydamas ašaras, ir paaiškėjo, kad Umaras taip pat mane sekė. Alacho Pasiuntinys (ramybė ir Alacho palaima tebūnie jam) tuoj pat paklausė: „Kas tau yra, o Abu Hurairah?“ Aš atsakiau: „Sutikau Umarą, tada jam pranešiau, ką man įsakei, bet staiga jis man stipriai trenkė tiesiai į saulės rezginį, kol pargriuvau, po to tarė: „Grįžk!“ „Tad Alacho Pasiuntinys (tebūnie jam ramybė ir Alacho palaimos) tarė: „O Umarai, kodėl tu tai padarei?“ Umaras atsakė: „O Alacho Pasiuntiny, ar tiesa, kad tu pasiuntei Abu Hurairah su savo dviem sandalais ir liepei jam pranešti gerąją rojaus naujieną pirmam sutiktam asmeniui, kai jis tvirtai tikėdamas širdyje paliudijo, kad nėra kito dievo – verto garbinimo – išskyrus Alachą?“ Jis atsakė: „Taip, teisingai“. Umaras tarė: „Geriau to nedaryk, o Alacho Pasiuntiny, nes iš tikrųjų aš labai nerimauju, kad žmonės juo pasikliaus, ir leisk jiems atlikti gerus darbus“. Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam tarė Abu Hurairah: „Tegul jie, nežinodami šio hadiso, tegul daro gerus darbus“.
Hadith
Imam Muslim : 47
حَدَّثَنَا إِسْحَقُ بْنُ مَنْصُورٍ أَخْبَرَنَا مُعَاذُ بْنُ هِشَامٍ قَالَ حَدَّثَنِي أَبِي عَنْ قَتَادَةَ قَالَ حَدَّثَنَا أَنَسُ بْنُ مَالِكٍ أَنَّ نَبِيَّ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَمُعَاذُ بْنُ جَبَلٍ رَدِيفُهُ عَلَى الرَّحْلِ قَالَ يَا مُعَاذُ قَالَ لَبَّيْكَ رَسُولَ اللَّهِ وَسَعْدَيْكَ قَالَ يَا مُعَاذُ قَالَ لَبَّيْكَ رَسُولَ اللَّهِ وَسَعْدَيْكَ قَالَ يَا مُعَاذُ قَالَ لَبَّيْكَ رَسُولَ اللَّهِ وَسَعْدَيْكَ قَالَ مَا مِنْ عَبْدٍ يَشْهَدُ أَنْ لَا إِلَهَ إِلَّا اللَّهُ وَأَنَّ مُحَمَّدًا عَبْدُهُ وَرَسُولُهُ إِلَّا حَرَّمَهُ اللَّهُ عَلَى النَّارِ قَالَ يَا رَسُولَ اللَّهِ أَفَلَا أُخْبِرُ بِهَا النَّاسَ فَيَسْتَبْشِرُوا قَالَ إِذًا يَتَّكِلُوا فَأَخْبَرَ بِهَا مُعَاذٌ عِنْدَ مَوْتِهِ تَأَثُّمًا
[Ishaq bin Mansur] mums pasakė [Mu'adz bin Hisham], jis pasakė, jis pasakė mums [mano tėvas] iš [Katadah], jis pasakė, jis pasakė mums [Anas bin Malik], kad Alacho Pranašas, vienos kelionės metu, kai Mu'adz bin Jabal važiavo savo automobiliu, صلى الله عليه ...� الله عله الله عله الله عله الله عله اله عله اله عله اله عله اله عله اله عله اله عله اله عله اله عله اله عله اله عله اله عله اله Tada Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) tarė: „Kas ištars du Tikėjimo išpažinimo Kalimus, būtent: nėra kito dievo – verto garbinimo – išskyrus Alachą, ir kad Muhammadas yra Jo tarnas ir pasiuntinys, tas tikrai bus apsaugotas nuo pragaro ugnies.“ Tada Mu'adzas paklausė: „Ar galiu papasakoti apie tai žmonėms, kad jie skleistų šią gerą naujieną?“ Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) tarė: „Jei jie tai padarys, jie tuo pasikliautų.“ Tada Mu'adzas paskleidė šią naujieną prieš savo mirtį, nerimaudamas, kad bus apkaltintas už hadiso slėpimą.
Hadith
Imam Muslim : 48
حَدَّثَنَا شَيْبَانُ بْنُ فَرُّوخَ حَدَّثَنَا سُلَيْمَانُ يَعْنِي ابْنَ الْمُغِيرَةِ قَالَ حَدَّثَنَا ثَابِتٌ عَنْ أَنَسِ بْنِ مَالِكٍ قَالَ حَدَّثَنِي مَحْمُودُ بْنُ الرَّبِيعِ عَنْ عِتْبَانَ بْنِ مَالِكٍ قَالَ قَدِمْتُ الْمَدِينَةَ فَلَقِيتُ عِتْبَانَ فَقُلْتُ حَدِيثٌ بَلَغَنِي عَنْكَ قَالَ أَصَابَنِي فِي بَصَرِي بَعْضُ الشَّيْءِ فَبَعَثْتُ إِلَى رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَنِّي أُحِبُّ أَنْ تَأْتِيَنِي فَتُصَلِّيَ فِي مَنْزِلِي فَأَتَّخِذَهُ مُصَلًّى قَالَ فَأَتَى النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَمَنْ شَاءَ اللَّهُ مِنْ أَصْحَابِهِ فَدَخَلَ وَهُوَ يُصَلِّي فِي مَنْزِلِي وَأَصْحَابُهُ يَتَحَدَّثُونَ بَيْنَهُمْ ثُمَّ أَسْنَدُوا عُظْمَ ذَلِكَ وَكُبْرَهُ إِلَى مَالِكِ بْنِ دُخْشُمٍ قَالُوا وَدُّوا أَنَّهُ دَعَا عَلَيْهِ فَهَلَكَ وَوَدُّوا أَنَّهُ أَصَابَهُ شَرٌّ فَقَضَى رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ الصَّلَاةَ وَقَالَ أَلَيْسَ يَشْهَدُ أَنْ لَا إِلَهَ إِلَّا اللَّهُ وَأَنِّي رَسُولُ اللَّهِ قَالُوا إِنَّهُ يَقُولُ ذَلِكَ وَمَا هُوَ فِي قَلْبِهِ قَالَ لَا يَشْهَدُ أَحَدٌ أَنْ لَا إِلَهَ إِلَّا اللَّهُ وَأَنِّي رَسُولُ اللَّهِ فَيَدْخُلَ النَّارَ أَوْ تَطْعَمَهُ قَالَ أَنَسٌ فَأَعْجَبَنِي هَذَا الْحَدِيثُ فَقُلْتُ لِابْنِي اكْتُبْهُ فَكَتَبَهُ حَدَّثَنِي أَبُو بَكْرِ بْنُ نَافِعٍ الْعَبْدِيُّ حَدَّثَنَا بَهْزٌ حَدَّثَنَا حَمَّادٌ حَدَّثَنَا ثَابِتٌ عَنْ أَنَسٍ قَالَ حَدَّثَنِي عِتْبَانُ بْنُ مَالِكٍ أَنَّهُ عَمِيَ فَأَرْسَلَ إِلَى رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقَالَ تَعَالَ فَخُطَّ لِي مَسْجِدًا فَجَاءَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَجَاءَ قَوْمُهُ وَنُعِتَ رَجُلٌ مِنْهُمْ يُقَالُ لَهُ مَالِكُ بْنُ الدُّخْشُمِ ثُمَّ ذَكَرَ نَحْوَ حَدِيثِ سُلَيْمَانَ بْنِ الْمُغِيرَةِ
[Syaibanas bin Farrukhas] mums pasakė, kad [Sulaimanas] – būtent Ibn al-Mughirah – sakė, sakė mums [Thabitas] iš [Anas bin Maliko], sakė, sakė mums [Mahmudas bin ar-Rabi] iš [Itbano bin Maliko] sakė: „Atvykau į Mediną, tada sutikau Itbaną. Tada paprašiau jo papasakoti hadisą“. Jis pasakė: „Mano akis paveikė kažkokia liga, kuri sukėlė keletą dalykų. Pasiunčiau pasiuntinį pas Alacho Pasiuntinį (SAW) (SAW), kuris pasakė, kad labai laukiu jo atvykimo melstis su manimi namuose, todėl paverčiau juos maldos vieta“. Itbanas vėl pasakė: „Tada atvyko Allaho Pasiuntinys (SAW) kartu su bendražygiais, kurie norėjo ateiti, ir jis toliau ėjo į namus.“ Jis pradėjo maldą, kol Kompanionai vis dar kalbėjosi tarpusavyje, kai kurie iš jų aptarinėjo Maliko bin Dukhsyumo veidmainystę. Kompanionai sakė, kad jie tikisi, jog Alacho Pasiuntinys (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaimos) pasimels, kad Malikas bin Dukhsyumas jį ištiktų. Jie taip pat linkėjo, kad jį ištiktų nelaimė. Po maldos jis paklausė: „Ar jis nepasakė dviejų Šahados sakinių, būtent: „Nėra kito dievo, verto garbinimo, išskyrus Alachą, ir kad Aš esu Alacho Pasiuntinys?“ Kompanionai atsakė: „Jis tai pasakė tik savo burna, o ne širdimi.“ Jis pasakė: „Nė vienas, kuris sako: „Nėra kito dievo, verto garbinimo, ir kad Aš esu Alacho Pasiuntinys“, o tada įeina į Ugnį ar jos paragauja.“ Anas pasakė: „Šis hadisas mane nustebino. Taigi aš pasakiau savo sūnui: „Užrašyk“, ir jis jį užrašė.“ [Abu Bakr bin Nafi' al-Abdi] mums pasakė, [Bahz] mums pasakė, [Hammad] mums pasakė [Tsabit] iš [Anas], jis sakė, mums pasakė [Itban bin Malik], kad jis aklas, todėl pasiuntė pasiuntinį pas صلى الله عليه ... الله عليه وسلمه عليه الله عليه عليه وسله عليه : „Prašau, ateik čia, o صله عليه , kad tai būtų mano maldos vieta“. Taigi صله عله الله عليه atėjo su savo palydovais ir paminėjo vieno iš jų vyro, vardu Malik bin ad-Dukhsyum, blogas savybes... tada jis paminėjo kažką panašaus į Sulaiman bin al-Mughirah hadisą.
Hadith
Imam Muslim : 49
حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ يَحْيَى بْنِ أَبِي عُمَرَ الْمَكِّيُّ وَبِشْرُ بْنُ الْحَكَمِ قَالَا حَدَّثَنَا عَبْدُ الْعَزِيزِ وَهُوَ ابْنُ مُحَمَّدٍ الدَّرَاوَرْدِيُّ عَنْ يَزِيدَ بْنِ الْهَادِ عَنْ مُحَمَّدِ بْنِ إِبْرَاهِيمَ عَنْ عَامِرِ بْنِ سَعْدٍ عَنْ الْعَبَّاسِ بْنِ عَبْدِ الْمُطَّلِبِ أَنَّهُ سَمِعَ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَقُولُ ذَاقَ طَعْمَ الْإِيمَانِ مَنْ رَضِيَ بِاللَّهِ رَبًّا وَبِالْإِسْلَامِ دِينًا وَبِمُحَمَّدٍ رَسُولًا
Mums [Muhammad bin Yahya bin Abu Umar al-Makki] ir [Bisyr bin al-Hakam] abu mums pasakė, mums [Abdul Aziz] – būtent Ibn Muhammad ad-Darawardi – iš [Yazid bin al-Had], iš [Muhammad bin Ibrahim], iš [Amir bin Sa'ad], iš [al-Abbas bin Abdul Muttalib] sakė, kad jis girdėjo Alacho Pasiuntinį (sallallaahu 'alaihi wasallam) sakant: „Žmogus, kuris yra patenkintas Alachu kaip Rabu, islamu kaip religija ir Muhammadu kaip Pasiuntiniu, tas paragavo tikėjimo džiaugsmo“.
Hadith
Imam Muslim : 50
حَدَّثَنَا عُبَيْدُ اللَّهِ بْنُ سَعِيدٍ وَعَبْدُ بْنُ حُمَيْدٍ قَالَا حَدَّثَنَا أَبُو عَامِرٍ الْعَقَدِيُّ حَدَّثَنَا سُلَيْمَانُ بْنُ بِلَالٍ عَنْ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ دِينَارٍ عَنْ أَبِي صَالِحٍ عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَ عَنْ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ الْإِيمَانُ بِضْعٌ وَسَبْعُونَ شُعْبَةً وَالْحَيَاءُ شُعْبَةٌ مِنْ الْإِيمَانِ
[Ubaidullah bin Sa'id] ir [Abd bin Humaid] mums pasakė, [Abu Amir al-Aqadi] mums pasakė [Sulaiman bin Bilal] iš [Abdullah bin Dinaro], iš [Abu Saliho], iš [Abu Hurairah] iš pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam), jis sakė: „Tikėjimas turi nuo septyniasdešimt trijų iki septyniasdešimt devynių šakų, ir gėda yra įtraukta į tikėjimą“.
Hadith
Imam Muslim : 51
حَدَّثَنَا زُهَيْرُ بْنُ حَرْبٍ حَدَّثَنَا جَرِيرٌ عَنْ سُهَيْلٍ عَنْ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ دِينَارٍ عَنْ أَبِي صَالِحٍ عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَ قَالَ قَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ الْإِيمَانُ بِضْعٌ وَسَبْعُونَ أَوْ بِضْعٌ وَسِتُّونَ شُعْبَةً فَأَفْضَلُهَا قَوْلُ لَا إِلَهَ إِلَّا اللَّهُ وَأَدْنَاهَا إِمَاطَةُ الْأَذَى عَنْ الطَّرِيقِ وَالْحَيَاءُ شُعْبَةٌ مِنْ الْإِيمَانِ
[Zuhair bin Harb] papasakojo mums [Jarir] iš [Suhail] iš [Abdullah bin Dinaro] iš [Abu Saliho] iš [Abu Hurairah]: „Alacho Pasiuntinys (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaiminimas) pasakė: „Tikėjimas turi septyniasdešimt tris–septyniasdešimt devynias šakas arba šešiasdešimt tris–šešiasdešimt devynias šakas. Geriausia iš jų yra teiginys: LAA ILLALLAHU – Nėra kito dievo, verto garbinimo, išskyrus Alachą.“ O žemiausia iš jų yra pašalinti iš kelio tai, kas žalinga. O kuklumas yra tikėjimo dalis.“
Hadith
Imam Muslim : 52
حَدَّثَنَا أَبُو بَكْرِ بْنُ أَبِي شَيْبَةَ وَعَمْرٌو النَّاقِدُ وَزُهَيْرُ بْنُ حَرْبٍ قَالُوا حَدَّثَنَا سُفْيَانُ بْنُ عُيَيْنَةَ عَنْ الزُّهْرِيِّ عَنْ سَالِمٍ عَنْ أَبِيهِ سَمِعَ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ رَجُلًا يَعِظُ أَخَاهُ فِي الْحَيَاءِ فَقَالَ الْحَيَاءُ مِنْ الْإِيمَانِ حَدَّثَنَا عَبْدُ بْنُ حُمَيْدٍ حَدَّثَنَا عَبْدُ الرَّزَّاقِ أَخْبَرَنَا مَعْمَرٌ عَنْ الزُّهْرِيِّ بِهَذَا الْإِسْنَادِ وَقَالَ مَرَّ بِرَجُلٍ مِنْ الْأَنْصَارِ يَعِظُ أَخَاهُ
Mes pasakėme [Abu Bakr bin Abu Syaibah], [Amru an-Naqid] ir [Zuhair bin Harb], jie sakė, jie mums papasakojo [Sufyan bin Uyainah] iš [az-Zuhri] iš [Salim] iš [jo tėvo], kad Pranašas girdėjo vyrą, barantį savo brolį, nes šis gėdijosi, todėl jis pasakė: „Gėda yra tikėjimo dalis“. Mums pasakė [Abd bin Humaid], mums pasakė [Abdurrazzaq], mums pasakė [Ma'mar] iš [az-Zuhri] su šia sanada, kurioje sakoma: „Jis praėjo pro šalį vyrą iš ansaro, kuris patarė savo broliui“.
Hadith
Imam Muslim : 53
حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ الْمُثَنَّى وَمُحَمَّدُ بْنُ بَشَّارٍ وَاللَّفْظُ لِابْنِ الْمُثَنَّى قَالَا حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ جَعْفَرٍ حَدَّثَنَا شُعْبَةُ عَنْ قَتَادَةَ قَالَ سَمِعْتُ أَبَا السَّوَّارِ يُحَدِّثُ أَنَّهُ سَمِعَ عِمْرَانَ بْنَ حُصَيْنٍ يُحَدِّثُ عَنْ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَنَّهُ قَالَ الْحَيَاءُ لَا يَأْتِي إِلَّا بِخَيْرٍ فَقَالَ بُشَيْرُ بْنُ كَعْبٍ إِنَّهُ مَكْتُوبٌ فِي الْحِكْمَةِ أَنَّ مِنْهُ وَقَارًا وَمِنْهُ سَكِينَةً فَقَالَ عِمْرَانُ أُحَدِّثُكَ عَنْ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَتُحَدِّثُنِي عَنْ صُحُفِكَ
Mums [Muhammadas bin al-Mutsanna] ir [Muhammadas bin Bashyaras] pasakė, kad lafažas priklauso Ibn al-Mutsannai, abu sakė, kad mums [Muhammadas bin Ja'faras] mums [Syu'bah] iš [Katadaho] pasakė: „Girdėjau [Abu as Sawwarą] sakant, kad jis girdėjo [Imraną bin Hushainą] sakant iš Pranašo sallallaahu 'alaihi wasallam, kad Jis sakė: „Gėda atneša tik gėrį“. Busyair bin Ka'ab sakė: „Išmintyje parašyta, kad iš gėdos ateina autoritetas ir ramybė“. Taigi [Imranas] tarė: „Aš jums papasakosiu hadisą iš Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam, o jūs, prašau, pasakykite man, kas yra jūsų puslapiuose“.
Hadith
Imam Muslim : 54
حَدَّثَنَا يَحْيَى بْنُ حَبِيبٍ الْحَارِثِيُّ حَدَّثَنَا حَمَّادُ بْنُ زَيْدٍ عَنْ إِسْحَقَ وَهُوَ ابْنُ سُوَيْدٍ أَنَّ أَبَا قَتَادَةَ حَدَّثَ قَالَ كُنَّا عِنْدَ عِمْرَانَ بْنِ حُصَيْنٍ فِي رَهْطٍ مِنَّا وَفِينَا بُشَيْرُ بْنُ كَعْبٍ فَحَدَّثَنَا عِمْرَانُ يَوْمَئِذٍ قَالَ قَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ الْحَيَاءُ خَيْرٌ كُلُّهُ قَالَ أَوْ قَالَ الْحَيَاءُ كُلُّهُ خَيْرٌ فَقَالَ بُشَيْرُ بْنُ كَعْبٍ إِنَّا لَنَجِدُ فِي بَعْضِ الْكُتُبِ أَوْ الْحِكْمَةِ أَنَّ مِنْهُ سَكِينَةً وَوَقَارًا لِلَّهِ وَمِنْهُ ضَعْفٌ قَالَ فَغَضِبَ عِمْرَانُ حَتَّى احْمَرَّتَا عَيْنَاهُ وَقَالَ أَلَا أَرَانِي أُحَدِّثُكَ عَنْ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَتُعَارِضُ فِيهِ قَالَ فَأَعَادَ عِمْرَانُ الْحَدِيثَ قَالَ فَأَعَادَ بُشَيْرٌ فَغَضِبَ عِمْرَانُ قَالَ فَمَا زِلْنَا نَقُولُ فِيهِ إِنَّهُ مِنَّا يَا أَبَا نُجَيْدٍ إِنَّهُ لَا بَأْسَ بِهِ حَدَّثَنَا إِسْحَقُ بْنُ إِبْرَاهِيمَ أَخْبَرَنَا النَّضْرُ حَدَّثَنَا أَبُو نَعَامَةَ الْعَدَوِيُّ قَالَ سَمِعْتُ حُجَيْرَ بْنَ الرَّبِيعِ الْعَدَوِيَّ يَقُولُ عَنْ عِمْرَانَ بْنِ حُصَيْنٍ عَنْ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ نَحْوَ حَدِيثِ حَمَّادِ بْنِ زَيْدٍ
[Yahya bin Habib al-Harith] papasakojo mums [Hammad bin Zaid] iš [Ishaq] – tai yra Ibn Suwaid – kad [Abu Qatadah] papasakojo hadisą, jis sakė: „Mes buvome grupėje su Imran bin Husayn, ir tarp mūsų buvo Busyair bin Ka'b, taigi [Imran bin Husayn] tuo metu papasakojo mums: „Alacho Pasiuntinys (sallallahu 'alaihi wasallam) pasakė: „Drovumas yra gerai“. Arba jis pasakė: „Drovumas yra gerai“. Taigi Busyair bin Ka'b pasakė: „Iš tiesų, kai kuriose knygose ar išmintyje randame, kad iš drovumo ateina ramybė ir autoritetas Alacho akivaizdoje, o iš drovumo – silpnumas“. Taigi Imranas supyko, kol jo akys paraudo, ir tarė: „Kodėl aš matau, kad sakau jums iš Alacho Pasiuntinio, o jūs jam prieštaraujate!“ Abu Qatadah tarė: „Taigi Imranas pakartojo hadisą“. Abu Qatadah tarė: „Ir Busyair taip pat pakartojo jį dar kartą, todėl Imranas supyko“. Abu Qatadah tęsė: „Taigi mes ir toliau apie tai kartojame, nes šie žodžiai sklinda iš mūsų, o Abu Nujaidai. Gerai“. [Ishaq bin Ibrahim] mums pasakė, [an-Nadlr] mums pasakė, [Abu Na'amah al-Adawi] jis sakė: „Girdėjau [Hujair bin ar-Rabi' al-Adawi] sakant iš [Imrano bin Hushaino] iš pranašo (sallallaahu) „alaihi wasallam su tokiu, kaip Hammad bin Zaid hadisas“.
Hadith
Imam Muslim : 55
حَدَّثَنَا أَبُو بَكْرِ بْنُ أَبِي شَيْبَةَ وَأَبُو كُرَيْبٍ قَالَا حَدَّثَنَا ابْنُ نُمَيْرٍ ح و حَدَّثَنَا قُتَيْبَةُ بْنُ سَعِيدٍ وَإِسْحَقُ بْنُ إِبْرَاهِيمَ جَمِيعًا عَنْ جَرِيرٍ ح و حَدَّثَنَا أَبُو كُرَيْبٍ حَدَّثَنَا أَبُو أُسَامَةَ كُلُّهُمْ عَنْ هِشَامِ بْنِ عُرْوَةَ عَنْ أَبِيهِ عَنْ سُفْيَانَ بْنِ عَبْدِ اللَّهِ الثَّقَفِيِّ قَالَ قُلْتُ يَا رَسُولَ اللَّهِ قُلْ لِي فِي الْإِسْلَامِ قَوْلًا لَا أَسْأَلُ عَنْهُ أَحَدًا بَعْدَكَ وَفِي حَدِيثِ أَبِي أُسَامَةَ غَيْرَكَ قَالَ قُلْ آمَنْتُ بِاللَّهِ فَاسْتَقِمْ
Mums papasakojo [Abu Bakr bin Abu Syaibah] ir [Abu Kuraib], abu sakė, kad papasakojo mums [Ibn Numair]. – kitame pasakojime teigiama – Ir mums papasakojo [Qutaibah bin Sa'id] ir [Ishaq bin Ibrahim] viską nuo [Jarir]. – kitame pasakojime teigiama – Ir mums papasakojęs [Abu Kuraib] papasakojo mums [Abu Usamah] viską nuo [Hisyam bin Urwah], nuo [jo tėvo], nuo [Sufyan bin Abdullah ats-Tsaqafi], jis tarė: „Aš pasakiau: „O Alacho Pasiuntiny, pasakyk man islame posakį, kurio aš neklausiau nieko po tavęs – ir Abu Usamah hadise – be tavęs“. Taigi jis atsakė: „Sakyk: „Aš tikiu Alachu“ ir tada atlik istiqamah“.
Hadith
Imam Muslim : 56
حَدَّثَنَا قُتَيْبَةُ بْنُ سَعِيدٍ حَدَّثَنَا لَيْثٌ ح و حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ رُمْحِ بْنِ الْمُهَاجِرِ أَخْبَرَنَا اللَّيْثُ عَنْ يَزِيدَ بْنِ أَبِي حَبِيبٍ عَنْ أَبِي الْخَيْرِ عَنْ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ عَمْرٍو أَنَّ رَجُلًا سَأَلَ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَيُّ الْإِسْلَامِ خَيْرٌ قَالَ تُطْعِمُ الطَّعَامَ وَتَقْرَأُ السَّلَامَ عَلَى مَنْ عَرَفْتَ وَمَنْ لَمْ تَعْرِفْ
Mums [Qutaibah bin Sa'id] mums [Laits] pasakė. – kitame pasakojime teigiama – Ir mums buvo pasakyta, kad [Muhammad bin Rumh bin al-Muhajir] mums [al-Laits] pranešė iš [Yazid bin Abu Habib], iš [Abu al-Khair], iš [Abdullah bin Amru], kad vyras paklausė Rasulullah sallallaahu „alaihi wasallam“: „Kuris islamas yra geriausias?“ Jis atsakė: „Jūs maitinate ir sveikinate žmones, kuriuos pažįstate, ir tuos, kuriuos nepažįstate“.
Hadith
Imam Muslim : 57
و حَدَّثَنَا أَبُو الطَّاهِرِ أَحْمَدُ بْنُ عَمْرِو بْنِ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ عَمْرِو بْنِ سَرْحٍ الْمِصْرِيُّ أَخْبَرَنَا ابْنُ وَهْبٍ عَنْ عَمْرِو بْنِ الْحَارِثِ عَنْ يَزِيدَ بْنِ أَبِي حَبِيبٍ عَنْ أَبِي الْخَيْرِ أَنَّهُ سَمِعَ عَبْدَ اللَّهِ بْنَ عَمْرِو بْنِ الْعَاصِ يَقُولُا إِنَّ رَجُلًا سَأَلَ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَيُّ الْمُسْلِمِينَ خَيْرٌ قَالَ مَنْ سَلِمَ الْمُسْلِمُونَ مِنْ لِسَانِهِ وَيَدِهِ
Mums [Abu ath-Thahir Ahmad bin Amru bin Abdullah bin Amru bin Sarh al-Mishri] papasakojo, kad [Ibn Wahab] iš [Amru bin al-Harith], iš [Yazid bin Abu Habib], iš [Abu al-Khair] jis girdėjo [Abdullah bin Amru bin al-Ash] juos abu sakant: „Iš tiesų vienas vyras paklausė Alacho Pasiuntinio (SAW) „alaihi wasallam“: „Kokio tipo musulmonas yra geriausias?“ Jis atsakė: „Jis yra musulmonas, nuo kurio liežuvio ir rankos kiti jaučiasi saugūs.“
Hadith
Imam Muslim : 58
حَدَّثَنَا حَسَنٌ الْحُلْوَانِيُّ وَعَبْدُ بْنُ حُمَيْدٍ جَمِيعًا عَنْ أَبِي عَاصِمٍ قَالَ عَبْدٌ أَنْبَأَنَا أَبُو عَاصِمٍ عَنْ ابْنِ جُرَيْجٍ أَنَّهُ سَمِعَ أَبَا الزُّبَيْرِ يَقُولُ سَمِعْتُ جَابِرًا يَقُولُا سَمِعْتُ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَقُولُ الْمُسْلِمُ مَنْ سَلِمَ الْمُسْلِمُونَ مِنْ لِسَانِهِ وَيَدِهِ
Mums [Hasanui al-Hulwani] ir [Abd bin Humaidui] buvo pasakyta iš [Abu Ashimo], [Abd] sakė, mums [Abu Ashimui] buvo pranešta iš [Ibn Juraijo], kad jis girdėjo [Abu az-Zubairą] sakant: „Girdėjau [Jabirą] sakant: „Girdėjau pranašą (SAW) sakant: „Tikrasis musulmonas yra tas, kuris apsaugo kitus musulmonus nuo savo burnos ir rankų keliamų pavojų“.“
Hadith
Imam Muslim : 59
و حَدَّثَنِي سَعِيدُ بْنُ يَحْيَى بْنِ سَعِيدٍ الْأُمَوِيُّ قَالَ حَدَّثَنِي أَبِي حَدَّثَنَا أَبُو بُرْدَةَ بْنُ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ أَبِي بُرْدَةَ بْنِ أَبِي مُوسَى عَنْ أَبِي بُرْدَةَ عَنْ أَبِي مُوسَى قَالَ قُلْتُ يَا رَسُولَ اللَّهِ أَيُّ الْإِسْلَامِ أَفْضَلُ قَالَ مَنْ سَلِمَ الْمُسْلِمُونَ مِنْ لِسَانِهِ وَيَدِهِ و حَدَّثَنِيهِ إِبْرَاهِيمُ بْنُ سَعِيدٍ الْجَوْهَرِيُّ حَدَّثَنَا أَبُو أُسَامَةَ قَالَ حَدَّثَنِي بُرَيْدُ بْنُ عَبْدِ اللَّهِ بِهَذَا الْإِسْنَادِ قَالَ سُئِلَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَيُّ الْمُسْلِمِينَ أَفْضَلُ فَذَكَرَ مِثْلَهُ
Ir mums [Sa'id bin Yahya bin Sa'id al-Umawi] pasakė, jis pasakė, mums [mano tėvas] pasakė mums [Abu Burdah bin Abdullah bin Abu Burdah bin Abu Musa] iš [Abu Burdah] iš [Abu Musa] jis pasakė: „Aš pasakiau: „O Alacho Pasiuntiny, kas yra svarbiausias islame?“ Jis atsakė: „Tas, kurio žodiniai įžeidimai ir priekabiavimas musulmonams yra saugūs“. Ir jis man [Ibrahimas bin Sa'idas al-Juhairi] man [Abu Usamah] pasakė, jis pasakė, jis man [Buraid bin Abdullah] su šia sanada pasakė: „Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam kartą buvo paklaustas: „Kas yra svarbiausias asmuo tarp musulmonų?“ Tada jis paminėjo tokį hadisą“.
Hadith
Imam Muslim : 60
حَدَّثَنَا إِسْحَقُ بْنُ إِبْرَاهِيمَ وَمُحَمَّدُ بْنُ يَحْيَى بْنِ أَبِي عُمَرَ وَمُحَمَّدُ بْنُ بَشَّارٍ جَمِيعًا عَنْ الثَّقَفِيِّ قَالَ ابْنُ أَبِي عُمَرَ حَدَّثَنَا عَبْدُ الْوَهَّابِ عَنْ أَيُّوبَ عَنْ أَبِي قِلَابَةَ عَنْ أَنَسٍ عَنْ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ ثَلَاثٌ مَنْ كُنَّ فِيهِ وَجَدَ بِهِنَّ حَلَاوَةَ الْإِيمَانِ مَنْ كَانَ اللَّهُ وَرَسُولُهُ أَحَبَّ إِلَيْهِ مِمَّا سِوَاهُمَا وَأَنْ يُحِبَّ الْمَرْءَ لَا يُحِبُّهُ إِلَّا لِلَّهِ وَأَنْ يَكْرَهَ أَنْ يَعُودَ فِي الْكُفْرِ بَعْدَ أَنْ أَنْقَذَهُ اللَّهُ مِنْهُ كَمَا يَكْرَهُ أَنْ يُقْذَفَ فِي النَّارِ
Mums [Ishaq bin Ibrahim], [Muhammad bin Yahya bin Abu Umar] ir [Muhammad bin Basysyar] visiems jiems iš [ats-Tsaqafi] sakė, kad [Ibn Abu Umar] mums [Abdul Wahhab], [Ayyub], [Abu Qilabah], [Anas], iš Pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam) jis pasakė: „Trys dalykai, jei jie yra žmoguje, tada jis paragaus tikėjimo saldumo: žmogus, kurį Alachas ir Jo Pasiuntinys myli labiau nei bet ką kitą, myli tą, kurio nemyli, išskyrus dėl Alacho, ir nekenčia grįžimo į netikėjimą po to, kai Alachas jį išgelbėjo, lygiai taip pat, kaip jis nekenčia patekimo į pragarą“.
